Skip to content

Kiaulpienė: piktžolė ar „gyvybės eliksyras“? Nauda ir dar nematyti receptai

Kiaulpienė
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Netrukus atkeliavęs pavasaris nuspalvins pievas ir laukus ryškia geltona spalva – sužydės kiaulpienės. Be abejo, daržininkai ir sodininkai nelabai jomis džiaugiasi – laiko jas piktžolėmis, kurios tik apkrauna papildomu darbu. Tačiau jeigu pažvelgtume kitu kampu, kaip tik nudžiugtume, jog pilnas daržas ar kiemas vaistažolių. Kiaulpienė – viena naudingiausių laukinių žolių. Joje telpa beveik pusė Mendelejevo lentelės cheminių elementų. Tad galime tik įsivaizduoti, kokią naudą teikia mūsų organizmui.

Toliau skaitydami rasite ir kuo naudinga kiaulpienė, ir ką skanaus bei sveiko iš jos galima pasiruošti šį pavasarį.

Kiaulpienė ar pienė? Koks skirtumas?

Dauguma mūsų įpratę kiaulpienes vadinti tiesiog pienėmis. Galbūt kai kurie ir nustebsite, tačiau tai du skirtingi augalai. Abu šie augalai priklauso astrinių šeimai ir abu laikomos piktžolėmis. Kadangi tai tos pačios šeimos žolės, jų išvaizda taip pat panaši.

Pienė dažniausiai aptinkama dirbamuose laukuose, vandens telkinių pakrantėse, žvirgždynuose, pievose. Tuo tarpu kiaulpienė auga pievose, ganyklose, dirvonuose, pakelėse. Jos taip pat skiriasi žiedų ir lapų forma. Pagrindiniai pienės ir kiaulpienės skirtumai:

  • Kiaulpienė pražysta anksčiau už pienes.
  • Kiaulpienė išaugina vieną didelį žiedą iš vieno stiebo. Žiedkotis belapis. Pienė turi kelis žiedus, sukrautus ant vieno stiebo. Be to, kiaulpienės žiedas kur kas didesnis ir ryškesnis nei pienės.
  • Pienės stiebai šakoti, turi lapus. Kiaulpienė nesišakoja.
  • Kiaulpienė žemesnė už pienę.

Be to, kad priklauso tai pačiai astrinių augalų šeimai, tiek kiaulpienė, tiek pienė yra vertingi vaistiniai ir maistiniai augalai. Vis dėlto kol kas kiaulpienė yra daug labiau ištyrinėta ir vertinama. Galbūt vieną dieną pienė susilauks tokio pat dėmesio.

Pienė
Pienė

Kuo kiaulpienė tokia ypatinga?

Pradžioje minėjome, jog kiaulpienė – viena vertingiausių laukinių žolių. Nuo seno buvo vadinama „gyvybės eliksyru“. Joje gausu įvairių mikroelementų (kalio, natrio, mangano, aliuminio, geležies, vario kalcio), vitaminų (A, E, B, C), karotino, inulino ir kt. Ne veltui kai kuriose šalyse (Prancūzijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Japonijoje, JAV, Indijoje, Vokietijoje) auginamos kiaulpienių plantacijos. Ypač kiaulpienes vertina prancūzai: iš jų ruošia salotas, uogienes, vyną, naudoja marinavimui.

Itin vertingas kiaulpienėje esantis inulinas. Tai skaidulinė medžiaga, kuri reguliuoja cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje. Padeda iš organizmo šalinti toksinus, kenksmingas medžiagas ir reguliuoja žarnyno mikrofloros sudėtį. Todėl kiaulpienė puikiai tinka ir diabetu sergantiems žmonėms.

Kiaulpienėje esantys karotinas ir vitaminas C užtikrina gerą regėjimą, odos bei gleivinių sveikatą, saugo organizmą nuo infekcijų ir per ankstyvo senėjimo.

Varis bei vitaminas P užtikrina gerą nervų sistemos būklę. Be to, kiaulpienė mažina skausmą, skrandžio rūgštingumą, skatina prakaitavimą, yra veiksmingas natūralus diuretikas bei pasižymi priešuždegiminėmis ir tonizuojančiomis savybėmis.

Liaudies medicinoje teigiama, kad suvalgę kasdien vos po 5 kiaulpienių žiedelius, apvalysite kepenis nuo visų toksinų bei kitų kenksmingų medžiagų. O išvalius kepenis, pagerės ir bendra viso organizmo būklė: stabilizuosis kraujo spaudimas, pagerės širdies bei kraujagyslių sistemos veikla.

Kiaulpienė

Kur naudojama kiaulpienė?

Visos kiaulpienės dalys plačiai naudojamos liaudies medicinoje įvairiems negalavimas gydyti bei lengvinti:

  • kiaulpienės šaknys – medžiagų apykaitos sutrikimams šalinti;
  • lapai – susikaupusių riebalų mažinimui;
  • žiedų stiebai naudingi esant skrandžio problemoms, kepenų susirgimams, tulžies akmenims;
  • kiaulpienių žiedai ypač naudingi nuo kosulio bei toksinams šalinti.

Kiaulpienė taip pat naudojama ir kosmetikos pramonėje: plaukams stiprinti ir odos grožiui išlaikyti, apsaugai nuo UVB spindulių.

Maistui taip pat gali būti naudojamos visos kiaulpienės dalys: šaknys, lapai, stiebai, žiedai ir pumpurai. Iš šaknų gaminama puiki kava, iš lapų – salotos, pesto, sriuba. Žiedai dedami į arbatas, salotas, iš jų gaminama uogienė. Pumpurų skonis primena kaparėlius, tad taip pat tinka įvairiems patiekalams gardinti.

Kiaulpienių arbata – stiprus diuretikas. Ji detoksikuoja kepenis ir gerina virškinimo sistemą 

Kiaulpienės nauda

Kiaulpienių pesto

Pesto – tai klasikinis itališkas žaliasis padažas. Ypač dažnai naudojamas prie makaronų patiekalų. Tradiciškai gaminamas iš baziliko lapelių, tačiau jo variacijų yra daugybė. Todėl kiaulpienės lapai idealiai tinka pesto ruošti. Žinoma, tai nebus mums įprasto skonio žaliasis padažas, tačiau lengvas kiaulpienių kartumas bei tonizuojanti galia daro šį pesto tikrai unikaliu ir išskirtiniu.

Ingredientai:

Paruošimas:

  1. Visus ingredientus (išskyrus sūrį) sutrinti elektriniu trintuvu arba virtuviniu kombainu. Jeigu atrodo, kad masė per tiršta, pamažu įpilti dar šiek tiek aliejaus.
  2. Suberti sūrį ir baigti trinti iki vientisos masės.

Paruoštą kiaulpienių pesto laikyti sandariame stikliniame inde šaldytuve. Suvartoti per 3 dienas.

Kiaulpienių pesto

Kiaulpienių šaknų keksiukai

Tokių tai tikrai dar neragavote! Tad puiki proga nustebinti ne tik svečius, bet ir save. Be gliuteno, be cukraus, be miltų – tikras sveikuoliškas skanėstas. Tokiais keksiukais galite mėgautis be jokio sąžinės graužimo. Atvirkščiai – jūsų kūnas jums padėkos už sveiką ir naudingą saldėsį.

Ingredientai:

  • 180 ml augalinio arba įprasto pieno;
  • 2 v. š. kiaulpienių šaknų miltelių;
  • 370 g migdolų miltų;
  • 50 g kokoso drožlių;
  • 2 a. š. kepimo miltelių;
  • 1 a. š. cinamono;
  • ½ a. š. druskos;
  • 110 g kokosų aliejaus;
  • 80 g stevijos miltelių;
  • 3 kiaušiniai;
  • 70 g smulkintų pekano riešutų.

Paruošimas:

  1. Įkaitinti orkaitę iki 180 °C. Keksiukų formeles iškloti popieriniais keksiukų krepšeliais.
  2. Dubenyje išplakti kiaušinius su sevija ir druska iki baltumo. Supilti pieną, aliejų ir gerai išmaišyti.
  3. Kitame dubenyje sumaišyti migdolų miltus, kokoso drožles, kiaulpienių šaknų miltelius, kepimo miltelius ir cinamoną.
  4. Kiaušinių ir pieno plakinį pamažu pilti į sumaišytus sausus ingredientus. Labai gerai išmaišyti.
  5. Pilti į formeles maždaug po ¾ formelės. Uždėti po šaukštelį smulkintų pekano riešutų ir pašauti kepti.
  6. Keksiukai kepa apie 20–25 min arba tol, kol įsmeigus pagaliuką, nebeaplimpa tešla.
  7. Iškepus, palaukti dar apie 10 min. kad pravėstų ir išimti.
  8. Labai skanu patiekti su kiaulpienių žiedų arbata.
Kiaulpienių keksiukai

Kepti kiaulpienių žiedai

Keptais cukinijų ar moliūgų žiedais jau nebenustebinsime. Žinome, jog tai puikus ir skanus užkandis. Tačiau kodėl nepabandžius taip išsikepti ir kiaulpienių žiedų? Tuo labiau, kad netrukus jų geltonuos pilnos pievos. Žinoma, maistui rinkite tik toli nuo miesto, kelių, gatvių ar gamyklų augančių kiaulpienių žiedus ar kitas dalis. Menka nauda iš užteršto maisto, kad ir kokiomis naudingomis savybėmis pasižymėtų augalas.

Ingredientai:

  • 2 puodeliai kiaulpienių žiedų (be kotelių);
  • dubenėlis vandens;
  • žiupsnis druskos;
  • 1 kiaušinis;
  • 250 ml pieno;
  • 1 puodelis miltų;
  • žiupsnis pipirų;
  • aliejaus kepimui.

Paruošimas:

  1. Dubenyje su vandeniu ištirpdyti žiupsnelį druskos ir jame apie 20–30 min pamirkyti kiaulpienių žiedus.
  2. Žiedus gerai nusausinti popierinių rankšluosčiu.
  3. Paruošti tešlą: sumaišyti kiaušinį, pieną, miltus, šiek tiek druskos ir pipirų.
  4. Įkaitinti puode ar keptuvėje aliejaus tiek, kad galėtų lengvai apsemti kepamus žiedus.
  5. Kiaulpienės žiedus po vieną merkti į tešlą ir dėti kepti į įkaitintą aliejų. Kepti, kol įgauna švelnią rusvą spalvą.
  6. Riebalų perteklių sugerti popieriniu rankšluosčiu. Jei trūksta, užberti šiek tiek druskos.
  7. Galima skanauti vienus ar su jogurto ir česnako padažu.
Kepti kiaulpienių žiedai

Kiaulpienė – vertinga maistinė ir vaistinė žolė. Apie jos vaistines savybes žinome tikrai daug, tad kodėl gi nepasistengus jos įtraukti į savo valgiaraštį? Paskanausime naujo, tikrai skanaus maisto ir tuo pačiu gausime krūvą naudingųjų medžiagų mūsų organizmui. Juk pavasaris – pats metas savimi pasirūpinti.

Šaltiniai:

  1. https://www.vle.lt/straipsnis/kiaulpiene/
  2. https://www.vle.lt/straipsnis/piene/
  3. https://www.health.com/dandelion-7570239
  4. https://www.healthline.com/nutrition/dandelion-benefits
  5. https://www.britannica.com/plant/dandelion
  6. https://www.growforagecookferment.com/dandelion-pesto/
  7. https://www.almanac.com/dandelion-recipes-wonderful-edible-weed

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *