Raudonžiedis serbentas (Ribes sanguineum) – žavingas krūmokšnis gyvatvorei ir ne tik. Kokia jo auginimo ABC? 

Galima pamanyti, kad apie serbentus žinome bene viską, bet ar teko girdėti apie serbentų atstovą, kuris dėl žiedų grožio vertas net žurnalo viršelio? Štai – raudonžiedis serbentas (Ribes sanguineum), kuris iš pirmo žvilgsnio primins dekoratyvinį želdyno akcentą, o ne pabodusį vaiskrūmį. Sodininkus pakeri ne tik jo rožinės spalvos žiedai, nuostabių bruožų veislės, bet ir nepretenzinga priežiūra. Susipažinkime, kaip auginti šio tipo serbentą, kokias veisles pasirinkti ir kur jį pritaikyti želdiniuose. 

Kas tas raudonžiedis serbentas (Ribes sanguineum)? 

Jeigu jums pažįstami raudonieji, baltieji ar juodieji serbentai, tai raudonžiedis serbentas (Ribes sanguineum) botanine prasme jums bus itin artimas. Šis atstovas taipogi priklauso agrastinių augalų (Grossulariaceae) šeimai, kaip ir vaisingieji giminaičiai. Lietuvoje raudonžiedis serbentas auginamas dėl dekoratyvinių tikslų, todėl pamatyti juos galite ne natūralioje gamtoje, o parkuose, želdynuose, sodybose. 

Šie serbentai iš bendros išvaizdos panašūs į kitus giminaičius – tai neaukšti iki 3 m aukščio užaugantys krūmai su 2–7 cm skersmens delno pavidalo penkiaskiaskilčiais ir stipriai kvepiančiais lapais. Kuo labiausiai išsiskiria nuo giminaičių, tai anksti pavasarį pasirodančiomis masyviomis 3–7 cm ilgio kabančių žiedų kekėmis, „spindinčiomis“ raudonais, rožiniais arba baltais žiedlapius. Vaisius yra tamsiai violetinės spalvos ovalo formos apie 1 cm skersmens uoga. Jei kyla klausimas, ar šio serbento uogos valgomos, tai atsakome – taip, tačiau uogos silpno skonio, netgi vertinamos kaip neskanios, tad nevertos išskirtinio dėmesio. 

Serbento Ribes sanguineum veislės 

Raudonžiedis serbentas (Ribes sanguineum) taip pat gali pradžiuginti ir veislių įvairove. Nors Lietuvoje jų nėra tiek daug, vis dėlto yra galimybė kur akis paganyti ir vieną kitą egzempliorių įsigyti savo sodui. Štai pagrindiniai ir populiariausi reprezentantai: 

„Pulborough Scarlet“ – šią veislę apibūdina kompaktiškas, apie 1,5–2,5 m aukščio krūmas, sparčiai žydintis pavasarį ilgomis, nukarančiomis, tamsiai rožinių/raudonų žiedų kekėmis; labai. Tai puikus, dekoratyvus ir populiarus pasirinkimas saulėtai/pusiau saulėtai vietai. 

„Brianjou“ veislė yra lėčiau auganti, krūmas pasiekia maždaug 1,5–2 m aukštį ir pasižymi dekoratyviais lapais bei ryškiai žiedai pavasarį. Šį variantą dažniau renkasi mažesnį sodą turintys augintojai. 

„King Edward VII“ – tai vešlus, tiesaus ar kiek išsiskleidusio silueto krūmas, užaugantis iki 2 metrų. Pavasariniai it apyniai kekėse kabantys žiedai išsiskleidžia sodriai raudonais–rožiniais atspalviais, o vasaros metu krūmas apdovanoja mėlynai juodomis uogomis. 

„Koja“ – kompaktiška (auga iki 2 metrų), dekoratyvi veislė su kiek šviesesniais/rožiniais žiedai itin masyviose kekėse. Pasižymi ankstyvu žydėjimu kovo – balandžio mėnesiais. Tinka kaip akcentas želdyne ar grupėmis gyvatvorei. 

„Red Bross“ – tai kiek aukštesnis krūmas (iki 2–3 m), kuriam būdingi intensyvūs raudoni žiedai, šviesiai žali lapai ir kiek vėlesnis žydėjimas. 

Raudonžiedis serbentas ir jo auginimas 

Vieta. Ribes sanguineum geriausiai auga saulėkaitoje arba dalinai pavėsingoje vietoje. Dėl didesnio šviesos kiekio krūmas išlaiko rutulio formą, tuo tarpu pavėsingesnėje vietoje jis labiau išsikeroja. Krūmą galima pasirinkti įvairiems tikslams, pavyzdžiui, kaip vienetinį želdyno akcentą, neformaliai gyvatvorei formuoti ar sprendimą apželdinant šlaitus erozijos kontrolei. 

Dirva. Krūmas gali augti įvairių tipų dirvožemyje, kurio pH varijuoja nuo rūgštaus iki šarminio, tačiau būtinas puikus laidumas ir drenažas. 

Sodinimas. Geriausias laikas sodinti šiuos serbentus yra ruduo arba ankstyvas pavasaris, kai dirva drėgna, o temperatūra švelni. Prieš sodindami, paruošite dirvą, iškasite duobę, kuri būtų šiek tiek gilesnė ir platesnė nei augalo šaknų gniužulas, įsodinkite lygiai su žemės paviršiumi ir gerai palaistykite. Sodinant kelis atskirus raudonžiedžius serbentus, svarbu palikti ne mažiau kaip 2 m tarpą tarpusavyje arba kitų augalų.  

Auginimas vazone. Taip, įskaitėte teisingai – kai kurias neaukštas serbentų veisles galima mėginti auginti ir vazone. Aišku, indas turi būti ganėtinai platus ir stabilus, bei palaikomas reguliarus laistymas. 

Raudonžiedžio serbento gyvatvorė 

Raudonžiedis serbentas (Ribes sanguineum) gali būti labai gražus, kvapnus ir nepretenzingas augalas gyvatvorei, siekiančiai 1,5–2,5 m aukštį, žydinčiai nuostabiais žiedais ir viliojančiai vabzdžius. Jai pasisodinti pasirinktoje saulėtoje vietoje su drenuojama dirva kaskite 40–50 cm pločio ir 30–40 cm gylio duobutes. Palikite tarpus kas 0,6–1,0 m (sodinant gyvatvorę viena eile) arba kas 0,5 m (šachmatine schema). Pasodinus, gerai palaistykite, skirdami 10–15 l vandens augalui.  

Sodinimo darbus atlikite ankstyvą pavasarį (kai tik galima dirbti žemėje) arba rudenį (rugsėjo–spalio mėn.). Gyvatvorei tinka Pulborough Scarlet, King Edward VII, Koja (žemesnei gyvatvorei) veislės. Jei norite derinio su kitais augalais, tai pavasarinį spalvinį kontrastą sukurs forsitijos  ir spygliuočiais, o žydėjimo laikas derinamas su erškėtrožėmis, sidabrakrūmiais, svarainiais. 

Gyvatvorės augalus laistykite pirmus metus reguliariai, vėliau – tik per sausras. Palepinkite krūmus pavasario metu mažomis normomis komposto arba kompleksinių trąšų (NPK 10-10-10). Po žydėjimo birželio pradžioje išpjaukite senas, išretėjusias, į vidų augančias šakas, kas 3–4 metus galima atjauninti, pašalinant 1/3 seniausių stiebų. 

Kaip prižiūrimas raudonžiedis serbentas (Ribes sanguineum)? 

Laistymas. Tik pasisodinę krūmelį būtina laistyti reguliariai ir rūpestingai bent pirmus 2–3 metus, tačiau dirva neturi užmirkti. Kai augalas gerai įsitvirtina, jis pats apsirūpina drėgme, netgi toleruoja sausringus laikotarpius. 

Tręšimas. Jei jau kartą pasodinote Ribes sanguineum ir dar prieš tai pamaitinote kompostu ar kita organine medžiaga, tai tiek to tręšimo šiam serbentui ir reikia. Jis puikiai toleruoja vargingas dirvas, tad neteks kankintis papildomais tręšimo darbais. 

Genėjimas. Iš botaninės pusės, raudonžiedžio serbento genėti nereikia, bet genėjimas padeda išlaikyti augalo formą, skatina tankų augimą ir gausų žydėjimą, todėl jo praleisti nevertėtų. Pagrindinė Ribes sanguineum krūmo genėjimo taisyklė sako, kad šis darbas atliekamas pavasarį tik po to, kai nužydi žiedai. Augalą galima genėti gana stipriai (netgi iki trečdalio jo aukščio), nepadarant jam žalos. Tačiau geriausia vengti genėti senesnes šakeles ir medieną, nes jų pažeidimas gali sumažinti žiedų skaičių kitais metais. 

Ribes sanguineum dauginimas  

Jei ketinate serbentą pasidauginti, geriausia tai daryti vegetatyviniu būdu iš šakelių: jaunų šakelių auginiai imami šiltuoju metų laiku, o sumedėję – rudens/žiemos sezonu.  

Auginiai iš jaunų šakelių. Vėlyvą pavasarį arba ankstyvą vasarą atkirpkite apie 10 cm šio sezono „minkštų“ naujų šakelių. Pašalinkite apatinius lapus, palikdami tik kelis lapus stiebo viršuje. Kitas žingsnis – pripildykite pradinį vazoną sterilia, gerai drėkinama auginimo terpe ir įterpkite atžalą į terpę iki pat lapų. Reguliariai purkškite auginuką vandeniu ir pastatykite į vietą, kur augalas gaus ryškų, bet netiesioginį apšvietimą. Kai naujos šaknys bus gerai susiformavusios ir pasirodys nauji žali pumpurai, perkelkite augalą į nuolatinę vietą. Tai gali užtrukti keletą savaičių. 

Kietos medienos atžalas pjaukite, kai krūmas yra neaktyvus vėlyvą rudenį arba žiemą. Šiam auginiui reikės apie 20 cm, atpjauto iš storesnio subrendusio medžio stiebo, tiesiai po pumpuru. Auginiui auginti atlikite tuos pačius veiksmus, kaip ir jaunų auginių atveju. Tik čia atžaloms įsišaknyti gali prireikti kelių mėnesių. 

Raudonžiedžio serbento ligos ir kenkėjai 

Serbentas Ribes sanguineum didele ligų ir kenkėjų problema susiduria retai, tačiau vis tiek jis gali užsikrėsti serbentų ligomis ar kenkėjais, ypač būdingais ir kitiems sode auginamiems serbentams. Šis serbentas gali būti jautrus: 

• Serbentų lapų dėmėtligei (rudos ar juodos dėmės, kurias sukelia Septoria, Drepanopeziza, Cercospora spp.)
• Miltligei (Sphaerotheca mors-uvae
• Rūdžių ligai (Cronartium ribicola), kuris dažnai pereina nuo šalia augančių užkrėstų spygliuočių
• Šaknų puviniams (Fusarium, Phytophthora), dėl užmirkusios dirvos įtakos

Kalbant apie kenkėjus, šis augalas būti apniktas: 

• Skydamarių 
• Serbentinio amaro (Cryptomyzus ribis, Aphis spp.) 
• Serbentinės erkės (Cecidophyopsis ribis) 
• Serbentinio pjūklelio (Nematus ribesii) 
• Serbentinio stikliagraužio (Synanthedon tipuliformis). 

Šaltiniai: 

1. https://www.vle.lt/straipsnis/serbentas
2. https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/ribes-sanguineum-flowering-currant
3. https://www.thespruce.com/flowering-red-currant-care-guide-7551195

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Edita

Esu Edita, derlingas.lt straipsnių rašytoja. Neapsakoma meilė gamtai paskatino mane „krimsti“ biologijos mokslus, o laisvalaikį paskirti minimalios gamtos imitacijos kūrybai namuose. Naudojuosi proga meilę gamtai perteikti ir plačiajai visuomenei nuo tada, kai tik atsivėrė galimybė save realizuoti rašytojos vaidmenyje. Tai nauja patirtis man pačiai, bet nuolatinis domėjimasis gamta šį iššūkį padeda įveikti sklandžiai. Suvokus, kad kiekvienas gamtos grūdelis yra be galo svarbus visiems sutvėrimams, įskaitant ir žmogų, norisi šia mintimi dalintis su visais. Todėl mano kaip rašytojos tikslas – bendradarbiaujant kartu su derlingas.lt komanda įdomiai pateikti patikrintą, išsamią informaciją besidomintiems sodininkams, gėlininkams, daržininkams ir kitiems gamtai prijaučiantiems skaitytojams. Siekiu suteikti informatyvius, poreikius patenkinančius straipsnius, tad kviečiu skirti laiko edukacijos valandėlei apie gamtos suteikiamus turtus.

See Full Bio