Kompostavimas yra geriausias būdas gauti natūralių trąšų augalams, taip pat padeda efektyviai panaudoti virtuvėje bei darže susidarančias atliekas – tuo tikslu jums pasitarnaus komposto dėžės.
Biologiškai skaidžios atliekos sudaro apie 70 % mūsų šiukšlių. Jei jos pateks į komposto krūvą, galėsime išrūšiuoti iki 95 % atliekų, likusių atskyrus maisto likučius. Kompostas yra natūralių nemokamų trąšų šaltinis, kuriuo galime tręšti daržo ar vazonų žemę.
Kaip išsirinkti (arba pasidaryti) komposto dėžę
Kompostavimo dėžę (kitaip – komposterį) galite nusipirkti arba pasigaminti patys.
Pirmas variantas – paruoštą sodo komposterį galima įsigyti parduotuvėje arba sodininkų turguje. Jis ypač gerai tinka mažiems sodams, kuriuose susidaro nedaug biologiškai skaidžių atliekų. Įprastai naudojamos plastikinės kompostavimo dėžės. Tiesiog reikia pasirinkti sau tinkamą dydį, o galbūt iš karto išsirinkti keletą kompostavimo dėžių.
Kitas variantas – medinė kompostavimo dėžė. Medinę dėžę su ažūrine konstrukcija galima pasigaminti patiems iš lentų ar impregnuotų sijų, išdėstytų taip, kad į komposto sluoksnius patektų oro. Pradėkite nuo keturių kampinių dalių įkasimo į žemę, tada pakaitomis vinimis prikalkite horizontalias lentas. Tarp lentų reikėtų palikti siaurus tarpus, kad būtų užtikrinta tinkama ventiliacija, kuri būtina kompostui susidaryti.
Trečias variantas – komposto krūva. Tai yra paprasčiausias kompostavimo būdas, kai sluoksniuojamos biologiškai skaidžios medžiagos. Šis būdas ypač tinka jei turime didesnį sklypą bei daug organiškų daržo atliekų. Tiesiog savo sklype skirkite vietą ir joje kraukite organinių atliekų krūvą.
Kokių sąlygų reikalauja kompostavimas
Kad kompostavimo metu vyktų tinkami procesai, drėgmės kiekis turi būti apie 40-70 % (geriausia 50-60 %). Kompostavimo metu komposto krūva natūraliai išdžiūsta, todėl ją reikia periodiškai drėkinti – tiesiog palaistyti vandeniu.
Kompostavimui reikalingas oras. Esant gerai oro cirkuliacijai, medžiaga pūva (jei tuo pat metu yra drėgna), o produktas yra gleivėtos konsistencijos ir nemalonaus kvapo, atsirandančio dėl puvimo metu susidariusių cheminių junginių.
Kad komposte būtų užtikrintas tinkamas deguonies kiekis, patartina procesą vykdyti kompostavimo talpoje su ažūrinėmis sienelėmis, be to, kompostavimo metu visas medžiagas reikėtų apversti. Taip pat verta atkreipti dėmesį į įvairių rūšių atliekų santykį – kompaktiškos struktūros medžiagos (žolė) turi būti maišomos su struktūrizuotomis medžiagomis, kurios suteikia galimybę patekti orui (smulkios šakos, žievė).
Taip pat svarbu atsižvelgti į laiką. Komposto gamyba natūraliomis sąlygomis užima laiko (paprastai nuo kelių iki keliolikos mėnesių). Vykstančių procesų požymis yra padidėjusi komposto krūvos temperatūra (dėl šildymo temperatūra krūvos viduje turėtų pakilti iki maždaug 50-60 °C) – tai skatina ligų sukėlėjų ir piktžolių naikinimą. Temperatūros kilimo greitis priklauso ne tik nuo atliekų savybių, bet ir nuo krūvos dydžio ar oro sąlygų. Paskutiniame komposto gamybos etape (brandinimo etape) vykstančių procesų intensyvumas mažėja, todėl komposto krūvos temperatūra mažėja ir pasiekia aplinkos temperatūrą.
Pramonės sąlygomis, kai procesas valdomas kompiuteriu (temperatūros, drėgmės ir deguonies kiekio kontrolė), kompostavimo laiką galima gerokai sutrumpinti. Intensyvaus kompostavimo etapas, kai komposto temperatūra labai pakyla, gali trukti vos keliolika dienų. Kitos kelios savaitės skiriamos medžiagai brandinti.
Kur įrengti kompostavimo vietą
Kompostavimo kampeli geriausia būtų įrengti nuo pavasario iki rudens, kai temperatūra yra teigiama. Kompostavimo vieta turėtų būti apsaugota nuo vėjo ir pavėsyje. Pasirinkta vieta turėtų būti šiek tiek paaukštinta, kad lietaus vanduo stipriai neužlietų susidarančio komposto. Puikus sprendimas – kompostavimo dėžę statyti šalia krūmų ir žydinčių augalų, kurių skleidžiami kvapai gali tapti natūralia kliūtimi kvapams, atsirandantiems skaidantis organinėms medžiagoms.
Ką galima dėti į kompostą?
Didžiąją dalį virtuvės ir sodo atliekų, pavyzdžiui: vaisių ir daržovių atliekas, daržovių liekanas, susmulkintus kiaušinių lukštus, kavos ir arbatos tirščius, gyvatvorių atraižas, vazonų ir dėžių žemes, žiedus, lapus, nupjautą žolę, piktžolių antžemines dalis, nespausdintą popierių (pusryčių popierių, servetėles, kartoną ir t. t.), taip pat šiaudus ir šieną. Popierius ir kartonas turėtų būti be sintetinių dažų.
Į komposto krūvą nedėkite mėsos virtuvės atliekų ir kaulų, užkrėstų sodo augalų, šiukšlių ar dulkių siurblio šiukšlių.
Nuo ko pradėti kompostavimą krūvoje
Komposto krūvą pradėkite statyti klodami sluoksnį skaldytų šakų (1-5 cm storio), pradėdami nuo storiausių. Taip bus sukurtas vadinamasis drenažinis sluoksnis. Tai taip pat yra savotiška ventiliacijos sistema, be kurios neįmanomas komposto formavimas.
Suklojus šakas, paskleiskite sluoksnį medžiagos, kuri sugers vandenį, išplaunantį mineralus iš viršutinių sluoksnių. Tam galite naudoti sodo žemę, durpes, šiaudus arba seną, jau iš dalies suirusį kompostą. Virš jo sudėsime biologiškai skaidžias atliekas, perklotas sodo žeme, smulkiai sutrupintu moliu arba priemoliu. Pradžiai taip pat pravartu pridėti šiek tiek gatavo komposto.
Kai krūva pasieks maždaug 120 cm aukštį (bet ne daugiau kaip 1,5-2 m), ją reikia uždengti žemėmis arba šiaudais. Komposto krūvą reikėtų reguliariai laistyti vandeniu arba, kaip kai kurie daro, augaliniu dilgėlių, ramunėlių ir kraujažolių tirščiu. Taip pat svarbu kompostą apversti (maždaug kartą į mėnesį ar į du mėnesius) – tai pagreitina irimo procesą. Žiemai komposto krūvą uždenkite izoliacine medžiaga, kad medžiaga dar labiau suirtų.
Anglies ir azoto santykis kompostavime
Geros trąšos gaunamos, kai kompostavimo metu išlaikomas tinkamas anglies ir azoto santykis, t. y. 25:1 arba 30:1 (t.y. 25 dalys anglies tenka 1 daliai azoto). Dėl vyraujančio anglies kiekio augalinės atliekos lėčiau suyra. Savo ruožtu per didelis azoto kiekis silpnina humuso stabilumą. Daug anglies turi, pavyzdžiui, šiaudai, sausi medžių lapai, kartonas, popierius, medžio dulkės ir kitos medienos atliekos. Azoto daugiausia žaliojoje biomasėje (šviežia arba sudžiūvusi), pvz., šienas, nupjauta žolė, žolėdžių gyvūnų (karvių, arklių, avių) mėšlas, vaisių ir daržovių liekanos, jūros dumbliai ir t.t.
Gaminant kompostą, tikrai nereikia skaičiuoti tikslių anglies ir azoto proporcijų, tiesiog turėti omeny kokią įtaką daro anglies ir azoto santykis ir į tai atsižvelgti.
Drėgnos, žalios virtuvės atliekos ir jaunos augalų dalys turi daug azoto, todėl jas reikia maišyti su sausomis, daug anglies turinčiomis augalų dalimis, pavyzdžiui, šakelėmis, medžio drožlėmis, rudeniniais lapais ar šiaudais. Tam paprasčiausiai sumaišykite dvi dalis azoto turinčios medžiagos su viena dalimi anglies turinčios medžiagos. Nupjauta žolė linkusi pūti, todėl į kompostą jos nedėkite per daug. Kuo smulkesnės krūmų šakelės ir stiebai, tuo geresnis maistas visiems mikroorganizmams.
Kaip atpažinti ar kompostas jau tinkamas naudojimui?
Paprastai kompostas subręsta per maždaug 18 mėnesių (plastikiniuose kompostavimo įrenginiuose šis procesas gali sutrumpėti iki 2 mėnesių).
Subrendęs kompostas yra vienodos struktūros ir turi šviežios žemės kvapą, jis yra purios struktūros, be aiškiai atpažįstamų atliekų. Jį be jokių apribojimų galima naudoti dirvai tręšti. Žinoma, subrendusiame komposte gali būti šakų ir kitų sumedėjusių augalų dalių fragmentų, nes jie yra ilgiausiai. Prieš naudojant kompostą, geriausia jas atsijoti o nesuyrusias dalis vėl kompostuoti.
Naudojant kompostą nekyla pavojaus pertręšti ar užnuodyti aplinką, kaip gali atsitikti naudojant dirbtines trąšas ar mėšlą. Naudojant kompostą, maisto medžiagų ir mineralų stokojantis dirvožemis tampa derlingas ir purus, o mes galime džiaugtis geresniu derliumi ir gražesniais augalais.
Greitas kompostavimas
Pirmasis būdas pagreitinti kompostavimą – į komposto krūvą įmaišyti komposto inokuliantų ir aktyvatorių, arba vadinamųjų starterių. Starterių galima įsigyti daugelyje sodo prekių parduotuvių. Jų sudėtyje yra specialių aerobinių bakterijų padermių, kurios pagreitina organinių medžiagų skaidymąsi. Jie užtikrina tinkamą anglies ir azoto santykį (C:N) ir reguliuoja temperatūrą komposto krūvoje. Toks azoto aktyvatorius kompostui bus ypač naudingas, jei kompostuojate organines medžiagas, kuriose mažai azoto, pavyzdžiui, medžio drožles, pjuvenas, žievę, šiaudus ar sausus nukritusius medžių lapus.
Kitas būdas greitai pagaminti kompostą – užpilti krūvą biodinaminiais vaistažolių preparatais. Geriausių rezultatų pasiekiama naudojant kiaulpienes, kraujažoles ir ramunėles. Iš minėtų augalų ruošiami nuovirai, užpilai ar ekstraktai.
Dar vienas būdas paspartinti kompostavimo procesą – stiebų skaidymui ir kompostavimui naudoti organinę grybieną. Jo sudėtyje yra grybo Peniophora gigantea, kuris greitai skaido augalų liekanas, sukeldamas jų puvimą. Šis grybas yra toks veiksmingas, kad jį rekomenduojama naudoti po nukirstų medžių likusiems kelmams šalinti. Per šešis mėnesius jis gali suardyti tokį kelmą taip, kad kastuvas ar grėblys jį lengvai sutraiškys.
Kitas būdas – privilioti sliekų. Sliekai paprastai natūraliai patenka į komposto krūvą, pastatytą tiesiai ant žemės. Juos galima privilioti į komposto krūvą pridėjus saldžių ingredientų, pavyzdžiui, vaisių. Į uždarus, plastikinius komposterius galime pridėti sode surinktų sliekų.
Dar verta paminėti specifinį kompostavimo būdą – vermikompostavimą, t. y. kompostavimą naudojant Kalifornijos sliekus (Eisenia fetida). Gaunama medžiaga yra vermikompostas (biohumusas, koprolitinis kompostas), kurio sudėtyje yra atliekose gyvenančių sliekų ekskrementų. Vermikompostuojamos atliekos turi būti tinkamų savybių (įskaitant maždaug 7 pH ir mažą amoniako kiekį), kad sliekai galėtų augti.
Naudingas pagalbininkas: šakų smulkintuvas
Be cheminių starterių, aktyvatorių ar sliekų, kompostavimo procesą gali palengvinti ir pagreitinti šakų smulkintuvas. Šis prietaisas greitai ir efektyviai susmulkina dideles šakas, šakeles ir kitas medines nuolaužas.
Šakų smulkintuvai ypač naudingi didesnių sodų ar sklypų savininkams arba tiems, kurie prižiūri sklypą, apsodintą medžiais ir krūmais. Susmulkintos šakelės puikiausiai tinka dėti į kompostavimo dėžę ar krūvą. Akivaizdu, kad jos daug greičiau suyra negu nesmulkintos.
Susmulkintos šakos praturtina kompostą organine medžiaga, kuri yra vertinga augalams ir prisideda prie derlingos dirvos kūrimo. Smulkinant šakas, į kompostą patenka daugiau oro, kuris yra būtinas mikrobams, atsakingiems už žaliavų skilimą. Geresnė oro cirkuliacija padeda išlaikyti optimalią komposto temperatūrą. Be abejo, smulkintos šakos turėtų sudaryti nedidelę dalį viso komposto, kad būtų išlaikytos atitinkamos azoto ir anglies proporcijos, kaip aptarėme anksčiau.
Pasirinkite šakų smulkintuvą, kuris yra tinkamas jūsų poreikiams. Jie gali būti elektriniai arba su benzino varikliais. Svarbu, kad smulkintuvas būtų pakankamai galingas.
Šakų smulkinimas kompostavimui yra tvarus ir naudingas būdas tvarkyti sodo atliekas ir pagerinti dirvą. Susmulkintas šakas taip pat galima naudoti kaip mulčią šalia krūmų ir kitų augalų: tokiu būdu drėgmė dirvoje bus išlaikyta ilgesnį laiką, žemė bus apsaugota nuo erozijos ir bus pristabdytas piktžolių plitimas.
Šaltiniai:
https://www.nrdc.org/stories/composting-101#benefits
https://www.youtube.com/watch?v=swLkA1cHJ4Y
https://poradnikogrodniczy.pl/jak-przyspieszyc-kompostowanie.php
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.