Dobilai – nuostabios mūsų pievų žolės. Taip ir norisi sakyti gėlės. Jie traukia akį savo nuostabiais žiedeliais, o kvapas taip ir vilioja prigulti. Smagu, kad dobilai pamažu sugrįžta ir į mūsų kiemus: tai puiki trąša vejai bei puošmena kiemui ar netgi gėlynui. Kuo dar ypatingi šie augalai ir kaip juos auginti, dalinamės šiame straipsnyje.
Dobilai: išvaizda ir paplitimas
Dobilas (Trifolium) priklauso pupinių šeimos augalams. Iš viso yra apie 300 rūšių. Lietuvoje auga net 15 skirtingų rūšių. Labiausiai dobilai paplitę vidutinio klimato juostoje.
Dobilai – ypatingi augalai dėl savo šaknų. Ant smulkiųjų šaknų jie turi gumbelius, kuriuose veisiasi azotą jungiančios bakterijos. Jos fiksuoja biologinį azotą iš oro ir jį kaupia. Azotas – be galo svarbus visiems augalams, tačiau ne visi geba jo pasiimti pakankamai iš oro. Tad daugumą augalų tenka juo papildomai tręšti. Dobilai ne tik patys apsirūpina azotu, tačiau jo palieka ir dirvoje. Tad dobilai yra ta žolė, kuri gali būti auginama kaip natūrali žalioji trąša.
Dobilo stiebas status, kartais šliaužiantis. Lapai trilapiai, bet pasitaiko ir 4–7 lapelių. Žiedai, maži, susitelkę į galvutes, kai kurių rūšių į kekes. Žydi baltai, raudonai, rausvai, violetiniai. Vaisius – ankštis.
Dobilas yra pašarinis, vaistinis, prieskoninis, nektaringasis augalas.
Dobilų rūšys
Kaip minėta aukščiau, Lietuvoje auga 15 skirtingų dobilų rūšių. Labiausiai paplitę šios rūšys:
- Raudonieji dobilai (Trifolium pratense) dažniausiai sutinkami ir auginami. Dažniausiai dvimečiai.
- Baltieji dobilai (Trifolium repens) taip pat labai populiarūs. Ypač tinkami vejoms. Jeigu pakanka drėgmės, auga kur kas ilgiau už raudonuosius: 5–6 metus.
- Purpuriniai (inkarnatiniai) dobilai (Trifolium incarnatum) savitos išvaizdos, labai dekoratyvūs. Žiedai purpurinės spalvos, primena žvakutes. Auga iki 2 metų.
- Persiniai dobilai (Trifolium resupinatum) – vienmečiai dobilai, auginami pašarui, šienui, kaip žalioji trąša. Mėgsta šiltus ir drėgnus orus. Išsiskiria savo smulkiais, švelniai alyvinės spalvos žiedais. Ypač kvapnūs.
Raudonieji ir baltieji dobilai dar skirstomi į ankstyvuosius ir vėlyvuosius bei kiekvieno yra išveista po keletą skirtingų veislių. Veislė itin svarbi, planuojant sėti raudonuosius dobilus, kadangi šie reiklesni ir dirvožemiui bei auginant juos susiduriama su daugiau iššūkių nei auginant baltuosius dobilus.
Dobilai: koks dirvožemis jiems tinkamiausias?
Nors patys gerina dirvožemį po jų ar šalia augantiems augalams, tačiau patys gali augti ne visur. Raudonieji dobilai yra itin reiklūs dirvožemiui, kai tuo tarpu baltieji gali augti įvairiose dirvose.
Baltieji dobilai gerai auga, kai dirvožemio pH yra 4,5–8. Vis dėlto labai rūgštus netinka. Baltieji dobilai gali augti nusausintuose durpynuose, priemolio dirvose. Nors mėgsta drėgną dirvą ir net pakenčia aukštą vandens lygį, tačiau taip pat gerai pakelia sausrą. Nukenčia tik nuo labai didelės sausros.
Raudonieji dobilai, priešingai, labai reiklūs dirvožemiui. Jo pH turi būti 6–7. Mėgsta humusingus priemolius ir priesmėlius. Didelės drėgmės nepakenčia, tad labai svarbu, kad gruntiniai vandenys nebūtų arti dirvos paviršiaus.
Dobilų sėja
Dobilus rekomenduojama sėti balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, kai dirva jau pakankamai įšilusi. Dirvos temperatūra turėtų būti apie +10 °C. Tačiau sėti galima iki pat liepos mėnesio. Vėliau sėti nepatariama, nes augalai nespės pakankamai sutvirtėti ir pasiruošti žiemai. Ypač jautrūs raudonieji dobilai, tad sėjos geriau neužtempti.
Dirva dobilų sėjai turi būti išvalyta nuo piktžolių ir įdirbta sekliai, apie 2–3 cm gylyje. Žemė, kurioje bus sėjami dobilai, turi būti drėgna ir suvoluota. Pasėtos sėklos užberiamos 1–1,5 cm storio purios dirvos sluoksniu. Pasėtos giliau nei 1,5 cm dobilų sėklos nesudygs. Po to žemė vėl suvoluojama.
Dobilų tręšimas ir kita priežiūra
Geriausiai dobilus tręšti organinėmis arba mineralinėmis trąšomis. Jie ypač jautrūs fosforo ir kalio trūkumui, tačiau azotas jiems nebūtinas. Šios medžiagos pasigamina patys. Taip pat prieš žydėjimą rekomenduojama patręšti boru bei siera. Trūkstant šių elementų, augalai prastai formuoja žiedus ir silpnai žydi.
Negalima tręšti jau žydinčių dobilų, nes juos labai mėgsta bitės, kurioms bet kokios trąšos gali būti mirtinai kenksmingos.
Esant itin sausoms ir karštoms dienoms dobilus reikia papildomai laistyti. Sausrai jautresni raudonieji dobilai. Tačiau jeigu auginate dobilus vejai, geriau palaikyti juos drėgnus, neleisti pernelyg išdžiūti.
Pievoje auginami dobilai pjaunami iki 6 cm aukščio, vejai – iki 3,5 cm aukščio. Pirmą kartą dobilus pjauti patariama, kai pasiekia 7 cm aukštį.
Baltieji dobilai vejai
Vejai formuoti itin tinka baltieji dobilai. Dažniausiai jie maišomi su kitų žolių sėklomis: daugiametėmis svidrėmis, raudonaisiais eraičinais, pievinėmis miglėmis. Tačiau gali būti sėjama ir vienų baltųjų dobilų veja. Tokios vejos privalumai:
- Jos nereikia nuolat drėkinti, nes dobilų šaknys pasiekia vandenį iš gilesnių dirvos sluoksnių.
- Baltųjų dobilų veja visą vasarą išlieka žalia, net jeigu negalite kasdien jos palaistyti.
- Tokioje vejoje nebūna piktžolių ir kenkėjų.
- Baltųjų dobilų veja pati vėdinasi, tad nereikia papildomai to daryti patiems.
- Nekeičia spalvos dėl šunų šlapimo.
- Ant jos minkščiau ir maloniau vaikščioti basomis.
- Reikia pjauti rečiau nei kitų žolių veją.
Baltųjų dobilų vejos trūkumai:
- Tokia veja sugula, kai po ją vaikštoma. Norint to išvengti, geriausia rinktis vejos žolės ir baltųjų dobilų mišinį.
- Baltųjų dobilų žiedai pritraukia bites bei kitus vabzdžius, todėl ant jų vejos basomis reikia vaikščioti labai atsargiai. Alergiški žmonės geriau apskritai ant šios vejos žengtų tik su apavu.
Dobilai kaip žaliosios trąšos
Bet kurios rūšie dobilai yra labai vertinga žalioji trąša. Be abejo, dėl jų šaknyse kaupiamo azoto. Naudodami dobilus kaip žaliąją trąšą ne tik galime sumažinti išlaidas mineralinėms trąšoms, tačiau ir būsime tikri, kad į mūsų dirvožemį nepateks nitratų. Dobilai – ekologiškas, natūralus trąšų pasirinkimas.
Ši žolė veiksmingai pagerina dirvožemio būklę, net ir augusi ten trumpą laiką. Planuojant daržo lysves, geriausiai dobilus pasėti antroje vasaros pusėje. Tačiau ne vėliau nei rugpjūčio pradžioje. Tuomet jie spės iki žiemos užsiauginti šaknų gumbelius su savo ypatingomis bakterijomis. Pavasarį, kai tik kiek paaugs, teliks juos apkasti ir galėsite sėti ar sodinti daržoves.
Jeigu pakanka drėgmės, sparčiausiai auga persiniai dobilai. Nuo sėklos pasėjimo pakanka poros mėnesių, kad būtų tinkami panaudoti kaip trąša. Jie vienmečiai, tad galima juos pasėti laisvame plote, rudenį apkasti ir pavasarį turėsite puikiai įtręštą dirvą.
Žalioji trąša: kada ir kuo užsėti žemę, kad praturtintumėte tuščią dirvą?
Dekoratyvūs dobilai
Purpuriniai dobilai idealiai tinka pievutei, kurią savo sklype auginate dėl grožio. Jie gali tapti ir gėlyno ar alpinariumo dalimi. Aukštesni už kitas dobilų rūšis, nereiklūs, išskirtiniai žiedų forma ir spalva. Jie gali tapti tikra sodo puošmena.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/dobilas/
- https://www.marthastewart.com/8322420/clover-lawns
- https://www.almanac.com/clover-comeback
- https://www.outsidepride.com/seed/clover-seed/Clover-Seed-Planting-Instructions/
- https://www.bobvila.com/articles/clover-lawn/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.