Strelicija – tai tokia egzotiška gėlė, kurią kartą pamatę, negalėsite išmesti jos iš galvos. Šios gėlės žiedynas neretai lyginamas su rojaus paukščio ar gervės galva, kuris išsilaiko labai ilgai. Dažniausiai egzotiškos išvaizdos gėlės asocijuojasi su nepaprastai sudėtinga priežiūra, tačiau teks daryti išimtį – strelicija mažai lepus augalas. Jei palaikysite drėgną dirvą ir saulėtą vietą, tai praktiškai neteks susidurti su didesnėmis problemos. Didelę šios gėlės naudą pastebi ir mokslas, nes iš strelicijos išskirti ekstraktai gali tapti potencialūs vaistai kovojant su įvairiomis ligomis. Pasidomėkime, kaip šią naudingą gėlę auginti, prižiūrėti ir padauginti, kad jos „vaikučiais“ pasidalintumėte ir su kaimynais.
Strelicija – kokia tai gėlė?
Strelicija (Strelitzia) – egzotiška gėlė, kuri priskiriama strelicijinių (Strelitziaceae) šeimai. Šis daugiametis, iki 1–15 m aukščio užaugantis augalas turi gana storą, trumpą šakniastiebį po žeme, o tariamąjį stiebą sudaro lapkočiai ir lapamakštės. Strelicijos turi didžiulius, kiaušiniškus ar plačiai lancetiškus lapus, kurie esti ant 60–200 cm ilgio lapkočio. Žiedynai labai įdomūs ir su niekuo nesupainiojami, po vieną išauga ant žiedynstiebio viršūnės. Žiedyną sudaro smailus, iš suaugusio žalio ar purpurinio taurėlapio susidarantis, paukščio galvą primenantis horizontalus darinys. Žydėjimo metu iš jo iškyla oranžinių ir violetinių ar mėlynų apyžiedžio lapelių „karūna“, todėl primena paukščio skiauterę. Žiedai nekvepia, bet išskiria daug nektaro, kuris net gali varvėti. Jeigu žiedai apdulkinami, tai iš jų ilgainiui išsivysto dėžutės pavidalo vaisiai.
Pasaulyje žinomos tik 5 rūšys strelicijų ir visos jos kilusios iš Madagaskaro bei Pietų Afrikos. Lietuvoje kambariuose, biuruose, oranžerijose auginama puošnioji strelicija, tačiau įsigyti galima ir kitų retų rūšių – baltąją streliciją (Strelitzia alba) ir didžiąją streliciją (Strelitzia nicolai).
Lietuvoje auginamos strelicijų rūšys
Puošnioji strelicija (Strelitzia reginae) – ši „rojaus paukštė“ išauga iki 90–120 cm ir iki 90 cm skersmens „krūmo“. Didžiuliai (30–50 cm ilgio ir apie 20 cm pločio), odiški, metališkai žalios spalvos lapai laikosi ant 30–75 cm ilgio lapkočių. Pavasarį–vasaros pradžioje žiedynstiebio viršuje susiformuoja įspūdingas žiedas iš oranžinių ir violetinių lapelių.
Didžioji strelicija (Strelitzia nicolai) – ši rūšis išauga labai didelė, tad paprastai namuose retai auginama, o daugiau yra oranžerijų akcentas. Subrendusi gali siekti net 10 m aukštį ir 3,5 m plotį, o išsiskiria baltais ir tamsiai mėlynais žiedais bei smaragdo žalumo lapais.
Baltoji strelicija (Strelitzia alba) – augalas užauga taip pat didžiulis, iki 10 aukščio, jo lapai siekia 2 m ilgį ir 0,6 m plotį. Nuo kitų strelicijų skiriasi visiškai balta žiedų spalva.
Nesudėtingas strelicijos auginimas
Vieta ir apšvietimas. Jau galima numanyti, kad tokio dydžio augalo ant palangės nepastatysi, tačiau jai vis tiek reikalinga šviesa. Tai turėtų būti labai šviesi ir labai saulėta, gerai vėdinama vieta, tačiau augalą reikia saugoti nuo tiesioginės vasaros vidurdienio saulės, kuri gali nudeginti jaunų augalų lapus. Ji jaučiasi puikiai oranžerijose, šviesiame vonios kambaryje ar prie panoraminių langų, nukreiptų į rytus arba vakarus. Augalui augti reikia daug vietos, tiek į plotį, tiek į aukštį, tad turėkite tai omenyje. Kad palaikytumėte gerą vėdinimą, vasarą šalia strelicijos galima pradaryti langą.
Dirvožemis. Strelicijos vazonas turi būti pripildytas drėgnu, bet vandeniui laidžiu, derlingu dirvožemiu su daug maistingųjų medžiagų. Kompostas turėtų būti vos rūgštinis (pH 6,5), sudarytas iš 3 dalių dirvožemio komposto ir 1 dalies smėlio mišinio. Taip pat tinka sunkokos dirvos mišinys iš priemolio, durpių ir ketvirtadalio smėlio.
Temperatūra ir drėgmė. Vegetacijos metu (pavasarį ir vasarą) joms augti reikalinga 18–21 °C temperatūra ir didelė dirvos bei oro drėgmė. Rudenį ir žiemą temperatūra sumažinama iki 13–16 °C.
Strelicijos priežiūra
Laistymas. Vasaros metu strelicijos laistomos gausiai, kad žemė šiltuoju metų laiku išliktų labai drėgna. Vadinasi, gali prireikti laistyti kasdien, nes ji praranda drėgmę per didelius lapus. Galima laistyti tol, kol iš drenažo angų nuteka vanduo, tačiau įsitikinkite, kad ji „nesėdi“ vandenyje ir nelieka permirkusi. Visgi tarp laistymų viršutinis dirvos sluoksnis turi spėti šiek tiek išdžiūti. Retkarčiais reikėtų apipurkšti jos lapus taip, kad vanduo nepatektų ant žiedų. Žiemą su laistymu reikėtų nepersistengti, tereikia palaikyti dirvą vos drėgną, kad nebūtų visiškai išdžiūvusi.
Tręšimas. Strelicija mėgsta „pavalgyti, todėl nuo ankstyvo pavasario, prieš prasidedant naujam augimui, augalą patręškite kompostu. Nuo gegužės iki rugsėjo gėlė tręšiama kas savaitę skystomis trąšomis, skirtomis dracenoms, jukoms ir palmėms.
Genėjimas. Strelicijos žiedai žydi maždaug tris savaites, kol pradeda vysti, vėliau jie ir kitos senos, pažeistos augalo dalys pašalinamos, naudojant aštrius įrankius. Lapus pašalinkite juos nuplėšdami arba nupjaudami. Jei lapai atrodo sveiki, palikite juos nepaliestus. Jei augalas labai išsiplėtė ir reikia gerokai patrumpinti, jį geriau „sumažinti“ anksti pavasarį augalą dalijant kero dalimis.
Persodinimas. Kol gėlės jaunos, jas reikia kasmet persodinti į didesnį vazoną su daugybe drenažo angų dugne. Dėl didelių šakniastiebių joms parenkamas didelis vazonas, kurio skersmuo 40–100 cm. Subrendusių augalų persodinti nereikėtų, nes tuomet jie nekrauna žiedų. Tokiu atveju užtenka kiekvieną pavasarį joms pakeisti viršutinį dirvos sluoksnį.
Strelicijos dauginimas
Kero dalijimu ir atžalomis. Pavasarį ar vasaros pradžioje prieš žydėjimą aštriu peiliu padalijamos šaknys ar atskiriamos atžalos. Nuo senesnių augalų atskiriamos jaunesnės dalys, kad kiekvienoje liktų šaknų ir 2–3 lapai. Pjūvio vietas reikia dezinfekuoti (fungicidiniais milteliais, medžio anglimi), o naujus atskirtus augalus pasodinti į vazonus ir kurį laiką nelaistyti. Maždaug po 6 savaičių „dukros“ išleidžia šaknis, o augalai jau prižiūrimi kaip suaugę, kurie pražysta po 2–3 metų.
Sėklomis. Dauginti streliciją iš sėklų užtruks ilgokai, nes sėkloms sudygti gali prireikti dviejų mėnesių. Prieš sodindami sėklas pamirkykite jas 24–48 valandas kambario ar kiek šiltesniame (iki 25 °C) temperatūros vandenyje, prieš tai pašalinkite visas oranžines stangrias medžiagas. Sėklas pasodinkite į gerai drenuojamu mišiniu (pavyzdžiui, durpėmis) pripildytus atskirus vazonėlius maždaug 0,5–1 cm gylyje. Tada pastatykite indą šiltoje, netiesioginėje saulės vietoje (ne mažiau kaip 25 °C temperatūroje). Uždenkite gaubtu arba plastikine plėvele, kad žemė būtų drėgna, bet nepermirktų. Daigams sudygus ir išleidus 2–3 lapelius, persodinkite į 15 cm skersmens vazonėlį. Kai augalas pasieks 15 cm aukštį, jis jau bus paruoštas nuolatiniam gyvenimui. Iš sėklų išaugusių strelicijos žiedų sulauksite 5–7 metais.
Su kokiomis strelicijos ligomis ir kenkėjais susiduriama?
Visos ligos prasideda nuo netinkamo laistymo. Jeigu laistymas per gausus žiemos metu, tai gali lemti šaknų ir lapų puvinius. Augalus jautrus ir pilkajam pelėsiui, kurį sukelia Botrytis grybai, o dėl jo ant žiedų ir lapų, atsiranda tamsios dėmės ir pasidengia pilkojo pelėsio sluoksniu. Tokiu atveju reikia pašalinti pažeistas augalo dalis ir leisti joms išsivėdinti.
Stebėkite augalą, ar jame neatsiranda amarų, miltuotųjų skydamarių, voratinklinių erkučių bei baltasparnių, o jiems atsiradus naudokite insekticidinį muilą ir valykite juo apatinę lapų pusę.
Kitos strelicijos auginimo problemos
Jei augalas bus perlaistytas, jo lapai pasidarys „traškūs“ ir rudi, gali atsirasti puvėsio kvapas. Vasarą stengtis augalo nelaikyti per sausai, nes strelicija atrodys nuskurdusi ir vargana, o toliausiai nuo centro esantys lapai pradės gelsti.
Pageltę lapai dar gali rodyti ir maistinių medžiagų bei šviesos trūkumą. Tačiau nereikia išsigąsti, jei pastebėjote geltonuojant lapus augalo apačioje, nes tai yra normalus senėjimo reiškinys.
Susisukę lapai gali būti dėl drėgmės trūkumo komposte arba nepakankamos oro drėgmės. Lapai taip pat susisuka, jei augalui yra per šalta arba jis stovi vietoje, į kurią pučia šaltas skersvėjis. Šis požymis dar gali rodyti kenkėjų sukeltas problemas.
Strelicijos nauda – mokslininkų akiratyje
Naujausi duomenys rodo, kad strelicija gali pasitarnauti medicinos labui. Pavyzdžiui, 2018 metais atlikus tyrimus su didžiosios strelicijos ekstraktais, nustatytas didelis jų, kaip natūralių antioksidantų ir priešvėžinių medžiagų veiksmingumas. Ekstraktai iš puošniosios strelicijos laikomi perspektyviu antimikrobiniu vaistu, nes in vitro atlikti tyrimai (2024 metų duomenimis) rodo didelį poveikį bakterijoms, ypač toms, kurios jau turi atsparumą daugeliui antibiotikų. Negana to, kiti in vitro tyrimai (2021 m.) parodė didžiosios strelicijos ekstraktų, kuriame yra bilirubino, veiksmingumą kaip antioksidantas, antihipertenzinis ir gliukozės apykaitos faktorius.
Ir čia dar ne viskas: apskritai strelicija 2009 metais sukėlė sensaciją, kai iš jos pirmą kartą buvo išskirtas geltonas pigmentas bilirubinas, t. y. medžiaga, aptinkama tik žinduolių ir kai kurių kitų stuburinių organizmuose.
Taip pat, strelicija neretai linksniuojama kaip orą valantis augalas, tačiau tai patvirtinančio mokslinio pagrindimo nėra.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/strelicija/
https://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/augal%C5%B3-gentys/strelicija
https://www.thespruce.com/how-to-grow-strelitzia-1902742
https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-bird-of-paradise-plant-strelitzia
http://pza.sanbi.org/strelitzia-alba
Beffa M. T. D. Kambariniai augalai: susipažinti, pažinti, sėkmingai prižiūrėti ir auginti, Vilnius: Leidykla „Knygų spektras“, 2000, 194 p.
Tyrimai:
https://www.phcogres.com/article/2018/10/4/104103prpr8918
https://aijpms.journals.ekb.eg/article_330537_59dbf8148b4e278e019871d2de5cab93.pdf
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0254629920311595
https://pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/ja809065g
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
