Migdolas (Prunus dulcis, sin. Prunus amygdalus) – medis, priklausantis erškėtinių (Rosaceae) šeimai, slyvų (Prunus) genčiai. Migdolo medis yra mums puikiai pažįstamų vaismedžių – obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, abrikosų, persikų giminaitis. Pasaulyje auga apie 40 migdolo medžio rūšių. Laukiniai migdolai paplitę Artimųjų Rytų regione (pietinėje Turkijoje, Saudo Arabijoje, Irane). Sukultūrintos rūšys auginamos Australijoje, JAV, Viduržemio jūros regione, Kinijoje.
Plačiausiai žinomas yra paprastasis migdolas (Prunus dulcis). Jo tėvynė yra kalnuotos Pietų ir Vidurio Azijos vietovės. Iš savo natūralių augimviečių į Europą šis augalas atkeliavo vadinamuoju Šilko keliu dar paskutiniaisiais amžiais iki Kristaus. Vėliau, keliautojams atradus naujus žemynus, kartu su jais už Atlanto nukeliavo ir migdolai.
Paprastojo migdolo medis laikomas vienu pirmųjų sukultūrintų augalų. Kaip vaismedis jis auginamas jau daugiau nei 2000 metų. Sukultūrintų migdolų sodai populiarūs Viduržemio jūros regione, puikiai auga kituose, šilto klimato kraštuose.
Esminis skirtumas, kurį reikia žinoti apie savaime augančius (laukinius) ir sukultūrintus paprastuosius migdolus yra tas, kad laukinių migdolų vaisiai (riešutai) yra nevalgomi, o sukultūrintų vartojami maistui.
Natūraliai augantis paprastojo migdolo medis užauga nuo 4 iki 10 metrų aukščio. Jo kamieno skersmuo gali siekti apie 30 centimetrų. Paprastasis migdolas yra lapus metantis medis. Jo gyvenimo trukmė siekia iki 150 metų. Paprastojo migdolo lapai yra lancetiški, apie 8–12 cm ilgio, smulkiai dantytais pakraštėliais. Lapų spalva švelniai žalia. Jaunos medžio šakelės turi rausvą atspalvį. Žydi anksti pavasarį. Žiedai susigrupavę po du, rausvi, arba balti, putlūs (iki 5 cm skersmens). Žieduose gausu nektaro, todėl ypatingai mėgstami bičių, kurios ne tik surenka medų, bet ir apdulkina augalą. Vasaros pabaigoje subrandina kaulavaisius (migdolo riešutis). Šie kaulavaisiai išorėje padengti mėsingu, aksominiu, žalsvai pilkšvo atspalvio apvalkalu. Kai vaisius galutinai subręsta, šis apvalkalas prasiskiria ir pasirodo šviesiai rudos spalvos branduolys – kevalas, kurio viduje yra riešutas.
Šiuolaikiniame pasaulyje sukultūrinto paprastojo migdolo plantacijos yra pelningas verslas. Sukultūrinti paprastojo migdolo medžiai valgomuosius riešutus pradeda vesti trečiais – šeštais gyvenimo metais. Daugiausia migdolų produkcijos užaugina ir eksportuoja JAV (daugiausia – Kalifornijos valstijoje). Europoje pagrindinės komerciniais tikslais migdolus auginančios šalys yra Ispanija, Portugalija, Italija ir Graikija. Nedidelis procentas migdolų užauginamas ir kitose pasaulio šalyse (Turkijoje, Maroke, Tunise, Irane).
Lietuvoje paprastajam migdolui yra per šalta. Todėl čia šių medžių plantacijų nepamatysime. Vienintelis būdas priversti paprastąjį migdolą apsigyventi Lietuvoje yra pamėginti jį auginti vazone po priedanga, kur žiemą temperatūra nepasiektų žemiau -5 laipsnių šalčio. Šiltuoju metu jis gali būti ir lauke. Tačiau tokiomis sąlygomis augantis paprastasis migdolas geriausiu atveju pavasarį padžiugins gražiais žiedais. Riešutų iš jo tikėtis nereikėtų.
Puoškime sodą dekoratyviniais migdolo medeliais
Lietuvos sąlygomis auginamos tik dvi dekoratyvinių migdolų rūšys – keružinis migdolas (Amygdalus nana) ir triskiautis migdolas (Amygdalus triloba). Šie medeliai yra labai graži pavasarinio sodo puošmena. Jų vaisiai yra nevalgomi.
Triskiautis migdolas
Lietuviškuose soduose populiaresnis yra triskiautis migdolas. Kitas sutinkamas šio augalo pavadinimas yra triskiautė luizianija. Šios rūšies migdolo medelis savaime auga kalnuotose Kinijos regionuose. Natūraliomis sąlygomis jis užauga iki 3 – 4 metrų aukščio, žydi kovo mėnesį ir vasaros pabaigoje subrandina nevalgomus kaulavaisius.
Mūsų kraštuose triskiautis migdolas pražysta balandžio pabaigoje, arba gegužės mėnesį. Augalas pirmiausia žydi, o tik paskui išleidžia lapus. Jie primena migdolo riešuto pavidalą ir yra su smulkiai dantytais pakraštėliais. Dažniausiai žydi rožiniais žiedais. Kartais žiedai gali būti ir beveik balti. Žiedynai labai gausūs, vidutiniškai stambūs (iki 3 cm skersmens). Atrodo labai estetiškai, skleidžia malonų kvapą ir vilioja bites. Pati populiariausia išvesta šios rūšies migdolo veislė yra „Multiplex“. Šios veislės medelis užauga iki 1,5 metro aukščio. Žydi labai gausiais, stambiais, pilnaviduriais žiedais. Šakelės iš visų pusių būna aplipusios žiedynais.
Keružinis migdolas
Keružinis migdolas yra kiek mažiau dekoratyvus, nei triskiautis. Galbūt todėl Lietuvoje auginamas rečiau. Natūraliai keružinis migdolas auga Centrinėje Azijoje, Kaukaze, Sibire bei platesniame Rytų Europos regione. Tačiau jo paplitimo riba Lietuvos nesiekia. Šios rūšies migdolo medelis yra žemaūgis, užauga iki 1,5 metro aukščio. Yra plonomis bei stačiomis šakelėmis. Todėl jis labiau primena krūmelį nei medį. Keružinis migdolas žydi gegužę–birželį. Žiedus skleidžia kartu su lapais. Lapai pailgi, lancetiški, tamsiai žali, blizgūs. Žydi intensyviai rožinės spalvos žiedais. Žiedai panašūs kaip ir triskiaučio migdolo, tačiau kiek smulkesni ir ne tokie gausūs. Vasaros pabaigoje subręsta maži, pūkuoti kaulavaisiai.
Tamsiai rožiniais žiedais žydi „Fire Hill“ keružinio migdolo veislė. „Alba“ veislės medelis žydi baltai. „The Bride“ veislė džiugina baltais su ryškiai raudonomis kuokelėmis žiedais bei yra tankesnis nei kiti keružinio migdolo variantai.
Tiek kaulavaisiai, tiek pats augalas yra šiek tiek toksiškas, turi nedidelį cianidų kiekį. Dėl šios augalo savybės, nerekomenduojama jo auginti ten, kur gali būti mažų vaikų.
Dekoratyvinių migdolo medelių auginimas ir priežiūra
Nusprendus sodą papuošti dekoratyviniu migdolo medeliu, paprasčiausias būdas sodinuką nusipirkti medelyne. Lietuvoje parduodamų triskiaučių, ar karužinių migdolų sodinukų kaina yra apie 15 eurų.
- Sodinamas vienerių metų sodinukas. Sodinti galima ir pavasarį, ir rudenį. Pavasarį geriausias sodinimo laikas yra kovo-balandžio mėnuo. Svarbiausia, kad dirvoje nebebūtų pašalo ir ji būtų pradžiūvusi. Rudenį sodinimui tinka visas spalis. Priklausomai nuo orų situacijos, sodinti galima iki lapkričio vidurio.
- Migdolams reikalinga saulėta ir nuo vėjų apsaugota vieta.
- Migdolai, kaip ir visi jų giminaičiai kaulavaisiai, geriausiai auga puriame, drėgname (bet ne šlapiame) dirvožemyje. Jei dirvožemis bus rūgštus – šie augalai neaugs. Jei vietoje, kurioje planuojama sodinti migdolą dirva rūgšti, ją galima nurūgštinti. Tam tinka tokios priemonės kaip medžio pelenai, gesintos kalkės, ar dolomitmilčiai. Šių priemonių galima nusipirkti sodo prekių parduotuvėse. Svarbu dirvos nurūgštinimo procedūrą atlikti kiek anksčiau, nei planuojama sodinti medelį.
- Sodinama į paruoštas duobes, kurių dugne formuojamas drenažas. Drenažo sluoksniui tinka skaldelė, smėlis, ar specialios sodui skirtos drenažinės priemonės (pavyzdžiui, keramzitiniai akmenėliai ir pan.).
- Jei formuojama kelių medelių kompozicija, svarbu tarp medelių palikti 3–4 metrų atstumus. Jei sodinama eilėmis, rekomenduojamas tarpas tarp jų yra 5–6 metrai.
- Kad augalai džiugintų savo estetiška išvaizda, juos reikia genėti. Anksti pavasarį, kol dar neprasiskleidžia pumpurai, reikia išpjauti visas pažeistas (nulūžusias, ligotas ar apšalusias) šakeles.
- Po žydėjimo yra tinkamas laikas atlikti formuojamąjį genėjimą. Šis genėjimas ypatingai tinka keružiniam migdolui. Galima drąsiai patrumpinti jo šakas, taip krūmas labiau sutankės ir įgaus apvalesnę formą. Tačiau jei migdolo medeliai bus karpomi nuolat (kelis kartus per sezoną), jie mažiau žydės.
- Lauke žiemojančius migdolo medelius patartina pridengti. Tam tinka eglišakės, agroplėvelė arba kitos panašios priemonės.
Dekoratyvinių ir laukinių migdolų riešutai – nuodingi!
Natūraliai gamtoje augančių (nesukultūrintų) paprastųjų migdolų, kaip ir dekoratyvinių (soduose auginamų) migdolų riešutai turi toksiškų medžiagų. Jų sudėtyje yra cianidų. Kelios saujos tokių riešutų yra mirtinas nuodas, sukeliantis kvėpavimo ir širdies paralyžių.
Netyčia suvalgyti tokį kiekį nuodingų riešutų yra mažai tikėtina. Dėl jų stipriai kartaus skonio jų nesupainiosime su valgomaisiais migdolais. Tačiau sode auginantiems dekoratyvines migdolų rūšis, reiktų stebėti, kad jų vaisių neprivalgytų vaikai, ar gyvūnai.
Dekoratyvinių migdolo medelių kenkėjai ir ligos
Sode auginamus migdolų medelius, kaip ir kitus vaismedžius, gali pulti tokie kenkėjai kaip amarai, vaisėdžiai pjūkleliai ir kiti. Tačiau šie kenkėjai migdolų medeliams didesnės žalos nepridaro.
Labiau migdolai kenčia nuo kartais juos užpuolančių grybelinių ligų. Pagrindinė ir kenksmingiausia liga yra bakterinis vėžys – ją išduoda augalo kamiene ir šakelėse atsiradę įtrūkimai. Iš jų teka lipni, sakus primenanti masė (eksudatas). Negydoma ši liga augalą nualina ir jis pamažu nudžiūsta. Gydymui naudojami grybines augalų infekcijas veikiantys preparatai (fungicidai). Taip pat labai svarbi profilaktika – reguliari augalų apžiūra, pažeistų jo dalių šalinimas. Ligų išvengti galima, jei augalas augs tinkamomis sąlygomis.
Migdolo medžių derlius – tik parduotuvėse
Lietuvoje auginami migdolai yra tik dekoratyviniai medeliai, vertinami dėl įspūdingų pavasarinių žiedų. Derlių – migdolo riešutus užaugina tik šiltuose kraštuose auginami sukultūrinti paprastieji migdolai. Specialiai dėl derliaus auginamuose migdolų plantacijose švieži migdolai nuskinami gegužės-birželio mėnesiais. Iki rugsėjo, ar spalio jie džiovinami, kol tampa mums įprastu eksportuojamu produktu.
Migdolai maistui
Migdolo riešutai valgomi tiek šviežūs, tiek paskrudinti, ir saldūs, ir sūrūs. Kulinarijos ir konditerijos gaminiuose jie yra vienas populiariausių ingredientų. Desertai su migdolais yra neatsiejama visų pasaulio virtuvių dalis. Tai puikiai mums pažįstami ir mėgiami produktai – marcipanas, nuga, chalva, migdoliniai ledai ir kt. Patiekaluose, ypač rytietiškoje virtuvėje, migdolais skaninami ir mėsos, ryžių patiekalai.
Iš migdolo riešutų gaminami įvairūs produktai: augalinis pienas, aliejus, migdolų miltai, sviestas.
Dėl gausaus kiekio baltymų, migdolais rekomenduojama praturtinti vegetarišką mitybą. Jie gali padėti atsverti gyvulinių baltymų trūkumą maiste.
Migdolai sveikatai
Farmaciniais tikslais naudojami ir migdolo riešutai, ir jų žaliasis (išorinis) kevalas. Iš šių medžiagų gaminami vaistai, skirti gydyti inkstų, tulžies, prostatos, taip pati ir onkologines ligas. Migdolai dedami ir į virškinimo sistemą veikiančių vaistų sudėtį. Tepalai su migdolų aliejumi veiksmingai šalina skausmą.
Iš laukinių (karčiųjų) migdolų gaminami vaistiniai preparatai, skirti išoriniam naudojimui (tepalai, aliejai). Tačiau šie migdolai turi toksiškų medžiagų, todėl sveikatinimui naudotini tik vaistininkų pagaminti produktai ir laikantis jų nurodymų.
Liaudies medicinoje migdolai vertinami kaip apetitą gerinantis, virškinimo sistemą teigiamai veikiantis ir vidurių užkietėjimą lengvinantis produktas. Migdolai tinka ir priemonių rinkinyje, skirtame gydyti peršalimą, kosulį ir plaučių uždegimą. Šie riešutai taip pat yra širdies sveikatos draugas.
Migdolai grožiui
Pagrindinis ir plačiausiai naudojamas migdolų produktas kosmetikoje ir parfumerijoje yra migdolų aliejus. Šis aliejus labai tinka probleminei odai. Padeda nuraminti sudirgusią odą, drėkina išsausėjusią. Migdolų aliejus, kaip puikus odos drėkiklis ir minkštintojas, labai tinka nėščiųjų kūno odai prižiūrėti. Reguliarus jo naudojimas padeda išvengti strijų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.