Beržas (lot. Betula) priklauso beržinių (Betulaceae) šeimai. Ši šeima apima apie šimtą medžių ir krūmų rūšių, kurioms būdinga tai, kad ant to paties medžio žydi atskirai vyriški ir moteriški žiedynai. Beržai išsiskiria baltais kamienais su lygia žieve, nuo kurios lupasi pergamentinės aukso bronzos, baltos, rausvos, oranžinės spalvos juostos. Šis, gerai pažįstamas, bet labai dekoratyvus medis savo lengvu siluetu ir lanksčia, grakščia stovėsena suteikia sodui romantikos bet kuriuo metų laiku. Rudenį beržo lapija tampa šviesiai geltona arba auksinė, o vėliau nukrenta. Beržas – medis ne tik jūsų sodui, bet ir sveikatai. Iš šio medžio žaliavos galima pasigaminti beržo lapų, pumpurų ar žievės arbatą.
Beržai yra šiaurinio pusrutulio medžiai. Iš viso yra 119 beržo rūšių. Tai labai ištvermingi augalai. Betula genties augalai paplitę net Arktyje. Čia daugiausia auga nykštukinės ir šliaužiančiosios rūšys, pavyzdžiui, Betula nana ir Humilis. Dėl išskirtinio atsparumo, dažniausiai žemesnei nei -45 °C temperatūrai, šios genties augalai taip pat gali augti vidutinio klimato zonose iki 2000 m virš jūros lygio.
Beržai – pirmieji pradeda augti, kai atkuriamas pažeistas miškas. Jie nekelia aukštų reikalavimų – jiems tinka skurdi, paviršinė, perlaistyta dirva, o saulės atokaita ir šaltis šio medžio nesustabdo. Atvirkščiai, tokiomis sąlygomis jis net paspartina augimą į aukštį. Tačiau beržas nyksta, kai ima dominuoti kitos rūšys, pavyzdžiui, ąžuolai, uosiai ar bukai.
Kaip atpažinti beržą
Beržo lapai trikampiai, dantyti, palyginti nedideli (iki 15 cm ilgio su lapkočiu), žiemą nukrenta. Pavasarį jie būna šviesiai žali, vasarą tampa intensyvesnės žalios spalvos, o rudenį – geltoni arba auksiniai. Lapų lapkočiai kartais būna plaukuoti, todėl galima atskirti kai kurias rūšis, pavyzdžiui, B. pendula ir B. pubescens, pagrindines mūsų vietines rūšis, plačiai paplitusias Europinėje dalyje ir Sibire.
Beržo žievė. Sodų apželdinimui naudojamų beržų populiarumą lemia ir jų nepaprasta perlamutrinė žievė: balta, rausva arba oranžinė, kartais su juodomis karpomis. Jaunų berželių žievė būna ruda, o su amžiumi šviesėja.
Beržų žydėjimas nėra labai įspūdingas. Vyriškieji 3-10 cm ilgio, statūs, vėliau ant šakelių kabantys auskarai dekoratyviai džiugina visą žiemą. Žiedadulkes šie žiedai išskiria balandį ir gegužę, kai virš vyriškųjų išsiskleidžia 1-3 cm dydžio moteriškieji žiedynai. Deja, kai kurie žmonės gali būti alergiški gausioms beržo žiedadulkėms. Tokiais atvejais geriau nesodinti beržo sode. Beržo vaisiai yra vyriškų auskarų pavidalo, žalsvos spalvos, suyra išsiskleidžiant sparnuotoms sėkloms, uždarytoms tarp žvynelių.
Populiariausios beržų rūšys ir veislės
Žinoma apie 65 beržų rūšys ir daugybė veislių. Tai gali būti aukšti arba nykštukiniai medžiai. Kai kurie iš jų atsparūs sausrai, o daugelis – labai atsparūs šalčiui. Lietuvoje natūraliai, savaime auga keturios beržų rūšys: Karpotasis beržas (Betula pendula) dar vadinamas paprastuoju, Plaukuotasis beržas (Betula pubescens), Liekninis beržas (Betula humilis) ir Beržas keružis (Betula nana).
Įdomesnės beržų rūšys
- „Younga“ beržas (Betula pendula Youngii) pasiekia iki 5 m aukštį. Žydi kovo-balandžio mėnesiais, priklausomai nuo klimato sąlygų. Tai kompaktiškas beržas su plona, banguojančia laja, suteikiančia skėčio pavidalą. Lapai ryškiai žali, rudenį pereinantys į aukso spalvos fontaną. Graži, sidabriškai balta žievė – dar vienas šios veislės privalumas.
- „Jacquemona“ beržo veislė. (Betula utilis Jacquemontii) užauga iki 15 metrų aukščio. Žydi balandį-gegužę. Pagrindinis šios veislės privalumas – ryški, grynai balta žievė visais metų laikais.
- „Crispa“ beržas (Betula pendula Crispa) gali užaugti 12 m aukščio. Žydi balandžio mėnesį. Šios dekoratyvinės veislės gražiai krintančios šakos apaugusios smulkia, dantyta, ryškiai žalia lapija. Rudenį šis beržas nusidažo šviesiai geltona spalva. Nepriekaištinga balta žievė su amžiumi nusilupinėja ir tampa karpyta. Grakštus šio medžio siluetas ir šviesi lapija labai papuošia grafiškus, modernius ar romantiškus sodus.
- Baltasis kininis beržas „Fascination“ (Betula albosinensis Fascination) žavi savo šviesiai raudona blizgančia žieve, kuri lupasi dideliais gabalais, atidengdama naujas, baltas arba melsvas dėmes. Žydi balandžio mėnesį. Šis beržas elegantiškos piramidės formos ir kuklaus, tik 8 m aukščio. Jo lapai tankesni, nei natūralių veislių, rudenį nusidažantys aukso geltonumo spalva.
- Auksinis lobis (Betula nana Golden Treasure) – tai nykštukinis beržas, kuris žydi gegužės mėnesį. Labai kompaktiškas (90-100 cm), rutuliškas vainikas su gražia auksine lapija nuo vasaros iki rudens. Labai tinka nedideliems sodams, sekliai dirvai, terasoms ir balkonams.
- Juodojo beržo (Betula nigra Heritage) veislė yra vidutinio, 9 m aukščio. Žydi gegužės mėnesį. Ši veislė greitai auga ir yra ištverminga. Ilgainiui lygi, rausvai ruda arba kreminės spalvos žievė nusilupa ir suformuoja dideles, banguotas dėmes, kurios vėliau tampa baltos arba juodos. Dažnai augantis ant kelių kamienų, šio beržo vainikas išsišakoja 3 m aukštyje nuo žemės, o senstant išsišakoja į dar kelias lankines šakas.
- Beržas „Tristis“ (Betula pendula Tristis) žydi kovo-balandžio mėnesiais. Medžio aukštis siekia 17 m. Šis beržas panašus į verkiantį gluosnį. Jo žievė net ir senstant išlaiko gražią, baltą spalvą. Tai veislė su elegantiškai kabančiomis šakomis, apaugusiomis lapija, kuri šlama vėjyje ir rudenį pagelsta.
Beržų sodinimas
Beržai yra gana lengvai auginami, mėgsta tokį dirvožemį, kuriame daug drėgmės, mažas kalkakmenio kiekis, daug humuso ir šiek tiek rūgštus. Beržai taip pat sėkmingai auga neutralioje arba šiek tiek kalkingoje, molingoje, priemolio, priesmėlio, durpių ar mažai maisto medžiagų turinčioje dirvoje. Šie medžiai pakenčia saulę ir pusiau pavėsį. Kai kurios rūšys (Betula nigra) labiau toleruoja karštą, drėgną klimatą ir šlapią dirvą.
Beržus geriausia sodinti rudenį – rugsėjo mėnesį, kad jie spėtų sėkmingai įsišaknyti iki šalnų. Beržą galima sodinti ir pavasarį, tačiau tada jį reikia reguliariai laistyti. Beržų sodinimo būdas priklauso nuo rūšies, atsižvelgiant į medžio aukštį. Sodinant beržus, atstumas tarp jų turėtų būti tikrai ne mažesnis kaip 2 metrai. Pasodinus berželius, būtina juos paremti, nes jauni medeliai gali nulūžti pučiant stipriam vėjui.
Sodinant beržą atvirame grunte pirmiausia iškaskite duobę, 2-3 kartus didesnę už šaknų gniužulą, tuomet į duobutę įdėkite 1-3 kastuvus komposto ir tik tada įstatykite sodinuką. Likusią duobutės ertmę užpilkite žemę ir lengvai suspauskite, paskui būtinai palaistykite. Aplink kamieną paskleiskite mulčio sluoksnį, kad laikytųsi drėgmė. Mulčias taip pat ribos piktžolių augimą.
Kad medelis galėtų gerai įsišaknyti, reikia nuolat palaikyti drėgną dirvą. Laistymo dažnumas priklauso nuo oro sąlygų. Jei po pasodinimo bus sausringas laikotarpis, patartina laistyti du kartus per savaitę. Sodinant beržus pavasarį dėl drėgmės trūkumo gali nudžiūti viršūnės. Sodinant rudenį, jei dažnai lyja, laistyti gali ir neprireikti, tačiau būtina kontroliuoti dirvos drėgmę. Jaunas medelis jautrus sausrai.
Sodindami nykštukinį beržą į vazoną, vazono dugną būtinai užpildykite 3-4 cm storio drenažo sluoksniu (žvyru, molinių indų nuolaužomis). Dirvožemio mišinys turėtų būti 1/3 žemės, 1/3 komposto ir 1/3 rupaus smėlio. Pasodinus medelį, būtinai palaistykite.
Beržų auginimas
Laikydamiesi keleto pagrindinių beržo sodinimo ir priežiūros taisyklių, galite sukurti gražią romantiško sodo atmosferą. Šis medis greitai auga, jį lengva prižiūrėti net ir pradedančiajam sodininkui. Beržas gali būti pirmasis medis jūsų sode, kuris suteiks jaukumo ir žavesio kol įsitvirtins kiti augalai. Tačiau prie jo pagrindo bus sudėtinga ką nors pasodinti, išskyrus kai kurias žoles ar viržius, nes beržo šaknys yra negilios ir tankios.
Beržų priežiūra
Laistymas. Keletą metų po pasodinimo sausais mėnesiais augalą reikia palaistyti. Vazonuose pasodintus medelius reikia nuolat laistyti.
Mulčiavimas. Patartina gausiai mulčiuoti šaknų zoną, kad dirvožemyje išsilaikytų kuo daugiau drėgmės.
Ligos. Beržai mažai jautrūs ligoms, tačiau jei dirvožemis labai drėgnas ir užmirkęs, medį gali paveikti šaknų puvinys ir jis pradeda džiūti. Juodasis beržas tam nėra jautrus. Vienai iš dažniausiai pasitaikančių medžių ligų – rūdims – beržas yra atsparus.
Kenkėjai. Didžiausi sodo kenkėjai beržams nėra pavojingi. Tačiau venkite tręšti per daug azoto turinčiomis trąšomis. Dėl to beržas gali tapti jautresnis kenkėjų atakoms.
Genėjimas. Beržas pakenčia nedidelį genėjimą. Genėdami tiesiog pašalinkite nulūžusias ir atsargiai nupjaukite per ilgas šakas.
Beržų dauginimas. Beržų dauginimu užsiima tik profesionalai. Jie daugina šiuos medžius skiepais arba auginiais. Norint galima pabandyti pasėti beržo sėklų. Jas galima sėti tiesiai į žemę ir jų nereikėtų užkasti. Pasėtas sėklas, kol jos įsitvirtins, reikėtų pridengti, kad jų neišnešiotų vėjas.
Beržų sulos nauda
Daug mineralinių medžiagų turinti beržų sula leidžiama labai ankstyvą pavasarį, kol dar neprasiskleidė medžio pumpurai. Kai tik išsprogsta lapai, sula tampa nebepermatoma, tada jau būna per vėlu ją leisti. Kovo mėnuo – sulos leidimo metas. Įvairiuose regionuose šis laikotarpis skiriasi ir trunka 3-4 savaites.
Beržo kamiene, 1 m aukštyje virš žemės, 6 mm grąžtu išgręžkite 3 cm gylio skylę. Prie medžio pastatykite tarą, o kamieną su ja sujunkite 6 mm plastikiniu vamzdeliu. Per 12-24 valandas gali pribėgti iki 5 litrų sulos. Nutraukite sulos leidimą, kai tik ji taps balkšvos spalvos. Po to kamiene esančią skylę užtaisykite mediniu kaiščiu.
Sula – ne tik skanus, bet ir labai naudingas gėrimas. Jo gydomosios savybės vertinamos jau ne vieną šimtmetį.
Beržų sulos naudingosios savybės
- Beržų sula turi gausybę mikroelementų ir biologiškai aktyvių medžiagų. Suloje yra kalio, magnio, geležies ir kitų mineralinių medžiagų druskų. Be to, joje yra vitaminų, organinių rūgščių ir sacharidų. Didelis beržų sulos pliusas – tai puikus jos toleravimas. Ne veltui šią sulą rekomenduojama vartoti net ir maitinančioms motinoms.
- Beržų suloje esančios kalio druskos padeda pašalinti skysčių perteklių iš organizmo tuo padėdamos susidoroti su patinimais, todėl beržų sula rekomenduojama sergant įvairiomis inkstų ligomis. Kalis taip pat būtinas geram širdies darbui.
- Beržų sulą sudarančios mineralinės druskos ir organinės rūgštys valo kraują ir šalina iš organizmo toksinus. Tai pat nuo seno šis natūralus produktas vartojamas kovai su kirmėlėmis.
- 100 % beržų sula, neapdorota temperatūroje, yra puiki atstatomoji priemonė. Jei kasdien išgersite po stiklinę šviežios beržų sulos, pavasarinį vitaminų trūkumą atstatysite per kelias savaites. Deja, šviežios beržų sulos galiojimo laikas yra gana trumpas – šaldytuve ją galima laikyti dvi dienas. Todėl, esant galimybei, kad sula būtų šviežia, jos reikėtų prisileisti kiekvieną dieną.
- Dažnai beržų sula įtraukiama į produktų, esančių svorio metimo programose, sąrašą.
- Beržų sula gali būti net ir išorinio vartojimo priemonė. Ja gydomos žaizdos, kovojama su spuogais ir egzema. Prausimasis sula taip pat labai naudingas odai: ji prisotinama drėgmės, sugeria mineralines druskas, todėl atrodo sveika. Žinoma, kad beržų sula naudojama ir kaip plaukų skalavimo priemonė. Ji padeda atsikratyti pleiskanų ir suteikia plaukams blizgesio.
- Gerklės uždegimą taip pat galima malšinti skalaujant gerklę beržų sultimis. O jei ilgą laiką vargina sloga, rekomenduojama kasdien tuščiu skrandžiu gerti šviežios beržų sulos.
Atsargumo priemonių, vartojant beržų sulą, turėtų laikytis tie, kas yra alergiški beržų žiedadulkėms. Taip pat kontraindikacijų gali būti dėl ligų, kuriomis sergant nepageidaujama aktyvi skysčių apytaka organizme.
Beržo žievės nauda
Beržo žievės (beržo tošies) sudėtis yra labai turtinga, joje yra daug sveikatai vertingų medžiagų. Pirmiausia būtina paminėti tokį komponentą kaip baltasis organinis pigmentas – triterpenoidas betulinas, kuris pasižymi stipriu priešuždegiminiu ir imunomoduliaciniu poveikiu. Beržo žievėje yra flavonoidų, palmitino rūgšties, taninų, nikotino rūgšties, vaško, kumarinų ir dervos, taip pat mikroelementų ir makroelementų: geležies, boro, mangano, seleno, bario, stroncio, vario, vanadžio, aliuminio, kalcio, kalio, cinko, kobalto, magnio ir chromo. Dėl visų šių beržo žievėje esančių medžiagų ji yra naudojama kaip vaistas nuo daugelio ligų.
Senovėje beržo žievę naudojo liaudies gydytojai, kurie beveik visada pasikliaudavo augalų galia. Gydymas augalais aktualus ir šiandien. Beržo žievė, atlikus medicininius tyrimus, keliose šalyse buvo oficialiai pripažinta naudinga ir įtraukta į tradicinės medicinos fitomedikamentų sąrašą.
Beržų žievė sveikatinimui
- Beržo žievė teigiamai veikia virškinamojo trakto funkciją, sukuria tinkamą virškinimą ir pagerina medžiagų apykaitą. Dėl tos pačios savybės žievė kompleksiškai padeda mažinti viršsvorį.
- Beržo žievė, pasižyminti karščiavimą mažinančiomis savybėmis, gerai veikia gydantis nuo maliarijos ir karščiavimo. Stiprindama organizmą, ji gana greitai prisideda prie ligos požymių pašalinimo ir visiško jų išgydymo.
- Susirgus niežais ar grybelinėmis odos ligomis taip pat reikėtų gydytis beržo žieve, kuri neperdirbta greitai ir lengvai jas išgydo.
- Įvairioms žaizdoms ir opoms beržo žievė taip pat turi teigiamą gydomąjį poveikį, padėdama joms greičiau užsitraukti. Dezinfekuodama ir greitindama audinių atsistatymą, beržo žievė gydo net gana ilgai negyjančias žaizdas.
Priežastys, dėl kurių reikėtų atsisakyti gydymo beržo žieve, yra alerginės reakcijos į ją, dizenterija ir kolitas, taip pat įvairios inkstų ligos. Be to, beržo žievės vidinis vartojimas nepatartinas nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims bei žmonėms, gydomiems penicilino antibiotikais ir gliukozės turinčiais vaistais.
Beržo grybas – čaga
Jeigu auginate beržus ar lankotės beržynuose, tikrai ko gero pastebėjote ant beržų užaugusius didžiulisu juodus gumbus, kurie atrodo tarsi medžio kenkėjai. Tai čaga – juodasis beržo grybas. Nepaisant to, kad šis darinys atrodo ne itin patraukliai, tačiau jis teikia daugybę naudų sveikatai. Čaga grybas vartojamas siekiant sustiprinti imunitetą, apsaugoti kepenis nuo pažeidimų, įvairių uždegimų mažinimui bei siekiant išvengti vėžinių susirgimų. Iš šio beržo grybo gaminama arbata, milteliai, tinktūros, užpilai, papildai ir kt.
Tyrimo šaltinis:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3527166/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.