Rinkdamiesi sveikesnį gyvenimo būdą dažnai pagalvojame ir apie galimybę patiems užsiauginti ne tik daržovių, vaisių ar uogų, bet ir vaistinių augalų. Vaistažolės taip pat sėkmingai gali augti pas jus namuose ant panagės, jei neturite galimybės jų užsiauginti sode ar prisirinkti natūraliose pievose. Beje, mokslininkai, pasitelkdami įvairius tyrimus, jau ne sykį pripažino augalų gydomąsias savybes. Tad kodėl gi neužsiauginus žaliosios vaistinėlės ant savo palangės ar balkone? Beje, galima, padaryti dar daugiau – užsiauginti tokių augalų, kurie yra ne tik vaistiniai, bet ir prieskoniniai.
Levanda (Lavandula)
Šie, savo grožiu ir kvapu užburiantys augalai atkeliavę iš Pietų, šiandien jau puošia Lietuvos laukus ir kiemus. Deja, vasara pas mus labai trumpai svečiuojasi ir žydinčiais augalais pasidžiaugti, visada pritrūksta laiko. Tačiau jūs galbūt nepatikėsite, bet levandų galima užsiauginti ir ant palangės. Svarbu paminėti, kad namie galite auginti tik smulkialapes levandas, nes kitos rūšys neįsišaknija. Jas sodinkite rudenį sodinukais giliuose, 2-3 litrų talpos vazonuose. Labai svarbi sąlyga norint auginti šias Provanso gražuoles – papildomas apšvietimas. Šiems augalams būtinai reikia iki 12 valandų dienos šviesos. Patalpoje, kur auginsite levandas, oro temperatūra turėtų būti +20-23 °C. Žemė vazone – puri ir gerai drenuota. Kas mėnesį augalus patręškite kompleksinėmis gėlių trąšomis ir retai (tik 1 kartą per 7-10 dienų), bet gausiai laistykite.
Kuo jums gali būti naudinga: Levandos yra natūrali priemonė, kuri padės jums atsipalaiduoti ir geriau miegoti. Levandų arbata padės sutrikus virškinimui, kankinant nerimui ar varginant širdies permušimams.
Vaistinė melisa (Melissa officinalis)
Auginti melisą namuose jums bus tikrai labai paprasta. Krūmelį rudenį persodinkite į vazoną arba pasisėkite sėklų, o daigams užaugus 5-7 cm aukščio, jas išpikuokite. Tręšti melisą reikėtų ne dažniau kaip kartą per metus. Laistykite kas 3-4 dienas. Jūsų melisa labai gerai augs ten kur tiesioginiai saulės spinduliai nepasiekia. Jai netgi patinka, kai šviesusis paros metas būna trumpas. Svarbiausia šio vaistinio augalo priežiūros taisyklė – reguliarus jos genėjimas. Jei to nedarysite, melisos krūmas užims visą jūsų langą.
Kuo jums gali būti naudinga: Melisa pasižymi priešuždegiminėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Melisų arbata ramina, o vartojama išoriškai gali sumažinti niežulį, įkandus vabzdžiams. Augalas teigiamai veikia virškinimą ir gerina nuotaiką. Melisą taip pat galėsite naudoti ruošiant ir puošiant įvairius patiekalus.
Vaistinė ramunė (Matricaria recutita)
Vaistines ramunes, kitaip vadinamas ramunėles taip pat galite auginti ant palangės ar balkone. Šių augalų galite pasisėti į vazoną su derlingomis ir puriomis žemėmis. Labiausiai ramunėlės džiaugsis, jei auginimui naudosite daržo žemės, smėlio ir durpių mišinį santykiu 1:1:1 ir plačius indus. O jei ruošdami dirvožemio mišinį į jį įmaišysite organinių trąšų, artimiausius 4-5 mėnesius šių vaistinių augalų tręšti nereikės. Pagrindinė užduotis – norint sėkmingai užsiauginti ramunėlių – suorganizuoti 12 valandų dienos šviesos ir kartais apipurkšti augalus šiltu vandeniu.
Kuo jums gali būti naudinga: Ramunėlių arbata, ko gero ne vienam puikiai žinoma kaip raminanti, atpalaiduojanti priemonė. Tačiau ji turi ir daugiau labai naudingų gydomųjų savybių, kurios gali jums praversti.
Čiobrelis (Thymus)
Čiobreliai labai jautrūs dirvožemiui, todėl norint, kad jie įsišaknytų, teks padirbėti su dirvos paruošimu. Giliame vazone turėtų būti šiek tiek šarminga, organinių medžiagų turinti dirva su nemenku drenažo sluoksniu dugne. Geriausia čiobrelius sėti rudenį. Jei turite galimybę, galite juos pasėti lauke, tada iki žiemos krūmeliai paaugs, o spalio mėnesį galėsite keletą augalų parsinešti namo – jie ir toliau sėkmingai žaliuos. Čiobrelius apgyvendinkite ant saulėtos palangės, nes jiems labai reikalinga šviesa. Nepakenktų ir papildomas apšveitimas. Taip pat labai juos pradžiugintų, jei kartą per 1,5-2 mėnesius į žemę įterptumėte humuso.
Kuo gali būti jums naudingas: Čiobrelių arbata turi atsikosėjimą lengvinančių savybių, todėl jums tikrai pagelbės sergant peršalimo ligomis. Ji taip pat sustiprins jūsų imuninę sistemą, bei pagerins jūsų miegą. Be to, čiobrelis puikiai derės su jūsų gaminamais mėsos, žuvies ar paukštienos patiekalais. Galite jo įdėti ir virdami sriubas ar ruošdami padažus.
Pipirmėtė (Mentha x piperita)
Pipirmėtė pas jus ant palangės gali augti ištisus metus ir nuolat gausiai žaliuoti. Jai pakanka natūralios šviesos net žiemą. Tręšti šį augalą galite 1-2 kartus per metus. Tačiau laistyti jas turėsite dažnai – jos mėgsta purią ir drėgną dirvą. Kelias dienas nelaistytų pipirmėčių lapai pradeda džiūti. Šiuos vaistinius augalus galima pasisėti, tačiau iki tada, kol galėsite nusiskinti pirmuosius lapelius, praeis nemažai laiko. Jei turite pipirmėčių sode, geriausia būtų paimti ir persisodinti porą krūmelių į vazoną – galėsite džiaugtis jais visą žiemą.
Kuo gali būti jums naudinga: Pipirmėtė malšina dieglius, skrandžio skausmus ir normalizuoja virškinimą esant vidurių pūtimui. Dažnai vartojama pipirmėtės arbata, tačiau visgi geriau ją vartoti be išankstinio terminio apdorojimo. Ji puikiai tiks jūsų žaliųjų kokteilių pagardinimui ir papuošimui.
Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis)
Šalavijui reikia gana gilaus vazono, gryno oro, šarminės dirvos ir daug saulės. Lengviausia namuose jį auginti iš jau įsišaknijusių auginių, nes sėklos patalpoje labai sunkiai įsišaknija. Idealiausia bus, jei pastatysite vazoną su šalaviju apšiltintame balkone ir suteiksite jam 12 valandų dienos šviesos. Šį vaistinį augalą turėsite laistyti reguliariai, bent 2-3 kartus per savaitę. Tačiau tręšti reikėtų ne dažniau kaip 2 kartus per metus.
Kuo gali būti naudingas: Šalavijų arbata turi antiseptinių savybių, padeda esant virškinimo sutrikimams. Šio augalo nuoviru galite skalauti burną sergant dantenų ir dantų ligomis. Be to, jis mažina kraujospūdį, skatina protinę veiklą ir padeda susikaupti. Šviežią, džiovintą ar miltelių pavidalu šalaviją galėsite panaudoti įvairių patiekalų ruošime. Jis puikiai tiks žuviai, vištienai ir net gi picai pagardinti.
Kraujažolė (Achillea)
Šį augalą namams galite parsinešti iš sodo ar laukų. Jei jis jau auga jūsų sklype, vasaros pabaigoje persodinkite jį į vazoną ir palikite sode iki rudens pradžios ir pirmųjų šalnų. Per tą laiką iš šakniastiebio išaugs kompaktiškas krūmas, kurį galėsite parsinešti į namus. Žiemą, buto sąlygomis, augalas žydės mažai, bet aktyviai formuos naujus lapus. Pavasarį kraujažolę auginkite balkone ar terasoje, tada ji jums atsidėkos gausiu žydėjimu. Šios vaistažolės nereiklios priežiūrai. Pakanka reguliariai laistyti ir tręšti. Gėlė puikiai pakenčia dažną, net ir patį radikaliausią genėjimą.
Kuo gali būti jums naudinga: Kraujažolių arbata jums pagelbės sergant peršalimo ligomis ar sutrikus virškinimui. Kraujažolę taip pat galite užsidėti ant pažeistos odos, ji veiks kaip priešuždegiminis ir antioksidacinis preparatas.
Saldžioji stevija (Stevia rebaudiana)
Norint auginti steviją kambaryje, paskirkite jai didelį, maždaug 4-5 litrų vazoną su žemės ir smėlio mišiniu, kurio santykis turėtų būti maždaug 1:1. Svarbu, kad dirva nebūtų rūgšti. Stevijai parinkite gerai apšviestą vietą ant palangės, bet be tiesioginių saulės spindulių. Apytikslė oro temperatūra sėkmingam šio augalo auginimui maždaug +20-24 °C. Stevija nemėgsta labai sauso oro, idealu, jeigu oro drėgmė bus 70-80 %. Laistykite steviją dažnai, bet ne kasdien, geriausia 3-4 kartus per savaitę. Būtinai apsaugokite ją nuo šildymo prietaisų.
Kuo gali būti jums naudinga: Stevija yra saldiklis. Ji naudojama kaip cukraus pakaitalas. Daugelis žmonių žino stevijos miltelius, tačiau puikiai galima naudoti ir šviežius jos lapus. Jie tiesiog dedami į gėrimus arba užplikomi. Reguliarus šio natūralaus saldiklio vartojimas gali pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
Ežiuolė (Echinacea)
Šios gražuolės lengvai auginamos iš sėklų, atsparios karščiui, sausrai ir šalčiui. Jos mėgsta dalinę arba pilną saulę, o dirvožemiui nėra reiklios. Svarbiausia neleiskite, kad jis būtų permirkęs. Ežiuolių galite pasisėti žiemą namuose, o pavasarį jas perkelti į balkoną, kad geriau augtų.
Kuo gali būti jums naudinga: Ežiuolės arbata jums padės išvengti bronchito, ūminių kvėpavimo takų infekcijų ir plaučių uždegimo. Ji – stiprina imunitetą.
Raudonėlis (Origanum)
Jeigu turite raudonėlių sode, lengviausias būdas jų pasidauginti – rudenį padalyti jų šakniastiebius. Tam iškaskite krūmą ir jo šaknis perpjaukite į kelias dalis taip, kad ant kiekvienos liktų 3-4 sveiki pumpurai. Šakniastiebius sodinkite į ne mažesnius kaip 3 litrų vazonus. Iš anksto pasirūpinkite geru drenažu ir derlinga žeme. Taip pasodintus raudonėlius laistykite 2 kartus per savaitę. Kas 3 savaites galite juos patręšti kompleksinėmis trąšomis, skirtomis kambariniams augalams. Neilgai trukus pamatysite pirmuosius lapelius, o praėjus mėnesiui jau galėsite jų nusiskinti. Auginant raudonėlį svarbu žinoti, kad visus jo žiedynus reikia reguliariai šalinti, antraip šakos gana greitai sumedės ir naudingųjų augalo savybių sumažės.
Kuo gali būti jums naudingas: Raudonėlio arbata jums padės sergant peršalimo ligomis, nes šis augalas pasižymi antiseptinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Be to, raudonėlis gali būti vartojamas esant virškinimo trakto sutrikimams, nemigai ar smegenų veiklai gerinti. Žinoma, būtina paminėti, kad raudonėlis nepamainomas maisto ruošime. Be jo – pica būtų ne pica.
Autoriaus trigrašis
Mano gyvenime visi čia aprašyti augalai, išskyrus steviją (jos dar neturėjau garbės pažinti, nes pasėta nesiteikė išdygti) užima didelę dalį. Jų prikamšyta mano miniatiūrinė virtuvė ir spintelė pavadinimu „vaistinėlė“. Tikrai ne visada taip buvo, bet, kaip sakoma, juk geriau vėliau negu niekad.
Jums taip pat linkiu susidraugauti su šiais ir kitais vaistiniais ir prieskoniniais augalais. Tokia draugystė labai pagerins jūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Šaltiniai:
https://wisewomanherbals.com/blogs/news/top-10-herbs-for-your-windowsill-garden
https://www.ogorod.ru/ru/main/useful/14576/10-lekarstvennyx-rastenij-kotorye-legko-vyrastit
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
