Liepa - kaip sodinti, auginti ir prižiūrėti šiuo medžius

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Liepa nuo seno siejama su vaisingumu. Prancūzijoje ir Šveicarijoje liepos laikytos laisvės simboliu. Šie medžiai sodinti mūšiams atminti. Baltų tautosakoje liepos medis simbolizavo moteriško prado archetipą. Prie liepos medžio moterys gimusiam vaikeliui eidavo prašyti sveikatos. Bitininkai gausiai sodina liepas aplink sodybas. Tai vienas pagrindinių vasaros medaus šaltinių bitėms.

Trumpai apie Liepą

Liepa (Tilia) priklauso liepinių (Tiliaceae) šeimos augalų genčiai. Lietuvoje suskaičiuota 11 skirtingų liepos rūšių. Bet savaime paplitusi tik mažalapė liepa.

Liepos yra aukšti medžiai siekiantys 20–30 m aukštį, o jų skersmuo 1–2 m. Dažniausiai jos turi tik vieną kamieną, retais atvejais du. Laja ovali ir siekia 15–20 m skersmenį. Lapai tamsiai žali, prie pagrindo skiautėti, širdiškos formos ir 6-10 cm ilgio. Lapai daugiau ar mažiau be plaukelių. Išskyrus kreminės spalvos arba baltus plaukelius apatinėje lapo pusėje tarp gyslų jungčių. Rudenį, prieš nukrisdami, lapai nusidažo blankiai geltona spalva.

Liepos žydi baltai geltonais žiedais, su penkiais žiedlapiais, kabo kekėse po 2-5 žiedus. Vabzdžiams apdulkinus, iš žiedų išsivysto ovalūs, šiek tiek briaunuoti vaisiai su smailia viršūne.

Mažalapė liepa

Mažalapė liepa (Tilia cordata) – kaip anksčiau minėta, yra Lietuvoje savaime auganti liepa. Tai daugiametis medis užaugantis iki 30 m aukščio ir iki 2 m skersmens. Laja – ovališka ir siekia iki 15–20 m skersmens. Kamienas tamsiai rudas ir rievėtas. Jaunos šakelės svyruoja nuo žalsvos iki rausvai rudos spalvos. Liepa žydi pilnai sulapojusi, birželio pabaigoje–liepos mėnesį.

Medis auga sparčiai ir gyvena maždaug iki 500 metų. Mažalapė liepa pakenčia sausą dirvožemį, bet atlaiko ir trumpalaikius potvynius. Ji taip pat atspari sausroms ar šalčiams. Dėl turimų savybių jas dažnai pamatysite pasodintas ir miesto parkuose ar šalia plačių gatvių.

Didžialapė liepa

Didžialapė liepa (Tilia platyphyllos) buvo mėgstama sodinti dvarų teritorijose. Tai labai sparčiai augantis medis ir išaugantis iki 10 m aukštesnis nei mažalapė liepa. Šių liepų išskirtinumas yra platūs ir dideli lapai, siekiantys 6-15 cm ilgį. Lapai sodrios žalios spalvos, blizgūs. Apatinė lapo pusė padengta balkšvais plaukeliais. Žiedai nedideli, pražystantys keliomis dienomis anksčiau nei mažalapės liepos.

Sidabrinė liepa

Sidabrinė liepa (Tilia tomentosa) – užauga apie 20-25 m aukščio ir iki 15-18 m pločio. Lajos forma simetriško kūgio formos. Tai dekoratyvinė liepa, nes turi dvispalvius lapus, kurių viršutinė dalis yra blizgi, tamsiai žalios spalvos, o apatinė dalis sidabriškai pilkšva ir pūkuota. Vėjui judinant lapus liepa atrodo ypač dekoratyviai. Sidabrinės liepos dėl kietų lapų yra atsparios kenkėjams. Žiedai gelsvos spalvos, turintys ryškesnę vidinę dalį. Medis žydi liepos mėnesį.

Liepos auginimas

Vieta. Liepa sodinama saulėtoje arba dalinio pavėsio vietoje. Nepamirškite laikytis ne mažesnio kaip 10 m atstumo nuo bet kokio statinio sodinant, nes medžio šaknys gali jį pažeisti.

Dirvožemis. Nors liepa auga visų tipų dirvožemiuose, tačiau labiausiai jai patinka drėgna ir gerai drenuojama dirva. Liepa mėgsta neutralų arba šarminį pH, bet pakenčia ir šiek tiek rūgščią dirvą. Šie medžiai nėra itin reiklūs, todėl gana pakantūs įvairioms sąlygoms.

Kaip ir kada sodinama liepa

Geriausias metas sodinti liepas – rudenį, kai nukrenta lapai. Tačiau vazonuose auginamus medelius galite sodinti bet kuriuo metų laiku.

Iškasę duobę medelį statykite taip, kad medelio šaknų kamuolio linija būtų lygi su aplinkiniu dirvožemiu. Užpildami dirvožemiu aplink šaknis, kartkartėmis paspauskite koja – taip pašalinsite oro kišenes. Pasodinus medelį gausiai palaistykite. Jei aplink pagrindą susidaro įdubimas, įpilkite daugiau dirvožemio.

Aplink liepą patariama mulčiuoti su organiniu mulčiu. Tam gali būti naudojami pavyzdžiui pušų spygliai, žievė arba smulkinti lapai. Mulčias apsaugo nuo piktžolių, padeda dirvai išlaikyti drėgmę ir sušvelnina temperatūros svyravimus. Mulčiui skylant, į dirvožemį patenka svarbių medeliui maistinių medžiagų.

Jei sodinate kelias liepas, tarp jų palikite 15 m atstumą viena nuo kitos.

Liepos priežiūra

Laistymas. Nesant lietaus, pirmuosius du ar tris mėnesius naujai pasodintą medelį laistykite kartą ar du kartus per savaitę. Palaikykite dirvą drėgną, bet nepermirkusią.

Tręšimas. Naujai pasodintas liepas tręškite pavasarį. Tam naudokite 5 cm storio komposto sluoksnį arba apie 3 cm mėšlo sluoksnį. Taip pat galite naudoti ir subalansuotas trąšas, pavyzdžiui, 16-4-8 NPK arba 12-6-6 NPK. Senesnių medžių kasmet tręšti nereikia. Tręškite tik tada, kai medis prastai auga arba lapai yra blyškūs ir maži. Virš liepų šaknų zonos nenaudokite vejoms skirtų piktžolėms naikinti produktų. Liepos jautrios herbicidams, todėl lapai gali paruduoti arba išsikraipyti.

Genėjimas. Genėti nebūtina, tačiau jei medelis greitai auga, rudenį arba žiemos pabaigoje galime patrumpinti jo šakas.

Liepos ligos ir kenkėjai

Liepoms dažniausiai pasitaikančios ligos yra miltligė, lapų dėmėtligė, vėžys, antraknozė ir fitoftora. Verticiliozė liepoms pasitaiko nedažnai, nors jai pasireiškus, gali tapti mirtina. Trūkstant lietaus amarai sukelia vadinamąjį medaus lašėjimą iš liepų.

Liepžiedžių naudingosios savybės

Liepas sodinti galite ne tik dėl jos dekoratyvumo, bet ir dėl daugybės gydomųjų savybių. Ar girdėjote, kad liepžiedžiai yra natūrali priemonė nuo nemigos? Pakanka pasigaminti ir išgerti liepos žiedų užpilą. Iš liepžiedžių gaminami ir nuovirai. Šie padeda galvos, pėdų skausmo malšinimui. Liepžiedžių arbata daugelio naudojama skatinanti prakaito išsiskyrimą ir temperatūros mažinti.

Žiedus rinkite liepos žydėjimo pradžioje, skindami kartu su pažiedlapiais. Juos džiovinkite nuo saulės apsaugotoje patalpoje.

Liepos karna (apatinė žievė) senovėje buvo naudojama pinti vyžoms, krepšeliams ir sukti virvėms. Iš liepos kamieno taip pat gaminti indai medui laikyti. Liepos mediena baltos spalvos, minkšta ir lengva, o perdžiūvusi neskyla.

Liepžiedžių nektaras pavojingas bitėms?

Liepžiedžiuose gausu nektaro, kurį bitės gausiai renka liepų žydėjimo metu. Ir tai vienas pagrindinių nektaro šaltinių bitėms.

Įdomu tai, kad keletą dešimtmečių liepos, ypač sidabrinės, buvo siejamos su masinėmis bičių mirtimis. Tai aiškinta tuo, jog liepų nektare randama bitėms toksiško angliavandenio manozės. Tačiau atlikdami tyrimus ir vertindami turimą informaciją, mokslininkai padarė išvadą, jog vis tik bitės žūva dažniausiai dėl bado. Kadangi vėlyvuoju liepų žydėjimo laikotarpiu bitėms nebepakanka nektaro išteklių. Todėl svarbu miestuose palaikyti žydinčių augalų įvairovę, kurie galėtų tapti alternatyviais nektaro šaltiniais bitėms.