Ciberžolė (lot. Curcuma) yra žolinis daugiametis augalas, priklausantis imbierinių (lot. Zingiberaceae) augalų šeimai. Ciberžolės gentyje yra apie 80 rūšių augalų. Didžiausia jų įvairovė paplitusi Indijoje. Šis augalas taip pat natūraliai auga ir kitose Pietryčių Azijos kraštuose.
Ciberžolės vertinamos dėl šakniagumbių, kuriuose gausu kurkuminoidų – natūraliųjų antioksidantų. Labiausiai žinoma ir plačiausiai auginama yra dažinė ciberžolė (lot. Curcuma longa; Curcuma domestica). Jos šakniagumbiai naudojami kulinarijoje ir medicinoje. Šių šakniagumbių milteliai yra pagrindinė kario prieskonių sudedamoji dalis. Ciberžolės šakniagumbiuose esantis kurkuminas naudojamas kaip natūralus maisto dažiklis (žymimas E100), produktams suteikiantis geltoną spalvą.
Ciberžolė užauga iki 1 metro aukščio. Jos lapai pailgos formos, dideli, ryškiai žalios spalvos. Stiebas šviesiai žalias, sultingas. Žydi į vertikalų, pailgą žiedyną sutelktais, vamzdelio pavidalo, gelsvos spalvos žiedais. Vertingiausioji augalo dalis – šakniagumbiai, primenantys imbiero šaknį, tačiau yra ryškesnės oranžinės spalvos.
Ciberžolės auginimas Lietuvoje
Ciberžolė – šilumamėgis tropikų augalas, todėl Lietuvos klimato sąlygomis jos dažniausiai auginamos namuose kaip dekoratyviniai augalai. Užsiauginti ciberžolės šakniagumbių mūsų kraštuose taip pat įmanoma. Tik tam reikia žinoti keletą pagrindinių rekomendacijų ir įdėti kiek daugiau pastangų.
Dekoratyvinį ciberžolės augalą galima nusipirkti specialiose augalų parduotuvėse. Dauguma dekoratyvinių ciberžolių yra gana dideli augalai – užaugantys iki 1 metro aukščio, su vešliais ir stambiais lapais. Taigi jiems reikia pakankamai daug erdvės. Tačiau jau yra išveista ir žemaūgė šio augalo veislė, užauganti tik iki 25 cm aukščio. Kartais dekoratyvinė ciberžolė pavadinama kurkuma, arba Siamo tulpe.
Ciberžolės vešlumą, žydėjimą, žiedų ryškumą labai įtakoja auginimo sąlygos. Idealiausia – artima ciberžolių gimtajam tropiniam klimatui aplinka. Tuomet augalas džiugins savo sveika ir vešlia išvaizda. Dekoratyvinių ciberžolių žiedai būna įvairių spalvų – purpuriniai, rožiniai, raudoni, oranžiniai, geltoni, žalsvai balti. Jei patalpos temperatūra nuolat būna ne mažesnė kaip +20 °C, ciberžolė ilgai žydi (net iki 4 mėnesių).
Ciberžolės auginimas namuose
Vieta
Ciberžolėms reikia daug šviesos, tačiau jos netoleruoja tiesioginių saulės spindulių. Geram ciberžolės augimui ir ypač žydėjimui kasdien reikia 12 valandų trukmės šviesos. Todėl šiam augalui greta natūralios dienos šviesos rekomenduotinas ir papildomas dirbtinis apšvietimas. Augimo ir žydėjimo periodu augalui turi būti šilta, t. y. nuolat ne mažiau kaip +20 °C. Taip pat svarbi aplinkos drėgmė. Vasaros laikotarpiu, kai nėra didelių temperatūros svyravimų, o naktys pakankamai šiltos, ciberžolę galima išnešti į terasą, balkoną, ar sodą.
Dirvožemis
Tinkamiausias ciberžolėms yra purus, šiek tiek rūgštus ir vandeniui laidus dirvožemis. Jis turėtų būti praturtintas maistinėmis medžiagomis. Todėl į ciberžolėms paruoštą vazoninę žemę patartina įmaišyti subalansuoto komposto (santykiu 8:2).
Laistymas ir drėgmė
Ciberžolės dirvožemis turi būti nuolat drėgnas, tačiau ne šlapias. Gausiau augalas laistomas žydėjimo metu. Laistoma šiltu (ne šaltesniu nei kambario temperatūros), minkštu vandeniu. Ciberžolėms taip pat svarbus aplinkos oro drėgnumas. Jį užtikrinti geriausia šalia ciberžolės vazono laikant indą su vandeniu. Taip pat greta ciberžolės augalo galima sukurti įdomią, orą drėkinančią kompoziciją iš drėgnų samanų.
Ciberžolių tręšimas
Ciberžolės vegetacijos ir žydėjimo laikotarpiu tręšiamos kas 2 ar 3 savaites. Tinkamiausios yra organinės trąšos. Galima naudoti skystą biohumuso koncentratą. Vandeniu praskiestu koncentratu augalas laistomas kartą į dvi savaites. Ciberžoles tinka palepinti ir kitokio pobūdžio organiniais papildais. Kartas nuo karto į dirvožemį galima įterpti liucernų miltų (džiovintų ir susmulkintų žolinių augalų kapsulių). Taip pat rudadumblių miltų, kurie yra jodo šaltinis, ar austrių kriauklelių mišinio, kuris dirvožemį praturtina kalciu. Tačiau svarbu išlaikyti balansą ir nenaudoti visų įmanomų trąšų vienu metu. Pertręšimas augalui taip pat kenkia.
Ciberžolės ramybės periodas
Jei peržydėjusi ir gelsti pradėjusi ciberžolė bus prižiūrima taip pat, kaip ir vegetacijos periodu, ilgainiui tai lems augalo nykimą. Tai yra viena dažniausiai pasitaikančių klaidų, dėl kurios ciberžolė gali žūti. Tam, kad ciberžolė sveikai augtų ir džiugintų ne vienerius metus, jai būtinas ramybės periodas.
Kambaryje auginamos ciberžolės lapai vėlyvą rudenį pradeda vysti ir kristi. Prasidėjus šiam procesui augalą galima nukirpti, paliekant tik trumpus lapų kotelius ir pastatyti sausoje ir vėsioje vietoje žiemoti. Ramybės periodu augalui tinkamiausia 10–18 °C temperatūra.
Žiemojančio augalo laistyti nereikia. Tačiau retkarčiais reikia apipurkšti dirvožemį, kad ciberžolės šakniagumbiai neperdžiūtų. Ankstyvą pavasarį (maždaug kovo mėnesį) prasideda ciberžolės vegetacijos periodas ir vėl pradeda suktis augalo gyvybės ratas. Tuo metu augalą reikia persodinti ir sugrąžinti į jam augti ir žydėti tinkamas sąlygas.
Ciberžolės dauginimas
Ciberžolės dauginamos tik vegetatyviniu būdu, t. y. dauginant šakniagumbį. Tai galima padaryti persodinant po žiemos poilsio atželiančią ciberžolę. Iš vazono išėmus šaknų gniutulą, reikia atsargiai atskirti brandžius šakniagumbius. Dalinant šakniagumbį, kiekviename atidalintame gabalėlyje turi būti bent 3 gumbeliai (ar „piršteliai“), kurie ir yra būsimų daigelių užuomazgos. Jei šakniagumbis pjaustomas, prieš sodinant pjūvio vietos turėtų spėti apdžiūti.
Jei namuose ciberžolės augalo dar nėra, tačiau norisi jį užsiauginti patiems, reikia gauti iš žemės iškastos ir neapdorotos ciberžolės šaknies. Iš parduotuvės pirktos šaknys yra nedaigios (apdorotos specialiomis medžiagomis).
Ciberžolės sodinimas
Šakniagumbiai sodinami į 1–2 litrų talpos vazonus su durpių substrato dirvožemiu. Sodinant svarbu nepažeisti gumbelių ar nenulaužyti ilgesniųjų ataugėlių. Į dirvožemį šakniagumbiai sodinami taip, kad jo gumbeliai ir „piršteliai“ būtų nukreipti į viršų. Iš pradžių laistoma negausiai, dirvožemis tik drėkinamas. Jei žemė bus pernelyg šlapia, vietoj dygimo šakniagumbiai pradės pūti. Kol pasirodo daigeliai vazonėlius reikia laikyti pridengtus polietileno maišeliu ar kita tinkama priemone.
Daiginamoms ciberžolėms reikalinga 30–35 °C temperatūra bei išskaidyta šviesa. Jei yra per šalta ir per mažai šviesos, daigeliai kalasi labai lėtai, jų augimas sulėtėja. Tinkamas sąlygas galima sukurti specialių priemonių pagalba – naudojant šildomus kilimėlius, šildančias lempas, specialias daiginimo kameras ir pan.
Kai pasirodo ir pradeda augti daigai, reikia dažniau laistyti, tačiau tiek, kad žemė būtų nuolat drėgna, o ne šlapia. Tuomet nuimama ir vazonėlio priedanga, o augalėliai po truputį pratinami prie žemesnės temperatūros. Kai daigeliai užauga iki 15–20 cm aukščio, juos jau galima persodinti į didesnius vazonus ir pastatyti į šviesią ir šiltą patalpą. Optimali temperatūra ciberžolės vegetacijos laikotarpiu – ne mažiau kaip +20 °C.
Ciberžolės auginimas dėl šakniagumbių
Bendrosios ciberžolių auginimo rekomendacijos galioja visiems šių augalų auginimo atvejams. Tačiau norint iš namuose auginamos ciberžolės gauti šaknų derliaus, būtina žinoti porą svarbių niuansų, kurie nėra tiek reikšmingi auginant dekoratyvines ciberžoles.
Ciberžolės šakniagumbiams augti ir plėstis reikia pakankamai vietos. Taigi šiam tikslui svarbus ne tiek dirvožemio gylis, kiek plotas. Rekomenduojama šakniagumbius sodinti maždaug 5–10 cm gylyje ir 10 ar 15 cm atstumu vienas nuo kito.
Tam, kad ciberžolė subrandintų valgomų šakniagumbių, nuo pasodinimo iki derliaus ėmimo turi praeiti apie 10 mėnesių. Ir tai yra bene didžiausias iššūkis mūsų kraštuose, nes per visą šį laikotarpį augalui reikia pastovios, vidutiniškai + 20 °C temperatūros.
Nužydėjusi ir subrandinusi šakniagumbius ciberžolė pradeda gelsti ir vysti. Tai reiškia, kad atėjo metas nuimti derlių. Šakniagumbius iškasti reikia atsargiai, stengiantis jų nepažeisti. Pirmiausia, naudojant mentelę, ar rankomis reikia didesniu ratu aplink augalą atkasti žemę ir švelniai iškelti visą šaknyną. Tuomet nuo šakniagumbių nuvalomas dirvožemis, nukerpami šakniastiebiai (maždaug 1 cm iki šakniagumbių) ir ilgos šaknų ataugos. Galiausiai šakniagumbiai švariai nuplaunami ir išdžiovinami.
Ciberžolių šakniagumbių vartojimas ir saugojimas
Užsiaugintus ciberžolės šakniagumbius galima suvartoti šviežius arba užšaldyti. Taip pat galima išvirti, sudžiovinti ir pasigaminti miltelius. Dalį šakniagumbių galima atsidėti dauginimui. Jie saugomi tokiomis sąlygomis, kurios reikalingos augalo ramybės periodui, o pavasarį padalinami ir vėl pasodinami.
Šviežius ciberžolės šakniagumbius rekomenduojama suvartoti per kelias savaites nuo derliaus nuėmimo. Laikyti juos reikia sandariame inde, šaldytuve. Užšaldytus šakniagumbius galima suvartoti per metus.
Miltelių gamybai ciberžolės šakniagumbiai verdami arba plikomi karštu vandeniu. Tai atlikti reikia ne vėliau kaip 2–3 dienos po derliaus nuėmimo. Šakniagumbiai verdami apie valandą, kol suminkštėja. Tuomet džiovinami ir sumalami. Ciberžolės milteliai negenda, nes yra natūralus antiseptikas. Tik svarbu juos laikyti sandariame inde ir tamsioje patalpoje.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nuplikinta ar išvirta ciberžolės šaknis praranda daigumą, todėl sodinimui ji nebetinkama.
Ciberžolių priešas – voratinklinės erkės
Pagrindinė priežastis, kodėl augalą gali apnikti voratinklinės erkės, yra pernelyg sausas oras. Užpuolus šiems kenkėjams ant augalo lapų atsiranda smulkių šviesių dėmelių, lapai pradeda džiūti, ant jų pradeda driektis voratinkliai. Voratinklinės erkės minta augalo sultimis. Tam, kad gautų maisto, kenkėjai pragraužia lapus, stiebus, dėl to augalas netenka maistinių medžiagų, praranda drėgmę. Nesprendžiant šios problemos kenkėjų kolonija plečiasi, o augalas nyksta ir gali žūti.
Jei problema dar nėra labai toli pažengusi, augalus galima kruopščiai nuprausti šiltu dušu, taip pat naudoti sodo muilo tirpalą ir pan. Tačiau patikimai kenkėjus išnaikinti galima naudojant specialias, erkes naikinančias priemones (akaricidus). Taip pat reikia pašalinti ir priežastį – drėkinti orą.
Ciberžolės gimtinė – tolimoji Indija
Savo kilmės šalyje – Indijoje – ciberžolė yra vienas pagrindinių prieskonių, naudojamų įvairiausių patiekalų ruošime. Maistui ji suteikia ne tik specifinį, aštroką skonį, tačiau taip pat veikia kaip natūralus konservantas. O tai karšto klimato šalyse ypač aktualu.
Vaistinės šio augalo savybės pirmiausia pastebėtos ir gydymui naudotos taip pat tradicinėje Indijos medicinoje (Ajurvedoje) bei Rytų Azijos medicinos sistemose. Mūsų laikais ciberžolės naudingąsias savybes ir jų poveikį žmogaus organizmui plačiai tyrinėja mokslininkai. Dalis teiginių apie ciberžolės poveikį sveikatai yra moksliškai įrodyti, dalis tebėra tyrinėjami.
Ciberžolė – ir prieskonis, ir vaistas
Ciberžolė išties labai plačiai naudojama kaip prieskonis maisto gamyboje, bei kaip vaistas – papildų gamyboje. Tačiau norint savo organizmą palepinti ciberžolės teikiamomis naudomis, nebūtina skubėti į vaistinę – galite paprastai iš ciberžolės miltelių pasigaminti sveikatinančios ciberžolės arbatos.
Pagrindinė ciberžolės veiklioji medžiaga yra kurkuminas. Jis yra labai stiprus antioksidantas ir turi stiprų priešuždegiminį poveikį. Taigi ciberžolė turi stiprų ir teigiamą poveikį imuniteto stiprinimui, uždegimo slopinimui, skausmo malšinimui. Sveikatinimui naudojami ciberžolės šakniagumbių milteliai, jų kapsulės. Išoriniam vartojimui gaminami ciberžolės tepalai, skirti odos ligoms gydyti.
Ciberžolėje taip pat yra B grupės vitaminų, vitamino C, mineralinių medžiagų – kalcio, geležies, fosforo, jodo. Dėl cheminės sudėties ir kartoko skonio, ciberžolės vartojimas skatina tulžies išsiskyrimą, saugo nuo akmenų susidarymo, valo iš organizmo toksinus.
Ciberžolėje esantis kurkuminas gali turėti teigiamą poveikį ir kitoms žmogaus organizmo sistemoms:
- skatina naujų neuronų augimą ir gali padėti kovoti su degeneraciniais procesais smegenyse;
- lengvina depresijos simptomus;
- padeda kovoti su Alzheimerio ligos patologiniais simptomais;
- padeda gydant artritą;
- lėtina riebalinio audinio augimą, gerina kraujo apytaką, padeda šalinti skysčių perteklių organizme.
Dar per mažai žinoma, ar nėštumo bei žindymo laikotarpiu saugu vartoti didesnius ciberžolės kiekius. Kadangi tai gali būti nesaugu, geriau šiuo gyvenimo periodu apsiriboti tik maiste esančios ciberžolės vartojimu.
Šaltiniai:
https://www.healthline.com/nutrition/top-10-evidence-based-health-benefits-of-turmeric
https://en.wikipedia.org/wiki/Turmeric
https://www.nccih.nih.gov/health/turmeric
https://www.mountsinai.org/health-library/herb/turmeric
https://www.goodhousekeeping.com/home/gardening/a20706465/how-to-grow-turmeric/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.