Skip to content

Varnalėša: ne rauti, auginti. Netikėti sveiki receptai iš varnalėšų – išbandykite

Varnalėša
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Kadaise nebuvo kiemo ar daržo, kur nebūtume aptikę varnalėšų. Deja, paskutiniu metu dėl intensyvaus žemės ūkio, didesnių šienaujamų plotų, jų aptikti tampa vis sunkiau. Tačiau jeigu savo darže surasite išdygusią varnalėšą, neskubėkite jos rauti ir mesti lauk. Pagalvokite, galbūt verta ją užsiauginti kaip auginate ir kitas daržoves? Varnalėša yra nuostabus augalas, kurio visos dalys tinkamos maistui. Be to, tai nepakeičiamas vaistinis augalas, gelbstintis nuo daugelio negalavimų.

O ar visos varnalėšos valgomos bei naudojamos gydymui, sužinosite skaitydami toliau. Taip pat pabaigoje būtinai pasidalinsime keletu paprastų ir tikrai skanių varnalėšos receptų.

Varnalėša

Daugumai varnalėšos pristatyti nereikia, tad tik trumpai apžvelgsime, kaip ji atrodo, kur auga ir kuo varnalėšų rūšys skiriasi tarpusavyje.

Varnalėša (Arctium) priklauso astrinių šeimos augalų genčiai. Tai dvimetis žolinis augalas, nors labai retai pasitaiko ir daugiamečių varnalėšų. Užauga varnalėša iki 60–180 cm aukščio. Stiebas status, šakotas, apaugęs plaukeliais. Jį augalas išaugina tik antraisiais metais. Pirmaisiais metais išaugina tik pamatinių lapų skrotelę.

Lapai dideli, kotuoti, plačiai širdiški arba kiaušiniški, dantytais arba banguotais pakraščiais. Viršutinė lapų pusė žalia, apatinė pilka ir pūkuota.

Varnalėša žydi liepą–rugpjūtį. Žiedai smulkūs, tamsiai purpurinės spalvos, susitelkę į rutuliškus graižus, sukrautus šakų viršūnėse. Graižai dažnai susitelkę į sudėtinius žiedynus (skėtiškas kekes). Varnalėšos žiedynai išsiskiria savo kibiomis skraistlapių viršūnėmis. Todėl labai lengvai prikimba prie gyvūnų kailio ar žmogaus drabužių. Net ir lotyniškas varnalėšos pavadinimas reiškia „kimbantis lokys“.

Auga varnalėša pakelėse, patvoriuose, panamėse, karjeruose, palei daržus, apleistose sodybose ir net šiukšlynuose. Vis dėlto pastaraisiais metais šio augalo augimviečių mažėja ir varnalėšų tenka gerai paieškoti.

Varnalėša
Didžioji varnalėša

Varnalėša: kuri rūšis valgoma ir naudojama gydymui?

Lietuvoje auga keturios varnalėšų rūšys:

  • didžioji varnalėša (Arctium lappa);
  • mažoji varnalėša (Arctium minus);
  • paprastoji varnalėša (Arctium tomentosum);
  • miškinė varnalėša (Arctium nemorosum).

Pastaroji (miškinė varnalėša) yra labai reta ir yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.

Iš visų rūšių maistui bei vaistiniais tikslais naudojama tik didžioji varnalėša, todėl svarbu jos nesupainioti su kitomis rūšimis. Lengviausiai galima atskirti pagal tai, jog didžiosios varnalėšos graižai yra be voratinkliškų plaukelių. Šie plaukeliai būdingi visoms kitoms trims varnalėšos rūšims.

Paprastoji varnalėša
Paprastoji varnalėša

Varnalėša maistui: kada rinkti?

Nors varnalėšos naudojimas maistui mums skamba kiek neįprastai, tačiau daugelyje Rytų šalių (Kinijoje, Japonijoje) auginamos netgi varnalėšų plantacijos. Ten jų šaknys ir stiebai naudojami maistui kaip įprastos daržovės.

Tiek maistui, tiek vaistinei žaliavai tinkamos visos augalo dalys: nuo šaknų iki sėklų. Tačiau reikia žinoti, kada ką galima skinti / rinkti / kasti.

  • Varnalėšos šaknys kasamos tik labai vėlai rudenį (spalio–lapkričio mėnesiais) arba anksti pavasarį (kovo pabaigoje – balandžio pradžioje). Kasamos tik pirmamečių augalų šaknys, nes vėliau jos sumedėja ir tampa tuščiavidurėmis. Pirmamečiai augalai būna nedideli, be nudžiūvusių žiedynų. Būtent tokių augalų šaknis ir reikia kasti.
  • Lapeliai renkami vos pradeda želti antžeminė varnalėšos dalis. Dėl pūkuotos apačios ir kartoko skonio net ir jauni salotoms nelabai tinkami. Tačiau puikiai tinka sriuboms, troškiniams, suktinukams, netgi balandėliams įvynioti. Užaugę lapai gali būti naudojami kaip maistinė plėvelė maistui įpakuoti arba kaip kepimo rankovė kepti orkaitėje, žarijose, ant grilio.
  • Lapkočiai bei žiedstiebiai naudojami maistui kaip rabarbarų stiebai. Nors labiau tinkami naudoti kaip žalosios daržovės sriuboms, troškiniams, negu kaip desertas. Juos taip pat galima rauginti ir marinuoti. Renkami tik jauni varnalėšos lapkočiai bei žiedstiebiai. Tol, kol jauni, minkšti ir sultingi. Kai jau tampa sunku skinti, maistui nebetinkami.
Varnalėšos šaknys

Varnalėša kaip vaistas: kuo naudinga mūsų sveikatai?

Vaistinei žaliavai dažniausiai naudojamos varnalėšos šaknys. Rečiau sėklos. Lapai ir žiedai dažniausiai naudojami išoriniams kompresams bei nuovirams.

Kaip vaistinė žaliava varnalėšos šaknys renkamos taip pat kaip maistui: tik pirmamečių augalų. Antramečio augalo šaknis vaistinei žaliavai rinkti galima dar ir balandžio–gegužės mėnesiais.

Lapai, skirtingai negu maistui, vaistiniais tikslais renkami jau subrendę: birželio–rugsėjo mėnesiais.

Ypač naudinga yra varnalėšų šaknų arbata. O lapų, sėklų ir / arba žiedų nuovirai dažniau naudojami vonioms, sergant odos ligomis. Taip pat lapus galima naudoti kaip kompresus, sergant sąnarių ligomis, radikulitu, nuo patinimų, sumušimų.

Kuo dar naudinga varnalėša?

  • Joje gausu inulino, kuris turi antivirusinį bei antibakterinį poveikį. Be to, inulinas stimuliuoja bifidobakterijų ir laktobacilų (gerosios mikrofloros) augimą ir taip slopina patogeninių bakterijų dauginimąsi.
  • Varnalėšų arbata gali paskatinti kepenų ląstelių regeneraciją, todėl labai naudinga sergantiems hepatitu ar kepenų ciroze.
  • Taip pat varnalėša gelbsti esant aukštam kraujo spaudimui, sergant artritu, podagra, peršalus ir turint temperatūros.
  • Reguliuoja virškinimo sistemą, padeda esant vidurių užkietėjimui.
  • Varnalėšų arbata tiek geriant, tiek naudojant plaukams skalauti labai pagerina plaukų bei galvos odos būklę.
  • Ji taip pat skatina atsikosėjimą, veikia kaip diuretikas, stiprina imunitetą ir pasižymi dar daugybe gydančiųjų savybių.
Varnalėšos šaknų tinktūra

Varnalėšos ir kiaulpienių sirupas

Tai tradicinis Jungtinės Karalystės salose ir šiandien naudojamas gėrimas. Jis puikiai tinka atsigaivinti, be to, jame sukauptos dviejų tokių vertingų augalų savybės. Pagamintas sirupas skiedžiamas paprastu ar gazuotu vandeniu, toniku. Šaldytuve gali būti laikomas ilgą laiką.

Ingredientai:

  • 3 v. š. džiovintų ar šviežių kiaulpienių šaknų;
  • 3 v. š. džiovintų ar šviežių varnalėšos šaknų;
  • 6 cm ilgio, stambiai pjaustyta imbiero šaknis;
  • 3 smulkintos anyžių žvaigždelės;
  • 800 ml vandens;
  • 250 ml skysto medaus arba 300 ml rudojo cukraus.

Paruošimas:

  1. Į puodą suberti visus ingredientus išskyrus medų (cukrų) ir kaitinti ant nedidelės ugnies apie 20 min.
  2. Skystį nukošti per tankų sietelį ir supilti atgal į puodą. Toliau kaitinant ant mažos ugnies, pamažu pilti medų (cukrų). Maišant virti tol, kol medus (cukrus) ištirps ir sirupas sutirštės.
  3. Išvirusį atvėsinti ir supilti į sandarius stiklainius ar stiklinius butelius. Laikyti šaldytuve. Gėrimui ruošti atskiesti pagal skonį.
Varnalėšų sirupas

Varnalėšų (Gobo) sriuba

Tai tradicinė Azijos virtuvės daržovių sriuba su mėsa. Tradiciškai jai virti naudojama kiauliena, tačiau puikiai tiks ir paukštiena. Paprasta, nesudėtingai pagamina ir tikrai labai tinkama lietuviškam skoniui. O jeigu norisi sotesnio sriubos varianto, papildomai į sriubą įberkite apie 0,5 puodelio perlinių kruopų.

Ingredientai 4 porcijoms:

  • 400 g varnalėšų šaknų;
  • 1 vidutinio dydžio morka;
  • 3 vidutinio dydžio bulvės;
  • 500 g kiaulienos šonkaulių;
  • 2 l vandens;
  • žiupsnis druskos;
  • mėgstami prieskoniai;
  • poro griežinėlių patiekiant.

Paruošimas:

  1. Kiaulienos šonkaulius sudėti į verdantį vandenį ir virti apie 50–60 min, kol bus visiškai minkšti. Laikas nuo laiko nugriebti putas.
  2. Kol mėsa verda, nulupti ir gerai nuplauti varnalėšos šaknis, bulves ir morkas. Supjaustyti norimo dydžio ir formos gabalėliais.
  3. Išvirusį sultinį perkošti į kitą puodą, suberti daržoves, įberti druskos ir prieskonių ir virti apie 20 min, kol visos daržovės bus minkštos.
  4. Tuo tarpu nuo kauliukų nuimti mėsą, pasmulkinti, sudėti į dubenėlius ir užpilti išvirusia sriuba.
  5. Patiekiant pabarstyti poro griežinėliais, krapais ar svogūno laiškais.
Varnalėšų sriuba

Varnalėšos šaknų traškučiai

Parduotuvėse jau nebestebina daržovių traškučiai, pagaminti iš morkų ar burokėlių. O jeigu išmėgintume pasigaminti varnalėšos šaknų traškučius? Tam nereikia nei daug laiko, nei pastangų. Tiesa, varnalėšų šaknų teks susirasti ir prisikasti patiems. Kol kas galima įsigyti tik jų miltelių ar džiovintų šaknų arbatai ruošti.

Ingredientai:

  • 500 g varnalėšos šaknų;
  • ½ l aliejaus;
  • žiupsnis druskos.

Paruošimas:

  1. Varnalėšos šaknis gerai nuskusti ir labai švariai nuplauti. Labai gerai nusausinti popieriniu rankšluosčiu.
  2. Supjaustyti plonais griežinėliais ar riekelėmis, juostelėmis. Tam labai patogu naudoti bulvių skustuką. Tuomet traškučiai bus tikrai ploni ir traškūs.
  3. Puode įkaitinti aliejų ir po vieną atsargiai sumesti paruoštus varnalėšos gabaliukus. Kepti 1–2 min, priklausomai nuo storio: kuo plonesni, tuo trumpiau.
  4. Iškepusius dėti ant popierinio rankšluosčio riebalų pertekliui sugerti. Pabarstyti druska ir skanauti.
Varnalėšų traškučiai

Šaltiniai:

  1. https://www.vle.lt/straipsnis/varnalesa/
  2. https://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/
  3. https://lizearlewellbeing.com/healthy-food/healthy-recipes/drinks/dandelion-and-burdock
  4. https://www.skagitfoodcoop.com/blog/burdock-root

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex