Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Juodųjų serbentų genėjimas rudenį: tarp tradicijų ir modernių metodų

Juodųjų serbentų genėjimas rudenį: tarp tradicijų ir modernių metodų
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Senelės serbentyne visada tvyrojo ypatinga atmosfera. Tamsūs krūmai, sunkios kekės, aitrus kvapas. Ji niekada negenėjo taip, kaip dabar mokoma vadovėliuose – tiesiog pašalindavo tai, kas „negerai atrodo“. Ir keista, bet derlius visada būdavo. Šiandien, turėdami daugiau žinių apie augalų fiziologiją, suprantame, kad intuicija kartais sutampa su mokslu. Juodųjų serbentų genėjimas rudenį – būtent ta sritis, kur senolių patirtis ir šiuolaikinės rekomendacijos susitinka.

Juodųjų serbentų paradoksas

Juodieji serbentai – keisti augalai. Jie dera ant jaunų šakų, bet ne ant pačių jauniausių. Geriausi vaisiai formuojasi ant 2–3 metų amžiaus šakų, o vyresnės nei ketverių – jau beveik bevertės. Tai reiškia, kad krūme nuolat vyksta generacijų kaita, o sodininkas turi būti šio proceso dirigentu.

Lietuvoje serbentai auginti šimtmečiais, tad sukaupta nemažai patirties. Seniau sakydavo: „Serbentas mėgsta orą ir saulę krūmo viduryje“. Dabar žinome kodėl – prastas vėdinimas skatina miltligę, o saulės stoka mažina vitamino C kiekį uogose. Rudeninis genėjimas sprendžia abi problemas vienu ypu.

Įdomūs faktai apie tai, kodėl juodieji serbentai buvo uždrausti Juodieji serbentai kadaise buvo laikomi „uždraustu vaisiumi“ Didžiojoje Britanijoje. XVIII a. jie buvo siejami su kenkėjų platinama liga – baltąja rūdimi, todėl jų auginimas kai kuriose vietose buvo uždraustas net keliems šimtmečiams. Tik XX a. draudimai pradėti atšaukti. Šiandien serbentai vertinami kaip vienas turtingiausių vitamino C šaltinių Europoje.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie tai, kodėl juodieji serbentai buvo uždrausti? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Juodųjų serbentų genėjimas rudenį: kada tinkamas laikas?

Rugsėjo pabaiga Lietuvoje – magiškas metas. Lapai dar nenukritę, bet jau keičia spalvą. Būtent tada, kai pirmieji geltonos ir rudos tonai pasirodo tarp žalumos, prasideda optimalus genėjimo laikas. Neverta laukti visiško lapų nukritimo – spalio vidurys jau gali būti per vėlus metas, ypač jei ateina ankstyvi šalčiai.

Temperatūra idealiu atveju turėtų būti pliusinė, bet ne per aukšta – apie 5–10 laipsnių. Tokiomis sąlygomis augalas nebeaugs, bet pjūviai dar spės užsitraukti prieš žiemą. Genėjimas per lietų ar iškart po jo – blogas sprendimas, nes drėgmė skatina grybinių ligų plitimą.

Juodųjų serbentų genėjimas rudenį: amžiaus anatomija

Atskirti serbentų šakų amžių – tarsi skaityti medžio rieves. Vienmečiai ūgliai – lygūs, blizgantys, elastingi. Jų žievė šviesi, beveik žalsva, o pumpurai išsidėstę tankiai ir tolygiai. Dvimečiai jau tamsesni, pradeda formuotis šoninės ataugos. Trimečiai – dar tamsesni, su aiškiai matomais žievės nelygumais.

Keturmečiai ir vyresni – tai jau pensininkai. Jų žievė tamsi, suskilinėjusi, pumpurai reti ir smulkūs. Tokios šakos dažnai apaugusios kerpėmis, ypač krūmo viduje. Jos ne tik neproduktyvios, bet ir atima maistą iš jaunesnių, perspektyvesnių šakų.

Rekomenduojamas video

Juodųjų serbentų genėjimas rudenį: amžiaus anatomija

Juodųjų serbentų genėjimas rudenį

Yra du pagrindiniai požiūriai į serbentų genėjimą. Konservatyvusis – kai kasmet pašalinama tik tai, kas akivaizdžiai negera. Progresyvusis – kai sąmoningai formuojamas krūmas pagal idealų modelį. Abu metodai turi savo šalininkų ir abu gali duoti gerus rezultatus.

Konservatyvus genėjimas tinka tiems, kas neturi daug laiko ar bijo klysti. Pašalinamos tik sausos, pažeistos, gulančios ant žemės šakos. Taip pat tos, kurios auga į krūmo vidų ar trina viena kitą. Rezultatas – natūraliai atrodantis krūmas su vidutiniu derliumi.

Progresyvus genėjimas reikalauja daugiau žinių ir drąsos. Čia siekiama idealaus balanso: paliekama 3–4 vienmečiai ūgliai, 3–4 dvimečiai, 3–4 trimečiai ir galbūt pora ketverių metų šakų. Viso – apie 12–15 stiebų. Tokia struktūra užtikrina maksimalų derlių ir krūmo ilgaamžiškumą.

Svarbi genėjimo technika

Pjūvis – ne tik mechaninis veiksmas. Tai žaizda, pro kurią gali įsimesti infekcija. Todėl svarbu pjauti teisingai. Skirtingai nei vaismedžiai, serbentai genėjami taip, kad pumpuras žemiau pjūvio būtų vidinėje pusėje – tada naujas ūglis augs vertikaliau, o ne į šoną.

Pjaunama kuo arčiau žemės, idealiu atveju – 2–3 cm aukštyje. Ilgesni kelmeliai ne tik negražiai atrodo, bet ir skatina nevaisingų ataugų formavimąsi. Storesnėms šakoms naudojamas pjūvis kampu, kad vanduo nesikauptų ant žaizdos.

Po genėjimo diskutuotinas klausimas – ar tepti pjūvius. Tradiciškai naudojamas sodo tepalas, modernistai siūlo specialias pastas ar net pinoteksą. Kiti teigia, kad sveikam augalui jokių tepimų nereikia. Tiesa turbūt per vidurį – tepti tik dideles žaizdas ar genėjant vėlai rudenį.

Juodųjų serbentų krūmų atnaujinimas

Kai kurie sodininkai praktikuoja radikalų atnaujinimą – nupjauna visą seną krūmą iki kelių centimetrų nuo žemės. Tai ekstremali priemonė, tinkama tik labai seniems, apleistiems krūmams. Po tokio genėjimo derliaus neteksite mažiausiai dvejus metus.

Protingesnis būdas – palaipsnis atnaujinimas. Kasmet pašalinama 2–3 seniausios šakos, skatinant naujų ūglių augimą. Per 4–5 metus krūmas visiškai atsinaujina, neprarasdamas derliaus. Tai tarsi remontas gyvenant – nepatogu, bet gyvenimas nesustoja.

Po genėjimo – ne mažiau svarbu

Nupjautos šakos – ne šiukšlės, o potencialus užkrato šaltinis. Jei jose buvo ligų požymių – miltligės, antraknozės – būtina sudeginti. Sveikos šakos gali būti susmulkintos ir kompostuotos, bet geriau atskirai nuo kitų sodo atliekų.

Lapai po krūmais taip pat turi būti surenkami, ypač jei vasarą buvo ligų protrūkių. Daugelis patogenų žiemoja būtent nukritusiuose lapuose, o pavasarį vėl užkrečia augalus. Švarus serbentynas – sveikas serbentynas.

Po genėjimo verta patręšti fosforo–kalio trąšomis. Jos padės augalui geriau peržiemoti ir sukaupti jėgų kitų metų derliui. Mulčiavimas kompostu ar perpuvusiu mėšlu – puikus sprendimas, jei turite tokių medžiagų.

Juodųjų serbentų genėjimas rudenį: po genėjimo – ne mažiau svarbu

Juodųjų serbentų genėjimas rudenį: dažniausios klaidos

Dažniausia klaida – per intensyvus genėjimas. Entuziazmo pagautas sodininkas išpjauna pusę krūmo, tikėdamasis stebuklingai gausaus derliaus. Realybė – stresas augalui ir menkas derlius kelis metus.

Kitas kraštutinumas – genėjimo vengimas. „Tegul auga natūraliai“ – sakoma, kol krūmas virsta nepraeinamu brūzgynu. Tokie serbentai serga dažniau, dera prasčiau, o uogos būna smulkios ir rūgščios.

Netinkamas laikas – trečia klaida. Genėjimas per anksti skatina naujų ūglių augimą, kurie nespėja sumedėti. Genėjimas per vėlai neleidžia žaizdoms užgyti iki šalčių.

Tinkamai genimi juodųjų serbentų krūmai produktyviai dera 10–12 metų, kartais ir ilgiau. Po to derlius pradeda mažėti nepriklausomai nuo priežiūros. Tai natūralus procesas – augalas sensta, šaknų sistema silpnėja, atsparumas ligoms mažėja.

Protingi sodininkai pradeda ruoštis iš anksto – pasodina jaunus krūmus, kol senieji dar dera. Taip užtikrinamas derliaus tęstinumas. Serbentai – ne vaismedžiai, jų amžius ribotas, bet tinkama priežiūra prailgina produktyvų periodą.

Juodųjų serbentų genėjimas rudenį – tai balansas tarp pašalinimo ir palikimo, tarp tradicijų ir inovacijų. Kiekvienas krūmas unikalus, kiekvienas sodas turi savo mikroklimato ypatumus. Todėl svarbiausia – stebėti, analizuoti, mokytis iš savo patirties. Geriausias mokytojas – pats augalas, tereikia išmokti suprasti jo kalbą.

Šaltiniai:

  1. https://allotmentnotes.com/2016/11/27/autumn-pruning-our-soft-fruit-bushes/
  2. https://plantura.garden/uk/fruits/currants/pruning-currants
  3. https://www.chrisbowers.co.uk/article/the-ultimate-guide-to-growing-blackcurrants/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
author avatar
Vaida Janikūnienė
Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *