Abrikosas – medis, kurį prisimenu vaikystės kieme plačia laja, gaivų pavėsį teikiančiomis šakomis. Pavasarį grožėdavomės rožiniais žiedais, nerimaudavome, ar nors pusė jų atlaikys netikėtas naktines pavasario šalnas, kad galėtų užmegzti vaisius. Vėliau, įpusėjus vasarai, aukštai viršuje, kur be kopėčių neįlipsi, žalioje lapijoje saulėje šildydavosi nedidukai, švelnūs tarsi aksominiai, gelsvai oranžiniai, raudonais šoniukais, ypatingo skonio ir viliojančio kvapo abrikoso vaisiai. Laukdavom, kol pirmieji prinokę ims kristi ant žemės, nekantraudavom paragauti. Atsimenu tėtį, kieme rūpestingai pjaustantį juos vienodo dydžio gabalėliais į didžiulį dubenį ir mamą, virtuvėje verdančią abrikosų džemą, kuris kvepia šiltą vasaros vakarą…
Abrikosas – tai egzotiškas augalas, atklydęs iš Azijos ir puošiantis Lietuvos sodus. Daugelis nedrįsta auginti šios puošmenos savo sode, baimindamiesi sudėtingos priežiūros – bet ar tikrai šios dvejonės pagrįstos?
Iš kur kilo abrikosas?
Kiek žinoma, abrikosas buvo auginamas jau prieš 4000 metų Kinijoje, kur buvo sukultūrintas iš paprastojo abrikoso. Abrikosas puošė ir kabančius Babilono sodus, senovės Romoje jo vaisiai buvo laikomi ypač vertingais, vadinti saulės kiaušiniais, auksiniais obuoliais. Kultūrinės abrikoso veislės auginamos Užkaukazėje, Azijoje, Šiaurės Indijoje, Irane, Afganistane, Šiaurės Amerikoje, Šiaurės ir Pietų Afrikoje, Australijoje, Pietų Europoje.
Abrikosas Lietuvoje
Abrikosas yra vienas lepiausių vaismedžių, auginamų Lietuvos klimato sąlygomis. Pavasariais apšąla, suserga, kartais neužmezga vaisių. Jau kelis dešimtmečius agronomai tyrinėja įvairias abrikoso rūšis, išvedinėja atsparesnes veisles, tačiau vis dar nėra tokio abrikoso, kuris galėtų augti natūraliai, be dirbtinai jam sukurtų sąlygų.
Lietuvoje, Kauno botanikos sode pirmieji abrikosų sodinukai buvo pasodinti 1951m. Po kelių metų jie davė derlių, iš kurio sėklų buvo auginama sekanti, jau vietinė abrikosų karta, kuri buvo susodinta lauko sąlygomis. Sėjinukai Iš Kauno botanikos sodo abrikosyno derliaus pasklido po Lietuvos sodininkų mėgėjų sodus ir nuo to laiko džiugina sodo entuziastus savo žydėjimu ir egzotiškais vaisiais. Šį geidžiamą egzotinį vaismedį šiandien žmonės užsiaugina iš kauliuko arba pasisodina iš draugų gautą jauną ūglį, saugo nuo šalnų, net keletą metų laukia, kol atsiras pirmieji žiedai, užsimegs laukiami vaisiai.
Šiuo metu pasiūloje yra po keletą rūšių abrikosų įprasto augumo (lot. Harcot, Soledane), koloninių (lot. Compacta, Prince Mart), nykštukinių, tinkamų auginti vazonuose saulėkaitoje (lot. Aprigold) ir hibridinių (slyvos ir abrikoso hibridų). Visos rūšys yra savidulkės, kas reiškia kasmetinį derlių be būtinybės sode sodinti kelis abrikosus. Šiais laikais jau galima pasirinkti abrikosą pagal asmeninius poreikius, sodo dydį, derėjimo laiką, vaisių dydį ar skonį, medelio formą. Sodinti įsigytą medelį galima nuo kovo iki lapkričio mėnesio.
Abrikoso rūšys – kiekviena pasižymi skirtingomis savybėmis
- „Paprastasis“ abrikosas (lot. Prunus armeniaca) – tai 4-6 metrų aukščio erškėtinių šeimos slyvinių pošeimio slyvų genties medis apvaliu ar plokščiu vainiku. Žydi balandį-gegužę, dažnai nukenčia nuo šalnų. Vaisiai – ovalūs, mėsingi kaulavaisiai su kvapniu minkštimu ir lengvai atsiskiriančiu kauliuku. Beje, abrikoso vaisių nepuola kenkėjai.
- Abrikosas „Soledane“ – ankstyvo ir gausaus derėjimo (liepos pirma pusė), savidulkis, greitai augantis vaismedis, užauga iki 3-3,5 metrų, augdamas formuoja siaurą, kūgišką vainiką. Atsparus šalčiui.
- Abrikosas „Šiaurės triumfas“ – ypatingai atsparus šalčiui, ligoms ir labai derlingas, savidulkis. Derėti pradeda maždaug ketvirtais metais po pasodinimo (liepos pabaiga – rugpjūčio pradžia). Vaisiai nemaži, gelsvai oranžiniai, rausvais šonais, skanūs ir kvapnūs, puikiai tinkami ruošti žiemai. Suaugusio medelio aukštis gali siekti 3,5-4 metrus.
- Mini abrikosas „Aprigold“ – puikus pasirinkimas ribotą sodo erdvę turintiems augalų mylėtojams. Šis medelis auga gana lėtai, pasiekia tik iki 1,2-1,8 metro, suformuoja kompaktišką lają, tad puikiai tinka auginti mažuose soduose ar dideliuose vazonuose. Labai derlingas, derėti pradeda liepos pabaigoje.
- Nykštukinis abrikosas „Goldrich“ – kompaktiškas, suaugęs pasiekia tik 2 metrus. Atsparus šalčiui, ligoms, gausiai derantis, dideli ir skanūs vaisiai sunoksta liepos mėnesį.
- Koloninis abrikosas „Compacta“ – šis skirtas tiems, kas turi nedaug vietos sode, jį galima auginti ir dideliame vazone. Auga iki 3 metrų, plotis siekia 1,5 metro. Vaisiai sunoksta rugpjūčio viduryje.
- Koloninės rūšies „Prince Mart“ – šiek tiek mažesnis, užauga iki 2,5 metrų ir 1 metro pločio. Sodą puošia ir akį džiugina ne tik koloninių abrikosų derlius, bet ir pavasarinis žydėjimas.
- Abrikoso – slyvos hibridas „Miracose“ – pasižymi gausiu derėjimu ir atsparumu šalčiui ir ligoms. Jis išvestas iš abrikoso „Harley“ ir slyvos „Herrenhauser“. Šis hibridas žydi pakankamai vėlai, tad išvengia pavasarinių šalnų, o vaisius veda rugsėjį. Vaisiai ypatingo skonio, dideli, forma ir odele panašūs į slyvas, o minkštimas ir kauliukas kaip abrikoso. Vaismedis kompaktiškas, užauga iki 2,5 metro.
Abrikoso auginimas ir priežiūra
Abrikosas dauginamas sėklomis arba skiepijant jį į abrikoso ar kaukazinės slyvos sodinukus. Pasėti abrikosai dera po 4 metų, skiepyti – po 3. Norint sėkmingai auginti abrikosą, reikia jį sodinti saulėkaitoje ir užuovėjoje, geriausia pietinėje ar pietvakarinėje sodo pusėje.
Žemė turi būti tinkama auginimui – nerūgšti, ne durpės ir ne smėlis, geriausiai tinka derlingas ir pralaidus priemolio dirvožemis, sodinimo vietoje neturi būti aukštų gruntinių vandenų. Anksti pavasarį abrikosą reikia nupurkšti vario sulfatu, kamieną saugoti nuo kaitrios saulės jį balinant. Didelę žalą medeliui gali padaryti ne tik pavasarinis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas, bet ir grybinės ligos, o ypač vėžys, kuris gali greitai sunaikinti vaismedį.
Abrikosas auga gana greitai, tad maždaug nuo ketvirtų – penktų gyvenimo metų, kai pradeda derėti, jį patartina pradėti genėti. Genėjimas atliekamas anksti pavasarį ir vasarą, po vaisių skynimo. Birželio mėnesį galima maždaug trečdaliu patrumpinti vienmečius ūglius, kad padidėtų trumpų vaisinių šakelių skaičius ir būtų daugiau vaisių.
Abrikosų nauda
Abrikosas yra mėgiamas neveltui. Naudinga žinoti, kad jo vaisiuose yra vitamino C, A, pektinų, karotino, geležies, kalio ir kitų mikroelementų. Abrikoso vaisius dėl jų turtingos mikroelementais sudėties patartina valgyti žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių, inkstų, kepenų ligomis, tuberkulioze, mažakraujyste. Vaisiai valgomi švieži, spaudžiamos sultys, kurios ypač naudingos vaikams, gaminami desertai, verdami džemai, kompotai.
Jei savo sode dar neturite abrikoso ar vis nesiryžtate jo pasisodinti, suteikite jam šansą, sodas įgaus rytietiško prieskonio, o jums bus įdomu stebėti egzotiško vaismedžio augimą, žydėjimą, laukti vaisių, juos ragauti ir dalintis auginimo patirtimi su bendraminčiais.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
