Kalija - puošniais, dideliais žiedais gėlė. Kaip ją auginti?

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Elegantiška vamzdelio formos ir puošnių įvairų spalvų (ne tik baltos!) Kalija (Zantedeschia) vasarą puošia daugiamečius sodus, lauko vazonus. Jos žydi ištisas savaites, viliodamos bites, bei drugelius. Sužinokite, kaip sodinti, auginti ir prižiūrėti kalijų šakniagumbius.

Kalija – kokia tai gėlė?

Kalijos kilusios iš Pietų Afrikos, kur priklausomai nuo rūšies, auga atogrąžų pelkių pievose, upių pakrantėse arba vėsesniuose kalnų regionuose. Lietinguoju metų laiku jai tokiose vietose pakanka vandens, o sausuoju metų laiku kalija visiškai sudžiūva ir išgyvena tik šakniagumbiai. Kalija priklauso aroninių augalų Araceae šeimai ir Zantedeschia genčiai. Išskiriamos tik aštuonios kalijų rūšys.

Tai dekoratyvinė ir populiari puošmena tiek patalpoje ant palangės, tiek lauke vazone – terasoje, balkone ar lauko gėlyne. Šis augalas, užauga iki 80 cm aukščio, taip pat dažnai auginamas komerciniais tikslais, kaip skintos gėlės. Vazoje nuskinta kalija išsilaiko iki 10-12 dienų.

Egzotišosioms kalijoms būdingi elegantiški papėdlapiai, kurių kiekvienas yra baltas arba ryškiaspalvis, pailgas, taurės formos. Žiedynstiebis ilgas ir sultingas. Žiedai maži, susitelkę į burbuoles. Kalijų vaisiai – tai žalios arba oranžinės uogos, kuriose yra sėklų. Iš šakniagumbių išauga strėlės formos, stiprūs, tamsiai žali lapai, kurie priklausomai nuo rūšies, turi šviesių dėmių.

Kada žydi kalija

Žydėjimas džiuginti pradeda jau žiemą, sausio-balandžio mėnesiais. Vėlai žydinčių veislių žiedai išsiskleidžia tik gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Be klasikinių baltų papėdlapių, dabar labai populiarios kreminės, geltonos, oranžinės ir rožinės spalvos, tai pat violetinės, raudonos ar juodos spalvos kalijų veislės.

Kalijos reikšmė

Kalijos pavadinimas kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „fizinį grožį“. Ne veltui ši egzotiška gėlė, pasižyminti unikalia žiedo forma, ir šiandien tebėra grožio simbolis. Kalija laikoma tyrumo, simpatijos ir laimės talismanu.

Šiais laikais kalijų puokštė išreiškia meilų dėmesį, susižavėjimą ir grakštumą. Per vestuves baltai žydinti kalija simbolizuoja tyrumą ir gali būti naudojama nuotakos puokštėje arba kaip bažnyčios puošmena. Baltai žydinčios kalijos neretai naudojamos laidotuvių floristikoje, kaip gedulo puokštės ar kapo puošmena, kaip amžinojo gyvenimo ženklas.

Ar kalija nuodinga

Kalijos yra nuodingos žmonėms bei gyvūnams. Kaip ir daugumoje kitų aroninių augalų, etiopinėje kalijoje (Zantedeschia aethiopica) yra toksinų, kuriuos prarijus galima apsinuodyti. Tai kontaktiniai nuodai, todėl net sąlytis su pieniškomis augalo išskirtomis sultimis sukelia odos ir akių sudirginimą. Persodinant šį augalą visada mūvėkite pirštines ir būtinai padėkite jį tokioje vietoje, kad jo nepasiektų smalsūs naminiai gyvūnai ir vaikai.

Kalijos auginimas

Vieta ir apšvietimas. Tiek lauke, tiek pavėsyje augančiai kalijai tinkamiausia saulėta arba pusiau pavėsyje esanti vieta. Ji puikiai jaučiasi ne tik ant namų palangės, bet ir balkone, terasoje, gėlyne. Vieta taip pat turėtų būti apsaugota nuo vėjo ir kaitrios vidurdienio saulės.

Dirvožemis. Substratas turėtų būti purus, vandeniui laidus, smėlingas, turintis daug humuso ir maistingųjų medžiagų. Optimaliausias yra smėlio ir komposto mišinys, praturtintas pušies žieve. Sodinimui tinka daug maistingųjų medžiagų turintis gėlių kompostas.

Temperatūra ir drėgmė. Lauke ir kambaryje tinkamiausia temperatūra būtų apie 20 °C. Optimalus oro drėgnumas – 65-75 %. Verta paminėti, kad kalija savo augimo fazes yra prisitaikiusi prie lietingų ir sausringų metų laikų. Į tai reikia atsižvelgti prižiūrint žiemojantį augalą.

Kalijos priežiūra

Laistymas. Norint sėkmingai auginti kalijas, labai svarbu laistyti pagal poreikį. Tai reiškia, kad augimo ir žydėjimo laikotarpiu kalijos turėtų būti laistomos taip, kad substratas būtų drėgnas, nes tai pelkinis augalas. Tačiau reikėtų vengti nuolatinės drėgmės. Palaisčius susidariusį vandens perteklių reikėtų išpilti iš kalijos po 15 minučių. Ramybės periodu laistymą rekomenduojama visai nutraukti, kad dirva pilnai išdžiūtų. Kalijas galima apipurkšti mažai kalkingu vandeniu, kad augalui susidarytų didesnė drėgmė.

Tręšimas. Kalijų tręšimas priklauso nuo laistymo. Tai reiškia, kad augimo fazėje ir prieš žydėjimą maisto medžiagų poreikis yra didžiausias. Tuo metu kas vieną ar dvi savaites laistant vandeniu reikėtų patręšti skystomis organinėmis trąšomis. Kalijų nereikia tręšti ramybės periodu arba prieš pat jį.

Genėjimas. Reguliariai genėti kalijų nereikia. Aštriu peiliu nupjaunamos tik nudžiūvusios žiedų galvutės ir per anksti pageltę lapai. Prieš žiemojimą taip pat galima pašalinti nudžiūvusius lapus.

Persodinimas. Vazonuose auginamas kalijas reikėtų persodinti kas 2-3 metus. Tam tikslui naudokite bent trečdaliu didesnio skersmens vazoną nei šaknų kamuolys. Svarbu, kad vazone būtų vandens nutekėjimo anga, o dugne būtų įdėtas drenažo sluoksnis, pavyzdžiui, stambus žvyras.

Kalijos dauginimas, sėja ir sodinimas lauke

Sėklomis. Kalijų sėja reikalauja daug darbo ir laiko, nes prireikia kelerių metų, kol augalai pirmą kartą pražysta. Sėti patalpoje galima nuo sausio mėnesio. Tam paruoškite sėklų lovelį su sėkloms skirta žeme. Sėklos sėjamos plonai ir užpilamos lengvu dirvožemio sluoksniu. Lovelį pastatykite šiltoje vietoje, maždaug 20-22 °C temperatūroje, o žemę palaikykite drėgną. Kol pasirodys pirmieji daigai, gali praeiti net kelios savaitės.

Prieš sodinant išaugusius kalijų sodinukus, išpurentą sodo žemę reikia sumaišyti su kompostine ir maistingųjų medžiagų turtinga vazonine žeme. Tada gumbus arba šakniastiebius reikėtų įkišti į maždaug 10 cm gylio dirvą. Tada sodinimo duobutę užpilkite žemėmis, prispauskite ir viską gerai palaistykite. Gėlyne reikėtų išlaikyti ne mažesnį kaip 40 cm atstumą tarp sodinukų. Lauke idealiai tinka drėgnos vietos, pavyzdžiui, tvenkinio kraštas. Kalijų šakniagumbius galima užkasti kartu su vazonu. Rudenį jį patogu iškasti, kad vėliau gumbai peržiemotų sausi ir neužšąlę.

Kero dalijimu ir atžalomis. Geriausias ir paprasčiausias būdas dauginti kalijas – padalinti senesnių gėlių šakniagumbius. Geriausia tai daryti persodinant, kai augalas vis tiek iškasamas. Atsargiai išėmus šakniagumbį aštriu peiliu padalinkite. Gumbus pasodinkite 10 cm gylyje. Rekomenduoja naudoti smėlio ir vazoninių gėlių žemės mišinį. Šviežiai pasodintus gumbus reikėtų saikingai laistyti. Jaunos kalijos geriausiai vystosi maždaug 20 °C temperatūroje ir šviesioje vietoje, tačiau apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių.

Kalijų ligos ir kenkėjai

Kalijų šaknų ir gumbų puvinys. Jis dažniausiai pasireiškia perlaisčius augalą. Dažniausiai tai susiję su bakterine šaknų puvinio infekcija. Norint išvengti šios problemos reikėtų kalijos neperlaistyti, be to vazone ar lauke pasodintoje lysvėje užtikrinti gerą drenažą.
Vangų kalijų augimą lemia netinkama vieta ir nepakankama priežiūra. Čia dažnai kalta per tamsi ir vėsi vieta, per mažai vandens ir trąšų, bei per retas persodinimas.
Be to, retkarčiais pasirodo rudos lapų viršūnėlės. Taip atsitinka, kai kalijai drėgmė yra per maža. Optimaliausia ji yra maždaug 65-75 %.
Jei drėgmė per didelė, ant lapų gali plisti grybelinės ligos. Jas taip pat skatina per didelis tręšimas azoto trąšomis.
Kalijų kenkėjai, tokie kaip lapų amarai ar voratinklinės erkės, kenkia augalui. Šiems kenkėjams ypač patrauklios per gausiai azotu aprūpintos kalijos.