Jodas augalams dažniausiai minimas kalbant apie pomidorų, agurkų ar daigų priežiūrą. Vieni sodininkai jį vertina kaip paprastą ir nebrangią priemonę, galinčią padėti augalams augti stipresniems, kiti į tokius patarimus žiūri gana skeptiškai. Įdomu tai, kad pastaraisiais metais jodu vis aktyviau domisi ne tik mėgėjai, bet ir mokslininkai. Tyrimai rodo, kad šis elementas gali būti susijęs su augalų atsparumu aplinkos stresams, medžiagų apykaitos procesais ir net užaugintos produkcijos maistine verte. Riba tarp naudos ir žalos čia labai siaura, todėl svarbiausia tampa ne pats jodas, o jo forma, dozė ir naudojimo tikslas. Ką apie jodą augalams šiandien žino mokslas ir kaip šias žinias galima pritaikyti sode bei darže?
Ką apie jodo poveikį augalams šiandien rodo moksliniai tyrimai?
Skirtingai nei azotas, fosforas ar kalis, jodas iki šiol nėra priskiriamas prie augalams būtinų maisto medžiagų. Kita vertus, vis daugiau mokslinių publikacijų jį apibūdina kaip naudingą (angl. beneficial) elementą, kuris tam tikromis sąlygomis gali teigiamai paveikti augalų fiziologinius procesus. Tai reiškia, kad augalas gali normaliai augti ir be papildomo jodo, tačiau nedidelės jo koncentracijos gali sustiprinti kai kurias natūralias apsaugines reakcijas ir prisitaikymą prie nepalankių aplinkos sąlygų.
Vienas nuosekliausiai skirtinguose tyrimuose aptariamų jodo poveikių – augalo reakcija į aplinkos stresą. Tyrimai su daržovėmis, javais ir kitomis kultūromis rodo, kad tinkamai parinktos jodo dozės gali aktyvinti antioksidacinę sistemą, kuri padeda augalui efektyviau neutralizuoti reaktyviąsias deguonies formas. Tokie junginiai augaluose natūraliai susidaro sausros, karščio, druskingumo ar kitų stresinių sąlygų metu, o jų perteklius gali pažeisti ląsteles ir silpninti augalo augimą.
Mokslinėje literatūroje taip pat nagrinėjamas galimas jodo poveikis fotosintezei, maisto medžiagų apykaitai, augimo intensyvumui ir derliaus kokybei. Kai kuriuose tyrimuose nustatyta, kad mažos jodo koncentracijos gali pagerinti tam tikrus augimo ar produktyvumo rodiklius, tačiau toks poveikis nėra vienodas visiems augalams. Rezultatai priklauso nuo augalo rūšies, vystymosi tarpsnio, dirvožemio savybių, naudojamos jodo formos bei koncentracijos. Dėl šios priežasties mokslininkai pabrėžia, kad jodo poveikio negalima apibendrinti visoms kultūroms.
Dar viena aktyviai tiriama sritis – augalų biofortifikacija. Šiuo atveju jodas naudojamas ne tiek augalų augimui skatinti, kiek siekiant padidinti jo kiekį valgomose augalų dalyse. Tokia strategija ypač aktuali regionuose, kuriuose žmonių mityboje trūksta jodo. Tyrimai rodo, kad kai kurios daržovės gali efektyviai sukaupti papildomą jodo kiekį neprarasdamos derliaus kokybės, tačiau tam būtina tiksliai parinkti tręšimo būdą ir dozę.
Bene svarbiausia išvada, kurią šiandien leidžia daryti moksliniai tyrimai, yra ta, kad jodo poveikis augalams priklauso nuo dozės. Mažos koncentracijos gali būti naudingos, tačiau didesni kiekiai tampa fitotoksiški – slopina augimą, pažeidžia lapus ir trikdo fiziologinius procesus. Būtent todėl mokslinėje literatūroje jodas vertinamas ne kaip universali augalų priežiūros priemonė, o kaip elementas, kurį galima naudoti tik suprantant jo veikimo ribas.
Kada jodas augalams iš tiesų gali būti naudingas?
Nors internete galima rasti dešimtis receptų, siūlančių jodą naudoti beveik visiems augalams ir įvairiausiais augimo tarpsniais, moksliniai tyrimai rodo kur kas nuosaikesnį požiūrį. Jodas nėra universali priemonė, kuri paspartina augimą ar padidina derlių kiekvienu atveju. Didžiausia galima jo nauda siejama su konkrečiomis situacijomis, kai augalas patiria didesnį aplinkos stresą arba siekiama padidinti užaugintos produkcijos maistinę vertę.
Rekomenduojamas video
Sodininkystėje jodas dažniausiai naudojamas auginant pomidorus, agurkus, paprikas, kopūstines daržoves, salotas, braškes ir kai kuriuos vaismedžius. Vis dėlto dauguma mokslinių publikacijų pabrėžia, kad svarbiausia yra ne augalo rūšis, o jo gebėjimas pasisavinti ir toleruoti jodą. Skirtingos kultūros į tą pačią koncentraciją reaguoja nevienodai: vienoms ji gali būti naudinga, kitoms jau per didelė.
Daugiausia tyrimų šiandien skiriama dviem jodo naudojimo kryptims. Pirmoji – augalų biofortifikacija, kai jodas naudojamas siekiant padidinti jo kiekį valgomose augalų dalyse. Tokiu būdu užaugintos daržovės gali tapti papildomu šio mikroelemento šaltiniu žmogaus mityboje. Antroji kryptis – augalų atsparumo nepalankioms aplinkos sąlygoms didinimas. Tyrimai rodo, kad tiksliai parinktos mažos jodo dozės kai kuriais atvejais gali padėti augalams lengviau reaguoti į sausrą, karštį ar kitus stresinius veiksnius, tačiau toks poveikis nėra garantuotas ir priklauso nuo daugelio aplinkos veiksnių.
Dėl šios priežasties jodas neturėtų būti vertinamas kaip profilaktinė priemonė, kurią verta naudoti visiems augalams viso sezono metu. Mokslinė literatūra kol kas nepateikia pagrindo manyti, kad reguliarus jodo naudojimas savaime pagerina kiekvieno augalo augimą ar derlių. Kur kas svarbiau įvertinti, ar konkrečiu atveju jo naudojimas turi aiškų tikslą ir yra pagrįstas augalo poreikiais.
Kaip jį naudoti ir kodėl svarbiausia – nepadauginti?
Jei nusprendėte naudoti jodą, turėtumėte vadovautis taisykle – laikytis kuo mažesnių koncentracijų. Skirtinguose moksliniuose tyrimuose naudojamos dozės dažniausiai apskaičiuojamos pagal tikslias jodo koncentracijas tirpale, todėl jų tiesiogiai pritaikyti sodo sąlygomis nėra paprasta. Todėl bendra tyrimų išvada išlieka ta pati – teigiamas poveikis dažniausiai stebimas tik naudojant labai mažus jodo kiekius, nes koncentraciją padidinus vos kelis kartus gali pasireikšti fitotoksiškumas.
Mėgėjų sodininkystėje dažniausiai naudojamas vaistinėje parduodamas 5 % jodo tirpalas. Įvairiuose sodininkystės šaltiniuose dažniausiai rekomenduojama į 10 l vandens įlašinti nuo 1 iki 10 lašų jodo, priklausomai nuo augalo rūšies ir naudojimo tikslo. Tokios rekomendacijos nėra patvirtintos kaip universalus standartas, tačiau jos atspindi vieną svarbų principą – jodas naudojamas itin mažais kiekiais, o didesnės koncentracijos nėra siejamos su geresniu rezultatu.
Jodas gali būti naudojamas dviem būdais: purškiant lapus arba laistant dirvą. Purškimas leidžia elementui greičiau patekti ant augalo paviršiaus, todėl dažniau pasirenkamas siekiant trumpalaikio poveikio. Laistant jodo pasisavinimas priklauso nuo dirvožemio savybių, organinės medžiagos kiekio ir kitų jame esančių cheminių junginių, todėl rezultatai gali būti mažiau nuspėjami. Dėl šios priežasties moksliniuose tyrimuose naudojami tiksliai kontroliuojami bandymai, o jų rezultatų nereikėtų tiesiogiai perkelti į kiekvieną sodą ar daržą.
Ne mažiau svarbus ir naudojimo laikas. Jodo nerekomenduojama purkšti per kaitrą ar esant intensyviai saulės spinduliuotei, nes tai gali padidinti lapų pažeidimo riziką. Kaip ir daugumą lapų purškimų, jį geriausia atlikti anksti ryte arba vakare, kai augalai nepatiria papildomo šiluminio streso.
Svarbu suprasti, kad jodas nepakeičia subalansuoto tręšimo. Jei augalui trūksta azoto, kalio, fosforo ar kitų būtinų maisto medžiagų, jodo naudojimas šių problemų neišspręs. Jis taip pat negali kompensuoti netinkamo laistymo, prasto dirvožemio ar kitų auginimo klaidų.
Kada, kaip ir kokiems augalams jodas naudojamas?
Moksliniuose tyrimuose jodas dažniausiai naudojamas tiksliai apskaičiuotomis koncentracijomis, todėl jų neįmanoma tiesiogiai pritaikyti namų sode. Sodininkystės praktikoje per daugelį metų susiformavo rekomendacijos, kurios dažniausiai remiasi labai mažomis jodo dozėmis. Lentelėje pateikiami dažniausiai minimi naudojimo būdai ir jų paskirtis. Jie neturėtų būti laikomi universalia schema visiems augalams, tačiau gali padėti suprasti, kokiais atvejais jodas naudojamas dažniausiai.
| Augalas/situacija | Kada naudojamas? | Dažniausiai minima proporcija* | Naudojimo būdas | Tikslas |
| Sėklos | Prieš sėją | 1 lašas / 1 l vandens | Mirkymas apie 2 val. | Sėklų dezinfekavimas ir dygimo skatinimas |
| Daigai | 2–4 tikrųjų lapelių tarpsniu | 1 lašas / 3 l vandens | Laistymas | Daigų augimo skatinimas |
| Pomidorai | Prieš žydėjimą ir vegetacijos metu | 3–5 lašai / 10 l vandens | Laistymas | Papildoma augalų priežiūra |
| Pomidorai | Vegetacijos metu | 10–15 lašų + 1 l pieno / 10 l vandens | Purškimas | Profilaktinis purškimas nuo grybinės kilmės problemų, dažniausiai minimas sodininkystės praktikoje |
| Agurkai | Vegetacijos metu | 5–10 lašų / 10 l vandens | Purškimas arba laistymas | Papildoma augalų priežiūra |
| Braškės | Ankstyvą pavasarį arba prieš žydėjimą | 5–10 ml / 10 l vandens | Purškimas | Papildoma augalų priežiūra |
| Vaismedžiai | Pavasarį | apie 10 ml / 10 l vandens | Purškimas | Profilaktinis purškimas, minimas sodininkystės literatūroje |
* Pateiktos proporcijos yra dažniausiai sutinkamos sodininkystės praktikoje ir nėra universalios mokslinės rekomendacijos. Skirtingoms augalų rūšims ir auginimo sąlygoms jos gali skirtis.
Jodas augalams: kaip atpažinti, kad jo panaudota per daug?
Nors nedidelės jodo koncentracijos kai kuriais atvejais gali būti naudingos augalams, per didelis jo kiekis sukelia priešingą efektą. Moksliniuose tyrimuose toks poveikis apibūdinamas kaip fitotoksiškumas – būsena, kai medžiaga pradeda slopinti augalo fiziologinius procesus, o ne juos palaikyti. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl jodas visada naudojamas labai mažomis dozėmis.
Dažniausiai pirmieji per didelės jodo koncentracijos požymiai pasirodo ant lapų. Tyrimuose aprašomi lapų chlorozės (geltonavimo), rudų ar nekrozinių dėmių, džiūstančių lapų kraštų ir augimo sulėtėjimo atvejai. Didesnės koncentracijos taip pat gali neigiamai paveikti šaknų vystymąsi, sumažinti biomasės prieaugį ir sutrikdyti fotosintezės procesus. Šių požymių intensyvumas priklauso nuo augalo rūšies, naudojamos jodo formos ir koncentracijos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokie simptomai nėra būdingi vien tik jodo pertekliui. Panašius požymius gali sukelti ir maisto medžiagų trūkumas, sausra, netinkamas laistymas ar augalų ligos. Tačiau vien pagal lapų išvaizdą nereikėtų skubėti daryti išvados, kad problema susijusi būtent su jodu. Visada verta įvertinti, ar simptomai pasireiškė netrukus po purškimo ar laistymo jodo tirpalu ir, ar nebuvo viršyta rekomenduojama koncentracija.
Jei kyla įtarimų, kad augalas į jodą sureagavo neigiamai, geriausia nutraukti tolesnį jo naudojimą ir grįžti prie įprastos augalų priežiūros. Kadangi jodas nėra būtina augalų maisto medžiaga, papildomas jo naudojimas neturėtų būti tęsiamas bet kokia kaina. Daug svarbiau užtikrinti tinkamą laistymą, subalansuotą tręšimą ir augalui palankias augimo sąlygas.
Kada jodo augalams geriau nenaudoti?
Nors jodas dažnai pristatomas kaip paprasta ir nebrangi priemonė augalų priežiūrai, jis nėra tinkamas kiekvienai situacijai. Moksliniai tyrimai rodo, kad teigiamas poveikis pasireiškia tik naudojant mažas koncentracijas, o jų viršijimas gali sukelti fitotoksiškumą – neigiamą poveikį augalo augimui ir fiziologiniams procesams. Dėl šios priežasties jodo nereikėtų naudoti vien todėl, kad augalas atrodo nusilpęs ar lėčiau auga.
Jodas taip pat neturėtų būti laikomas universalia trąša. Jei augalas kenčia dėl azoto, fosforo, kalio, magnio ar kitų maisto medžiagų trūkumo, papildomas jodo naudojimas šios problemos neišspręs. Tokiais atvejais pirmiausia svarbu nustatyti tikrąją augalo silpnėjimo priežastį ir ją pašalinti.
Atsargiai reikėtų vertinti ir internete plačiai paplitusius receptus, kuriuose jodas maišomas su įvairiomis kitomis priemonėmis – pienu, išrūgomis, vandenilio peroksidu, pelenų ištraukomis ar kitais tirpalais. Nors dalis tokių mišinių sodininkystės praktikoje naudojami jau daugelį metų, jų veiksmingumas dažniausiai nėra patvirtintas kontroliuojamais moksliniais tyrimais. Todėl nereikėtų manyti, kad tokie deriniai visada bus veiksmingi ar saugūs kiekvienam augalui.
Dar viena dažna klaida – jodo naudojimas per dažnai. Skirtingai nei įprastos trąšos, jis nėra skirtas reguliariam tręšimui viso sezono metu. Jei nusprendžiama naudoti jodą, paprastai pakanka kelių panaudojimų per vegetacijos sezoną, laikantis nedidelių koncentracijų ir stebint augalo reakciją. Pastebėjus lapų dėmes, kraštų rudavimą, augimo sulėtėjimą ar kitus neįprastus požymius, naudojimą reikėtų nedelsiant nutraukti.
Šaltiniai:
https://www.frontiersin.org/journals/plant-science/articles/10.3389/fpls.2016.01146/full
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S112547182400851X
https://link.springer.com/article/10.1007/s11104-022-05750-5
https://growbed.decorexpro.com/en/pomidory/jod-dla-rassady.html
https://www.frontiersin.org/journals/plant-science/articles/10.3389/fpls.2015.00450/full
https://www.frontiersin.org/journals/plant-science/articles/10.3389/fpls.2021.616868/full
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.