Prisipažinkite, kad tikrai teko neišgertą kavą supilti ne į kriauklę, o ant gėlės. O kaip kiti liaudiški būdai: arbata, mielių tirpalas, kiaušinių lukštai, netgi vandenilio peroksidas? Ko tik žmonės nesugalvoja, bet pasirodo, šie „preparatai“ tikrai duoda kažkokios naudos augalams. Pritaikę tvarumą virtuvėje „maisto“ augalams pasigaminsite iš atliekų ar kitų produktų, todėl nereikės skubėti į specializuotą sodo prekių parduotuvę trąšoms įsigyti. Pasigilinkime, kokios neįprastos natūralios trąšos gali būti pagamintos buityje ir kuo jos kambariniams augalams yra naudingos.
Trąšos iš bananų žievės
Bananų žievė yra ideali lėtai išsiskirianti natūrali kambarinių augalų trąša, kuriose gausu kalio, šiek tiek azoto, fosforo ir magnio. Yra keletas būdų, kaip žieves paruošti, kad būtų sukurtos organinės trąšos kambarinėms gėlėms.
- Paimkite 3–4 bananų žieveles, supjaustykite jas smulkiausiais gabalėliais, 5–7 dienas džiovinkite ore ir sumalkite iki smulkių miltelių. Laikykite juos stiklainyje ir kartkartėmis į laistymo vandenį įberkite po žiupsnelį.
- Banano žievelę galite supjaustyti mažais gabalėliais ir įmaišyti į augalo vazono žemę prieš sodinimą.
- Skystoms trąšoms gauti pasmulkintą žievelę sumaišykite su vandeniu ir mirkykite 4–7 dienas, kol gausis ekstraktas. Praskiedę ekstraktą vandeniu (1:5), juo tręškite augalus.
Tokiomis bananų žievelės trąšomis augalus tręškite kartą per mėnesį.
Kiaušinių lukštai
Kiaušinių lukštuose yra daugybė kalcio, kuris padeda sumažinti dirvožemio rūgštingumą. Jie taip pat yra fosforo ir kitų mineralinių medžiagų šaltinis.
Norint pasiruošti trąšas, paimkite 5–6 kiaušinių lukštus, kruopščiai juos nuplaukite, pašalinkite vidinę plėvelę ir 3–5 dienas džiovinkite ore. Tada sutrinkite juos iki smulkių miltelių.
Lukštus kaip trąšas galima naudoti dvejopai: kartą per mėnesį šių miltelių įmaišykite į dirvą arba juos per naktį pamirkykite vandenyje ir gautu skysčiu laistykite augalus.
Ryžių vanduo
Nupilant vandenį nuo virtų ryžių, maistinės medžiagos ir krakmolas išsiplauna į vandenį ir tampa it puikios švelnios NPK trąšos. Be to, fermentuotas ryžių skystis naudingas naikinant įprastus kambarinių augalų kenkėjus ir skatinant sveikų bakterijų augimą. Kad pasiektumėte geriausių rezultatų, kas kelias dienas į laistymo vandenį įpilkite 2–4 arbatinius šaukštelius ryžių vandens. Prieš laistydami augalus būtinai leiskite vandeniui atvėsti.
Kavos tirščiai ir kava
Kavos mėgėjai džiaugsis sužinoję, kad kavos tirščiais ir pačia virta kava galima tręšti kambarinius augalus. Kavos tirščiuose yra daug azoto, kuris naudingas lapiniams augalams, o virtoje kavoje yra kalio ir magnio. Kavoje esančios medžiagos didina vandens ir maisto medžiagų sulaikymą dirvoje, todėl labai naudingos. Dėl kavos tirščių dirvožemis taps rūgštesnis, todėl šią natūralią trąšą geriausia naudoti rūgštų dirvožemį mėgstantiems augalams.
Norėdami naudoti kavos tirščius kaip augalų trąšą, tiesiog įprastai išsivirkite puodelį kavos, o neišgertus tirščius išpilkite ant drėgmę sugeriančios medžiagos ir leiskite jiems išdžiūti. Tai svarbu, nes drėgni tirščiai gali sukelti grybelį.
Prieš sodindami vazoninius augalus, į žemę įmaišykite kavos tirščių arba juos paprasčiausiai pabarstykite ant dirvos. Kitas būdas – sumaišykite kavos tirščius su vandeniu ir skystį naudokite augalams laistyti.
Žalioji arbata ir arbatžolės – natūralios trąšos
Žalioji arbata yra vienas pigiausių ir patogiausių būdų tręšti kambarinius augalus. Joje yra gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, tokių kaip kalcis, magnis, kalis ir fosforas, o žaliosios arbatos lapeliai pamažu suyra ir pagerina dirvos struktūrą. Kaip ir kavos tirščiai, žalioji arbata dėl tanino rūgšties geriausiai tinka augalams, mėgstantiems rūgščią dirvą.
Naudokite panaudotas arbatžoles įmaišydami į augalo žemę persodinimo metu (taip jos kompostuosis) arba paskleiskite ant dirvos paviršiaus.
Skystų trąšų mišiniui pasigaminti, surinkite šiek tiek panaudotų arbatžolių ar maišelių su jomis ir sudėkite juos į dubenį. Įpilkite šviežio vandens ir palikite mirkti 24 valandas. Ištrauką praskieskite vandeniu santykiu 1:1 ir 2 šaukštus šio mišinio panaudokite augalams tręšti. Skystos trąšos naudojamos kas 4 savaites.
Natūralios trąšos iš pieno
Bet koks pienas (šviežias, sugižęs, kondensuotas ir paverstas milteliais) taip pat yra puikis sodo natūralios trąšos, padedančios augalams augti ir apsisaugoti nuo grybelių bei kenkėjų. Piene gausu kalcio, organinės anglies, jame aptinkama fosforo, magnio, kalio, natrio, sieros, geležies vario, mangano, vitamino B, kurios naudingos ne tik žmogui, bet ir augalams.
Pieno produktus labiau įprasta naudoti sodo ir daržo augalams tręšti, tačiau kambariniams augalams taip pat galite pasiruošti tinkamą pieno tirpalą. Tręšimui naudojamas pienas (geriau 1–2 % riebumo), kurį reikia skiesti su vandeniu 1:2 santykiu. Toks mišinys užpurškiamas ant lapų ir po 30 min nuvalomas arba kartais galima negausiai palaistyti ir dirvą.
Kaip trąša dar gali būti naudojami pieno milteliai ar humifikuoti pieno produktai – moksliniai tyrimai nustatė, kad jie pagerina visus augalų augimo parametrus.
Kraujas ir jo preparatai
Kraujo miltai ar šviežias kraujas yra geros azoto trąšos su 10–13 % organinio azoto koncentracija, papildytos fosforu ir kaliu. Šios trąšos daugiausia sudarytos iš hemoglobino, t. y. geležies šaltinio, todėl pagerina augalų geležies įsisavinimą.
Prekyboje galite rasti kraujo miltų, kurie dažniau naudojami kaip lauko augalų repelentai žvėrims atbaidyti. Tačiau tie patys miltai gali tarnauti ir kaip kambario augalų trąša.
Kalbant apie gryną kraują, panaudoję kaip trąšą fermentuotą vištų kraują, mokslininkai džiaugėsi geresnėmis augalo augimo savybėmis tirdami kopūstus. Dažnai galite rasti informacijos ir apie augalų laistymą menstruacijų krauju – trąša gera, tačiau būtina ją skiesti vandeniu, nes padžiūvę skleidžia nemalonų kvapą ir gali pritraukti kenkėjus.
Natūralios trąšos iš mielių
Dar viena gana gausiai naudojama priemonė augalų augimui pagerinti ir apsaugoti nuo kenkėjų yra mielių trąšos. Nors jos dažniau naudojamos darže, mielės tikrai pritaikytinos ir kambariniams augalams. Iš kepimo mielių pagamintos natūralios trąšos turi platų pritaikymo spektrą: jos skatina augalų augimą, lemia vešlesnį žydėjimą ir stiprina šaknų sistemą, todėl augalai lengviau įsisavina vandenį ir mineralines medžiagas iš dirvožemio. Jis taip pat riboja nepalankių mikrobų, sukeliančių šaknų sistemos ligas, buvimą ir apsaugo nuo grybinių ligų.
Mokslininkai pastebėjo, kad mielių ląstelės pasižymi išskirtinėmis savybėmis, nes įsiterpia į augalo šaknų ląsteles ir padeda augalams geriau įsisavinti azotą ir fosforą.
Mielių trąšoms pasiruošti reikia 3 g sausų mielių ištirpinti 1 l šilto vandens, išmaišyti ir palikti valandai. Tirpalu augalai apipurškiami arba palaistomi. Kiti šaltiniai siūlo į puodelį šilto vandens berti šaukštą mielių ir įdėti šaukštelį cukraus, o tokiu mišiniu palaistyti 4 augalus.
Bulvių lupenos ir bulvių sunka
Bulvių lupenos paprastai naudojamos kaip skystos organinės natūralios trąšos daržo augalams, todėl tinkamos yra ir kambario augalams. Jose yra azoto, kalio, magnio, krakmolo ir kitų gyvybiškai svarbių mineralinių komponentų. Bulvių žievelės yra net labiau turtingesnės maistingosiomis medžiagomis nei pačios bulvės, tad kodėl kas nors turėtų jas išmesti?
Bulvinės skystos trąšos paruošiamos taip: žieveles sudėkite į dubenį su vandeniu ir leiskite joms mirkti dvi dienas. Po to dar patrinkite jas rankomis, kad išsiskirtų visas krakmolas, bulvių vandenį perkoškite ir juo retkarčiais palaistykite augalus.
Tokioms trąšoms pasigaminti galima naudoti ir vandenį nuo išvirusių bulvių. Paprasčiausiai nesūdytame vandenyje išvirkite keletą bulvių, bulves nusunkite, o išsaugotu atvėsintu bulvių vandeniu kitą rytą palaistykite augalus.
Augalų „dezinfekantai“: vandenilio peroksidas, jodas, kalio permanganatas
Galite rasti „trąšų“ arba informacijos apie augalų laistymą jodu, vandenilio peroksidu ar kalio permanganatu, tačiau neapsigaukite, nes dideliais kiekiais šios medžiagos yra kenksmingos ir augalams pridarys daug žalos. Visgi, gausiai praskiesti jie tarnauja kaip nepamainomos pesticidinės priemonės nuo grybų, bakterijų, jų sukeltų puvinių ir kitų kenkėjų.
Šių medžiagų dozavimas gana skirtingas, todėl reikėtų vadovautis taisykle – mažiau yra geriau. Dažnai vanduo su šiomis medžiagomis turi tik vos pakeisti spalvą (švelniai rožinis nuo kalio permanganato ar vos rusvas nuo jodo).
Šaltiniai:
https://balconygardenweb.com/super-useful-homemade-fertilizers-for-indoor-plants-in-water/
https://www.gardeningchores.com/natural-fertilizer-for-indoor-plants/
Tyrimai:
https://bsssjournals.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.1475-2743.2010.00315.x
https://yadda.icm.edu.pl/baztech/element/bwmeta1.element.baztech-642f09a0-2abe-412d
https://www.cabdirect.org/cabdirect/abstract/20183207102
https://pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/jf305563b
https://www.scielo.cl/scielo.php?pid=S0718-95162018000300694&script=sci_arttext
https://www.researchgate.net/publication/328008829_Evaluation_of_natural_fertilizer
https://www.researchgate.net/publication/273223410_Yeast_as_a_Biofertilizer_Alters_Plant
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4993787/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
