Česnakas – ir maistas, ir vaistas – auginamas kiekvienam sode

Česnakas (Allium sativum) – svogūninių (Amaryllis) šeimos daugiametis augalas. Šis augalas labai populiarus tarp daržininkų. Turi aštrų skonį ir specifinį aromatą, kurį lemia jame esantys tioetrai. Iš Vidurinės Azijos kilęs česnakas auginamas Uzbekistane, Afganistane, Šiaurės Irane, Turkmėnijoje, Tadžikistane ir Pakistane. Mokslininkai mano, kad jis kilęs iš ilgavaisio svogūno, augančio Turkmėnistano kalnų tarpekliuose, Tien Šanio ir Pamyro Alajaus kalnuose. Nuo senų laikų šis augalas laikomas be galo vertingu, nes skatina apetitą, stiprina imuninę sistemą ir gerina virškinimą. Anksčiau jis buvo plačiai vartojamas kaip priešnuodis nuo apsinuodijimų ir kaip prevencinė priemonė nuo pavojingų ligų. Tutanchamono kape rasta molinė česnako galvutė ir jis minimas užrašuose ant senovės Egipto piramidžių. Pitagoras jį vadino „prieskonių karaliumi“.

Česnakas žmonijai žinomas jau daugiau kaip tris tūkstančius metų ir yra toks pat populiarus ir šiandien – česnako nauda žmogaus sveikatai neabejotina. nepaisant to, kad česnakas įvairiose šalyse naudojamas ne tik liaudies, bet ir tradicinėje medicinoje, tačiau taip pat sėkmingai naudojamas ir kosmetologijoje ar net žuvų akvariumuose.

Česnakai turi gana gilią ir stiprią šaknų sistemą. Sudėtinis svogūnėlis yra apvalus ir šiek tiek suplotas. Lancetiniai, siauri lapai yra statūs arba nusvirę. Jų plotis siekia 10 mm, o ilgis – nuo 0,3 iki 1 m. Lapkočiai auga vienas iš kito, sudarydami netikrą stiebą, panašų į svogūno, bet stipresnį. Žiedų stiebas būna nuo 0,6 iki 1,5 m aukščio su skėčio formos žiedynu viršūnėje. Jis paslėptas po membraniniu apvalkalu, kuriam plyšus atsiveria sterilūs žiedai, sudaryti iš 6 ilgų kotelių ir baltų arba šviesiai alyvinių žiedlapių. Vaisius yra kapsulė, kitaip vadinama skiltelė. Česnakai būna žieminiai ir vasariniai.

Česnakų veislės

Nacionaliniame augalų veislių sąraše ir ES daržo augalų veislių kataloge yra trys lietuviškos veislės, iš kurių naujausia –  veislė „Dangiai“.

• Česnakai „Vasariai“ yra tinkami sodinti pavasarį. Jie yra vidutinio ankstyvumo. Ropelėje būna 10–20 skirtingo dydžio skiltelių. Išorinis lukštas baltas. Tinkamai sandėliuojant, ropelės laikosi iki kito derliaus. Česnakai „Vasariai“ atsparūs ligoms ir tinka auginti ekologiniuose ūkiuose.
•  „Žiemiai“ – vidutinio ankstyvumo, labai derlinga veislė, tinkanti sodinti rudenį. Ropelės sudarytos iš 5–9 skiltelių. Ropelių išorinis dengiamasis lukštas baltas.
• Veislė „Dangiai“ – naujausia Lietuvoje sukurta česnakų veislė, kurios skilteles sodinamos rudenį. „Dangiai“ išaugina iki 1,4 m aukščio lapiją. Ropelės plokščiai ovalios, išorinis lukštas šviesiai violetinis su tamsiai violetiniais dryželiais. Ropelė sudaryta iš 5–7 vienodo dydžio skiltelių. „Dangiai“ – vidutinio ankstyvumo, šiek tiek ankstyvesnė veislė negu „Žiemiai“.
• Norint auginti kitų šalių veislių česnakus, galima rinktis lenkiškus: „Jarus“, „Jankiel“. Šie česnakai tinka sodinti pavasarį. Abi veislės truputį ankstyvesnės už „Vasarius“.
• Iš rudenį sodinamų veislių, Lietuvos klimato sąlygomis gerai užauga čekiškų veislių „Unicat“ ir „Ducat“, lenkiškos „Harnaš“, ukrainietiškos „Liubaša“ česnakai.

Kitos populiarios užsienio veislės:

• Prancūzų „Lautrec“ – rožinių česnakų veislė.
• Čekiška veislė „Red Duke“- labai atspari šalčiui. Galvutėse yra 8 didelės violetinės spalvos skiltelės.
• „Drambliniai“ česnakai pasižymi subtiliu, šiek tiek kitokiu skoniu. Šių česnakų galvutės yra maždaug 15 cm skersmens ir sveria apie 1 kg, tačiau kartais gali sverti iki 2,5 kg. Vienoje galvutėje yra apie 20 skiltelių.

Česnakų sodinimas ir priežiūra

Neretas daržininkas česnakus, kaip ir kitus sodo ir daržo augalus sodina pagal einamų metų mėnulio kalendorių. Tačiau tikrai yra tokių, kurie nestebi mėnulio ir sodina tiesiog pagal gamtos sąlygas.

Tinkamos dirvos česnakams parinkimas

Česnakams auginti reikia neutralios ir maistingos dirvos, tačiau geriausiai tinka priemolis. Dirva neturėtų būti per sausa, tačiau nereikėtų česnakų sodinti labai žemose vietose, kur kaupiasi lietaus ar tirpstantis vanduo. Žemės sklypą, kuriame augs česnakai reikia giliai rekultivuoti ir 1 kvadratiniam metrui dirvos įterpti 20 g kalio, 30 g superfosfato ir 1 kibirą humuso. Pavasarį beliks lysvės paviršių paprasčiausiai išpurenti grėbliu.

Česnakams labai tinka žemė, kurioje prieš juos augo tokie augalai kaip cukinijos, pupelės, šparaginės pupelės, bet kokie kopūstai, moliūgai ir žirniai. Neturėtų būti naudojama dirva, kurioje augo agurkai, pomidorai, svogūnai ir morkos. Pasodinus česnakus šalia braškių, bulvių, juodųjų serbentų, žemuogių, aviečių ir agrastų, šie bus apsaugoti nuo daugelio kenkėjų. Česnakus taip pat galima sodinti šalia kardelių, rožių ir tulpių, nes jie gali atbaidyti vikšrus, šliužus ir boružes. Kurmiai taip pat niekada nekasa duobių šalia šios kultūros.

Česnakų sodinimas pavasarį

• Vasarinius česnakus į atvirą gruntą sodinkite ne vėliau kaip balandžio pirmoje pusėje. Kadangi įšalusią dirvą gana sunku perkasti, todėl vietą pavasariniams česnakams paruoškite rudenį.
• Dažnai girdimas terminas „česnakų sėklos“ arba „iš sėklų pasodinti česnakai“, tačiau šie augalai nesubrandina sėklų. Česnakai dauginami tik vegetatyviniu būdu, t. y. skiltelėmis.
• Norint gauti gerą derlių, reikalinga kokybiška sodinamoji medžiaga. Todėl likus 15-20 dienų iki česnakų sodinimo, skiltelės dedamos į šaldytuvą, kur jos stratifikuojamos. Po to rūšiuojamos – kreivas, minkštas, ligotas, sužalotas, per mažas ir neteisingos formos bei neturinčias lukštų reikia išmesti.
• Atrinktas geras skilteles reikia dezinfekuoti porai valandų panardinant juos į pelenų tirpalą, kuris gaminamas sumaišius 1 litrą vandens ir 200 g medžio pelenų. Tokį mišinį reikia 30 minučių pavirinti ir atvėsinti.
• Vietoj pelenų tirpalo galima naudoti vario sulfato tirpalą (1 %) arba silpną kalio permanganato tirpalą, kuriame česnakų skiltelės turėtų išbūti apie 12 valandų.
• Dirvai sušilus iki +5 – +7 laipsnių, reikia paruošti sklypą: padaryti vagutes, kurių gylis turėtų būti 70-90 mm, o tarpai tarp eilių – 20-25 cm.
• Česnako skiltelės sodinamos apatine dalimi žemyn, vertikaliai į dirvą, išlaikant 60-80 mm atstumą tarp skiltelių. Skiltelės turi būti užkastos į dirvą dvigubai didesniame gylyje, nei jų aukštis (maždaug 50-60 mm). Jei dirva yra sudrėkusi nuo ištirpusio sniego, pasodintų česnakų laistyti nereikia. Tačiau jei dirva sausa, palaistyti reikia labai gausiai.
• Pavasariniai česnakai iššąla esant 3-4 laipsniams šalčio. Tam, kad šalnos jų nepaveiktų, lysvės paviršių reikėtų padengti mulčio (durpių) sluoksniu.

Česnakų sodinimas rudenį

• Rudeninius česnakus reikėtų sodinti nuo rugsėjo vidurio iki spalio antrosios pusės. Pasodintos skiltelės iki šalnų turėtų spėti suformuoti stiprią šaknų sistemą, kuri turėtų įsiskverbti 10 cm gilyn. Tačiau visada reikia atsižvelgti į oro sąlygas. Jei ruduo žadamas labai ilgas ir šiltas, rudeninius česnakus reikia sodinti vėliau. Jie neturi spėti sudygti ir sužaliuoti.
• Česnakų rudeniniam sodinimui tinka visos tos pačios taisyklės kaip ir pavasariniam, tačiau vieta turėtų būti paruošta likus 15 dienų iki sodinimo. Norint apsaugoti skilteles nuo sąlyčio su žeme ir puvimo, vagos dugną reikėtų padengti 15-30 mm storio medžio pelenų arba smėlio sluoksniu.
• Žieminiai česnakai sodinami šiek tiek giliau, nei vasariniai. Sodinant reikėtų stengtis, kad tarp didžiausių skiltelių būtų maždaug 12-15 cm atstumas, o tarp mažiausių skiltelių – 8-10 cm. Sodindami česnakus žiemai užkaskite juos apie 15-20 cm žemės sluoksniu.
• Žiemai lysvės paviršių galima padengti mulčio sluoksniu (pjuvenos, sumaišytos su dirvožemiu, arba sausos durpės). Kad šis sluoksnis apsaugotų česnakus nuo šalčio pažeidimų jis turėtų būti bent 20 mm storio.
• Jei sniegas dar neiškrito, o dideli šalčiai jau užklupo, lysvę reikėtų uždengti agroplėvele. Pradėjus kristi sniegui, dangą nuo lysvės reikia nuimti. Po sniego sluoksniu česnakai gali ištverti iki -20 laipsnių temperatūrą.

Česnakų priežiūra

Norint užauginti gerą česnakų derlių, juos reikia reguliariai laistyti, patręšti, ravėti ir purenti dirvą. Tik pasirodžiusius česnakų žiedus būtina nuskabyti, paliekant tik keletą per visą sklypą. Pagal juos vėliau bus galima nuspręsti ar jau laikas imti česnakų derlių.

Laistyti česnakus reikia pagal poreikį, kai tik išdžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Laistyti reikia gausiai (10-12 litrų vandens 1 kvadratiniam metrui lysvės). Tačiau jei dažnai lyja, česnakų gali visai nereikėti laistyti. Rugpjūtį, kai vasarinių česnakų svogūnėliai pradeda augti ir priaugti svorio, laistymą reikėtų nutraukti.

Pavasarį, pasirodžius pirmiesiems daigams, tręškite juos azoto turinčiomis trąšomis, o po mėnesio patręškite dar kartą. Per sezoną česnakus reikia tręšti 4 kartus.

Česnakų derliaus nuėmimas

Pavasariniai česnakai kasami nuo rugpjūčio antrosios pusės iki rugsėjo antrosios dekados.  Žieminių česnakų derlius nuimamas paskutinėmis liepos mėnesio dienomis arba pirmąją rugpjūčio mėnesio dekadą. Laiku nenuėmus derliaus, česnakai augs toliau, galvutės subyrės ir ilgai jų sandėliuoti nepavyks.

Požymiai, rodantys, kad laikas nuimti česnakų derlių:

• galvutės yra visiškai susiformavusios, o jų spalva ir dydis būdingi šiai veislei;
• iki tol buvę susisukę spirale, žiedkočiai visiškai išsitiesina (kalbame apie tuos kelis žiedus paliktus per visą sklypą, kai visi kiti buvo nuskabyti).

Ištraukite arba iškaskite česnakų galvas iš žemės šakėmis ir sudėkite jas ant vagos krašto, kad išdžiūtų. Po to reikia nuo jų nupurtyti žemes ir palikti lauke. Česnakai turi džiūti apie +25 ºC temperatūroje pusantros savaitės, arba 7 dienas gerai vėdinamoje patalpoje +30 – +35 ºC temperatūroje. Išdžiovintiems česnakams  reikia nupjauti lapus ir stiebus, o likusiųjų kaklelio ilgis turi būti apie 30-50 mm.

Kaip laikyti česnakus per žiemą

Žieminius česnakus geriausia laikyti +2 – +4 laipsnių oro temperatūroje, o pavasarinius – +16 – +20 laipsnių temperatūroje. Žieminiai česnakai yra daug mažiau tinkami sandėliavimui nei pavasariniai. Jie greičiau genda ir greitai perdžiūsta. Sandėliavimo patalpoje neturėtų būti nei per drėgna, nei per sausa. Tokias daržoves geriausia laikyti esant 60-80 proc. drėgmei. Ilgiausiai galima išlaikyti galvutes su trimis dengiamųjų žvynelių.

Česnakų laikymo būdai:

• Labai geras ir populiarus česnakų laikymo būdas – pinti juos į vainikus arba pynę. Norint supinti česnakus, netikrasis stiebas neturėtų būti nupjautas nuo galvutės, tačiau lapai visada turėtų būti pašalinti. Pynės pinamos pradedant pinti nuo apačios, palaipsniui dedant naujas galvutes. Kad pynė būtų tvirtesnė, į ją turėtų būti įpinta stipri virvė. Kad pynę būtų galima pakabinti – gale padaroma kilpa. Sandėliavimui ir paprasti česnakų ryšuliai, ir pynės kabinamos po lubomis palėpėje ar sausoje pastogėje.
• Taip pat tarp daržininkų labai populiarus česnakų laikymo būdas – tinkleliuose arba nailoninėse kojinėse: supiltus česnakus taip pat reikia pakabinti.
• Česnakus galima laikyti ir pintame krepšyje, kuris žiemą laikomas gyvenamojoje patalpoje. Patalpa turi būti nešildoma, pavyzdžiui, veranda arba palėpė.
• Dar šį derlių galima laikyti stikliniuose indeliuose, kuriuos reikia iš anksto sterilizuoti.

Sandėliuojamos česnakų galvutės turėtų būti nuolatos tikrinamos, kad būtų galima laiku pašalinti supuvusias ir perdžiūvusias česnako skilteles.

Česnakų kenkėjai ir ligos

Česnakams ir svogūnams kenkia praktiškai tie patys kenkėjai ir ligos. Dažniausiai pasitaikančios ligos: baltasis puvinys, kaklelio puvinys, pilkasis puvinys, helmintosporiozė, fuzariozė, puvinys, netikroji miltligė (arba peronosporozė), mozaika, rūdys ir tracheomikozė.

Iš kenkėjų daugiausiai rūpesčių kelia svogūninis pelėnas, tabakinis tripsas, stiebinis nematodas, žieminių, kopūstinių, sodinių ir gama kandžių vikšrai, kopūstinės ir svogūninės muselės, paprastoji kandis, svogūninė kandis ir ilgakojis vabalas.

Šiai dienai yra daug įvairių cheminių medžiagų, kuriomis galima sunaikinti beveik visus kenkėjus ir išgydyti ligas. Tačiau, prieš pradėdami jas naudoti turėtumėte žinoti, kad šiuose produktuose esančios kenksmingos medžiagos gali kauptis česnako galvutėje. Todėl jums reikia rinktis, ar gelbėti derlių, ar rizikuoti savo sveikata.

Norint gauti gausų česnakų derlių ir išvengti kenkėjų bei ligų natūraliu būdu, būtina laikytis sėjomainos ir keleto taisyklių:

• Česnakus tame pačiame sklype galima auginti tik po 4-5 metų.
• Prieš sėją česnakų skiltelės turi būti apdorotos kalio permanganato tirpalu.
• Medžio pelenai – puikus būdas apsaugoti česnakus nuo ligų ir kenkėjų.
• Skilteles prieš sodinimą galima apdoroti ir kitaip – juos 10 valandų kaitinti 40-42 laipsnių temperatūroje.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.