Tremella (žiūrytis) – tai išskirtinė grybų gentis, kurią miške aptikęs pirmą kartą žmogus dažnai sustoja nustebęs ir sutrikęs. Dažnam kyla klausimas, ar tai apskritai yra grybas, ar koks nors egzotinis augalas, ar tiesiog keistas želė gabalas, prilipęs ant medžio šakos. Šie neįprastos išvaizdos organizmai priklauso papėdgrybių klasei ir yra plačiai paplitę visame pasaulyje.
Lietuvoje šiuo metu oficialiai registruotos 8 tremella grybų rūšys, tačiau daugumai vietinių grybautojų žiūryčiai vis dar išlieka beveik nežinomi. Tad daugelis nustemba sužinoję, jog kai kurie iš jų yra ne tik valgomi, bet ir neįtikėtinai vertinami tradicinėje Rytų medicinoje bei šiuolaikinėje kosmetikos pramonėje.
Tremella: kaip atpažinti šį akiai neįprastą grybą?
Šios genties grybai pasižymi labai charakteringa, specifine išvaizda, kurią sunku supainioti su įprastais kepurėtaisiais miško grybais. Tipinis Tremella vaisiakūnis neturi jokios aiškios kepurėlės ar koto, jis auga tiesiogiai ant medžio kamieno, nukritusios šakos ar seno kelmo. Grybai dažniausiai įgauna netaisyklingą, banguotą, raukšlėtą arba skiautėtą pagalvėlės formą. Jų dydis būna vidutinis arba nedidelis, o spalvų gama stebina savo įvairove priklausomai nuo konkrečios rūšies, mat miške galima išvysti tiek ryškiai geltonų, oranžinių, tiek sniego baltumo, rudų ar net visiškai bespalvių, skaidrių egzempliorių.
Svarbiausia šių grybų savybė yra jų trama, kuri pasižymi tipiška, elastinga drebučių konsistencija. Kai aplinkoje gausu drėgmės, žiūrytis būna minkštas, glitokas ir beveik permatomas. Tuo tarpu užėjus sausrai jis drastiškai susitraukia, sukietėja ir virsta pluta, kuri atrodo visiškai negyva. Tačiau šis įspūdis yra apgaulingas, nes gavęs net ir nedidelį kiekį lietaus ar rasos Tremella grybas akimirksniu atgyja, vėl išsipučia ir sėkmingai tęsia savo augimą. Šis unikalus gebėjimas išgyventi ekstremalią dehidrataciją yra viena įdomiausių savybių visoje grybų karalystėje.
Be to, jų sporas nešantis sluoksnis, moksliškai vadinamas himeniu, dengia beveik visą išorinį vaisiakūnio paviršių, o tai vėlgi skiriasi nuo įprastų grybų, kur sporos slepiasi po kepurėle.
Žiūryčiai Lietuvoje: kur ir kada ieškoti šių grybų?
Vienas didžiausių šios genties išskirtinumų yra tas, kad žiūryčiai aktyviai auga ištisus metus, todėl juos galima aptikti netgi gūdžią žiemą, ypač per atodrėkius. Pagal savo mitybos būdą jie yra saprotrofai, o tai reiškia, kad jie gyvena ant negyvų ar jau mirštančių medžių. Skaidydami medieną, šie organizmai atlieka svarbų vaidmenį gamtoje, grąžindami vertingas maistines medžiagas atgal į miško ekosistemą.
Dažniausiai įvairios Tremella rūšys aptinkamos drėgnuose lapuočių miškuose, kur sėkmingai įsikuria ant senų ąžuolų, alksnių, beržų bei drebulių šakų. Kai kurios retesnės rūšys pasirenka ir spygliuočių medieną.
Rekomenduojamas video
Lietuvos miškuose labiausiai paplitę du šios genties atstovai, tai raukšlinis žiūrytis (Tremella mesenterica) ir lapinis žiūrytis (Tremella foliacea). Raukšlinį miške pastebėti labai lengva, nes jis pasižymi ryškiai geltona, auksine spalva ir banguotu paviršiumi, kuris rudenį bei žiemą tiesiog šviečia ant tamsių medžių kamienų. Lapinis žiūrytis yra kur kas tamsesnis, jo vaisiakūnis yra rudos arba rudai violetinės spalvos, o savo forma jis labiau primena susisukusius, lanksčius lapelius ar skiautes.
Kulinarinė vertė ir tradicinis Tremella naudojimas
Nors ne visos pasaulyje žinomos Tremella rūšys yra tinkamos maistui, kai kurios iš jų Azijos šalyse laikomos tikrais kulinariniais bei sveikatos lobiais. Pats žymiausias šios šeimos atstovas yra baltasis žiūrytis, pasaulyje dar žinomas kaip „sniego ausys“ (Tremella fuciformis). Kinijoje ir Japonijoje šis grybas dirbtiniu būdu kultivuojamas bei plačiai vartojamas jau tūkstančius metų.
Jo sniego baltumo, skaidrus ir gležnos tekstūros vaisiakūnis yra populiarus sriubų, išskirtinių desertų bei saldžiųjų gėrimų ingredientas. Tradicinėje kinų medicinoje baltasis žiūrytis nuo senų laikų laikomas aukščiausios klasės tonizuojančiu produktu, kuris stiprina plaučius, drėkina gerklę, gerina skrandžio veiklą ir efektyviai puoselėja odos grožį iš vidaus.
Lietuvoje augantys žiūryčiai vietinėje kulinarinėje tradicijoje niekada nebuvo populiarūs, tačiau tai nereiškia, kad jie yra beverčiai. Pavyzdžiui, mūsų miškuose dažnas raukšlinis žiūrytis yra oficialiai laikomas valgomu grybu. Tiesa, jo skonis yra labai neutralus, o drebutinė tekstūra lietuvio gomuriui gali pasirodyti gana specifinė ir neįprasta. Lapinis žiūrytis taip pat priskiriamas prie valgomųjų, nors jo skonis bei aromatas yra dar silpnesni. Bet kokiu atveju, prieš nusprendžiant paragauti šių laukinių grybų, juos visuomet rekomenduojama prieš tai termiškai apdoroti, pavyzdžiui, trumpai apvirti.
Nauda sveikatai: ką apie Tremella sako šiuolaikinis mokslas?
Pastaraisiais dešimtmečiais žiūryčiai sulaukė didžiulio Vakarų pasaulio mokslininkų ir farmacininkų dėmesio. Atliekant tyrimus su Tremella fuciformis, šių grybų sudėtyje buvo rasta didelė koncentracija unikalių polisacharidų, ypač beta-gliukanų. Šie junginiai yra aktyviai tiriami dėl savo stiprių imunomoduliacinių savybių, nes jie geba efektyviai skatinti žmogaus imuninės sistemos ląstelių aktyvumą ir stiprinti organizmo gintį.
Taip pat nustatyta, kad Tremella pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, kuris padeda neutralizuoti žalingus laisvuosius radikalus bei pastebimai mažina oksidacinį stresą ląstelėse, taip lėtindamas senėjimo procesus.
Visgi didžiausią proveržį šis grybas padarė moderniojoje kosmetikos pramonėje dėl savo neįtikėtinų drėkinamųjų savybių. Tremella grybuose esantys polisacharidai sugeba išlaikyti tūkstantį kartų už savo svorį didesnį vandens kiekį. Dėl šios priežasties kosmetikos formulėse žiūrytis jau dabar sėkmingai konkuruoja su hialurono rūgštimi, o jo molekulės yra netgi mažesnės, todėl lengviau prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius.
Kai kurie naujausi neurologiniai tyrimai taip pat rodo galimą šių grybų neuroprotekcinį poveikį, o tai reiškia, kad tam tikri jų komponentai gali padėti apsaugoti smegenų ir nervų ląsteles nuo degeneracinių procesų. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad dauguma šių mokslo duomenų yra gauti tiriant specialius Tremella fuciformis ekstraktus, o ne mūsų laukinius miško grybus, kurių cheminė sudėtis dar nėra taip nuodugniai ištirta.
Su kuo pradedančiajam grybautojui nesupainioti žiūryčio?
Nors žiūrytis yra labai savitos išvaizdos organizmas, pradedantieji gamtos mylėtojai turėtų žinoti, kad ant medžių kamienų galima aptikti ir kitų panašios spalvos grybų. Dažniausiai raukšlinis žiūrytis yra painiojamas su geltona kaspinine geltonpinte (Dacrymyces chrysospermus). Tai smulkus, ryškiai oranžinis grybukas, kuris taip pat auga ant pūvančios spygliuočių medienos ir pasižymi drebučių konsistencija. Visgi jis yra pastebimai mažesnis už Tremella ir dažniausiai auga kaip pavieniai maži spuogeliai ar lygios pagalvėlės, neturinčios didelių, išraiškingų skiautelių.
Kitas galimas, tačiau mažiau tikėtinas variantas yra painiojimas su valgomąja geltonpinte (Laetiporus sulphureus). Tačiau ši populiari kempinė yra nepalyginamai didesnė, turi aiškią, tvirtą kepurėtą formą, porėtą apatinę dalį ir yra minkštos, o ne drebulingos konsistencijos.
Pagrindinė taisyklė, kuria verta vadovautis miške, yra labai paprasta: jei ant negyvos medienos matote drebučių ar guminės konsistencijos, banguotą, raukšlėtą ir pusiau permatomą kūną, galite būti beveik tikri, kad prieš jūsų akis yra Tremella genties atstovas.
Ekologinis vaidmuo miške ir naudingi patarimai
Žiūryčiai atlieka neįkainojamą ekologinį vaidmenį miško gyvenime. Be to, kad jie yra puikūs saprotrofai, skaidantys medieną, mokslininkai atranda, kad kai kurios Tremella rūšys yra tam tikri miko parazitai. Tai reiškia, kad jie sugeba maitintis kitų grybų, dažniausiai kietapintės genties atstovų, grybiena. Ši neįprasta ir evoliuciškai sena išgyvenimo strategija daro juos ypatingai įdomiu tyrimų objektu profesionaliems mikologams.
Jei nuspręsite pasivaikščioti miške ir paieškoti šių gamtos stebuklų, jų ieškokite drėgnose, šešėlingose vietose, ant gulinčių šakų ar senų lapuočių kamienų. Ruduo, žiema ir ankstyvas pavasaris yra pats geriausias metas tokioms paieškoms. Jei jūsų kelionės tikslas yra kulinarija, rinkite tik visiškai šviežius, elastingus ir švarius grybus.
O jei miške aptiksite visiškai sudžiūvusį ir susitraukusį egzempliorių, galite atlikti įdomų eksperimentą: parsineškite jį namo, įmerkite į švarų vandenį ir jau po kelių valandų savo akimis pamatysite, kaip šis paslaptingas Tremella grybas vėl atgyja, išsiplečia ir susigrąžina savo pradinę formą. Galbūt kitą kartą eidami per mišką ties šiuo neįprastu lobiu sustosite ir jūs. Ne rinkti, tiesiog pasigrožėti.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/ziurytis/
- https://www.health.com/tremella-mushrooms-7500900
- https://www.realsimple.com/tremella-mushroom-benefits-7501193
- https://specialtyproduce.com/produce/Tremella_Mushrooms_14876.php
- https://www.sciencedirect.com/topics/agricultural-and-biological-sciences/tremella-fuciformis
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.