Augalų sveikata yra esminis veiksnys, lemiantis jų augimą, derlių ir bendrą gyvybingumą. Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, su kuria susiduria augalai, yra lapų ligos. Viena dažniausių – chlorozė. Tačiau yra daugybė kitų augalų lapų ligų, kurios pakenkia ne tik lapams, tačiau ir derliaus gausumui bei kokybei. Šiame straipsnyje ir aptarsime pagrindines augalų lapų ligas ir problemas bei patarsime, kaip jų išvengti ir jas gydyti.
Chlorozė: simptomai ir priežastys
Chlorozė yra augalų liga, pasireiškianti žaliųjų augalo dalių (lapų, stiebų) pašviesėjimu. Lapai ir / arba stiebai praranda savo žalią spalvą ir tampa geltoni, gelsvi arba balkšvi. Išryškėja lapo gyslos.
Chlorozė yra susijusi su chlorofilo, pagrindinio pigmento, suteikiančio lapams žalią spalvą, trūkumu. Ji gali būti infekcinė arba neinfekcinė.
Pagrindinis chlorozės simptomas yra geltonuojantys lapai. Gelsti pradeda nuo lapo krašto ir plinta link centro. Tuo tarpu gyslos paprastai išlieka žalios spalvos. Ligai progresuojant gelsta ir stiebas, gali nudžiūti lapai, o sunkiais atvejais gali net nunykti visas augalas.
Infekcinę chlorozę sukelia virusai ir bakterijos bei kai kurie grybai. Neinfekcinės chlorozės priežastys dažniausiai yra šios:
- Maistinių medžiagų trūkumas. Dažniausiai chlorozę sukelia geležies, magnio ir azoto trūkumas dirvožemyje arba augalo negebėjimas tų medžiagų įsisavinti. Šios maistinės medžiagos yra būtinos tinkamai chlorofilo sintezei bei augalo medžiagų apykaitai.
- Dirvožemio pH disbalansas. Tiek per aukštas, tiek per žemas dirvožemio pH gali trukdyti augalams įsisavinti būtinas maistines medžiagas, net jeigu jų kiekis dirvoje yra pakankamas. Todėl labai svarbu augalams parinkti tokį dirvožemį, kurio rūgštingumas atitiktų konkretaus augalo poreikius.
- Prastas drenažas trukdo pasišalinti vandens pertekliui iš dirvos. Per didelis drėgmės kiekis gali sukelti šaknų puvinį, tuomet augalas nebepajėgus įsisavinti reikiamų maistinių medžiagų.
- Sunkus, orui nelaidus dirvožemis riboja šaknų augimą ir taip pat veikia kaip kliūtis maistinių medžiagų įsisavinimui.
- Netinkamos oro sąlygos, pavyzdžiui, šaltis ar sausra, taip pat gali sukelti chlorozę.
- Kenkėjai, tokie kaip amarai, tripsai, voratinklinės erkės siurbia iš augalo maistines medžiagas, trukdo jas pasisavinti iš dirvožemio, o tai irgi gali sukelti augalui chlorozę.
Chlorozės gydymas ir prevencija
Prieš imantis gydymo, visų pirma, reikia išsiaiškinti chlorozės priežastį bei sukėlėją. Nuo to, kaip greitai ir tiksliai pavyks išsiaiškinti ligos priežastį, priklauso gydymo greitis ir sėkmingumas.
Jeigu atidžiai apžiūrėjus augalus, neaptinkama kenkėjų požymių, juos rekomenduojama patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Jeigu chlorozės priežastis yra kenkėjai, reikėtų naudoti insekticidus arba namines jų naikinimo priemones.
Tačiau geriausiai imtis prevencinių priemonių ir nesudaryti palankių sąlygų ligai išsivystyti:
- Atlikti dirvožemio tyrimus ir išsiaiškinti, kokių medžiagų jame trūksta. Tuomet tręšiama remiantis tyrimo išvadomis ir augalas gauna būtent jam reikalingas maistines medžiagas.
- Patikrinti dirvos rūgštingumą rekomenduojama dar prieš sodinant augalus. Kadangi vieni mėgsta neutralią, kiti kiek rūgštesnę dirvą ir pan. Žinant dirvos pH galima jį pakoreguoti į reikiamą pusę.
- Svarbu, kad dirvožemis, kuriame augs augalai, būtų gerai drenuojantis ir laidus orui.
- Infekcinės chlorozės padeda išvengti prevenciškai atliekamas augalų purškimas fungicidais.
Chlorozė ne vienintelė lapų geltonavimo priežastis. Kokios kitos?
Chlorozė nėra vienintelė liga, dėl kurios gelsta ir blykšta augalų lapai. Prieš nustatinėjant augalui ligą, visų pirma, reikėtų apgalvoti, ar augalas tinkamai prižiūrimas. Lapų geltonumas pirmiausiai signalizuoja apie prastą augalo priežiūrą. Tai ženklas, kad kažko trūksta arba, kaip tik, kažko augalui per daug.
Lapų geltonavimas dėl fizinių priežasčių
Lapai nugelsti gali dėl paprastų kasdienių augalo patiriamų stresinių veiksnių. Pakoregavus augalo priežiūrą bei augimo sąlygas, įprastai ši problema gana lengvai išsprendžiama.
- Per daug saulės šviesos gali nudeginti, išblukinti kai kurių augalų lapus. Ypač tai būdinga pavėsingų vietų augalams (pvz., melsvėms).
- Šalnos taip pat gali pažeisti chlorofilo gamybos ir medžiagų apykaitos procesus, dėl ko lapai praranda savo žalią spalvą.
- Perlaistymas arba vandens trūkumas. Ir viena, ir kita pavojinga augalams. Tiesa, lapai kur kas dažniau geltonuoja dėl vandens pertekliaus nei dėl trūkumo. Todėl reikėtų pasidomėti, koks vandens kiekis yra aktualus konkrečiam augalui.
- Piktžolių purškimas. Preparatai, skirti naikinti piktžoles, taip pat yra kenksmingi ir kitiems augalams. Todėl jų nereikėtų naudoti šalia daržovių, dekoratyvinių ar kitų augalų. Herbicidų paveiktų augalų lapai pageltonuoja, nors dažnai gyslos išlieka žalios spalvos. Gali pagelsti tik dalis lapo.
Lapų geltonavimas dėl ligų
Chlorozė – dažniausia lapų geltonavimo priežastis. Tačiau kitos ligos taip pat gali sukelti lapų blyškumą ir spalvos praradimą. Beje, lapai natūraliai ir yra geltonos spalvos. Žalią spalvą jie įgauna tik chlorofilo dėka. Tad sutrikus maistinių medžiagų pasisavinimui, o tuo pačiu ir chlorofilo gamybai, žalios spalvos jie nebegali pasigaminti.
Juodasis rožių dėmėtumas
Sergančių šia liga rožių lapai ne tik pagelsta, tačiau ant jų ir atsiranda stambių, apvalių, labai tamsiai rudos arba juodos spalvos dėmių. Pažeisti lapai gelsta, vėliau nukrinta. Ataugę nauji lapai nespėja pakankamai subręsti iki žiemos ir augalas prasčiau žiemoja.
Juodasis dėmėtumas rožes paprastai užpuola birželio mėnesį. Jį sukelia drėgnas oras, kalio trūkumas, netinkamas rožių laistymas, pertręšimas azoto trąšomis. Gydoma koreguojant tręšimą, laistymą ir / arba purškiant Bordo mišiniu ar kitais fungicidais.
Rūdys
Rūdys yra parazitinių grybų sukelta augalų liga. Nuo jos dažniausiai nukenčia avietės, kriaušės, obelys, serbentai, pupos, česnakai ir net beržai. Ant rūdžių pažeistų lapų ar stiebų atsiranda oranžinės arba rudos spalvos pūslelių – grybų sporų. Pažeistos lapų vietos pagelsta, sutrinka augalo medžiagų apykaita, vandens balansas, fotosintezė.
Geriausias būdas kovoti su rūdimis yra naikinti pažeistas augalo dalis jas sudeginant. Taip pat prevenciškai purškiama vario, geležies sulfatų tirpalais, o pavasarį – Bordo mišiniu.
Mozaika
Mozaika yra virusų sukeliama liga, galinti pažeisti daugiau nei 300 skirtingų rūšių augalus. Tame tarpe agurkinių, salierinių, pupinių šeimų daržoves.
Ant susirgusių mozaika lapų iš pradžių atsiranda žalsvos dėmės, kurios vėliau geltonuoja, o ligai dar labiau progresuojant paruduoja. Taip pat galimos įvairios lapų deformacijos. Sergančių mozaika daržovių vaisiai taip pat būna pažeisti. Pvz., agurkai tampa blyškūs, netenka ryškios žalios spalvos, geltonuoja, deformuojasi.
Mozaiką platina amarai, skydamariai, kiti vabzdžiai–kenkėjai. Todėl norint jos išvengti, visų pirma, reikia pasirūpinti kenkėjų naikinimu. Taip pat laiku dezinfekuoti šiltnamius, sėjai naudoti tik beicuotas arba iš patikimų tiekėjų įsigytas sėklas.
Deja, šis virusinis susirgimas nepagydomas, tad susirgusį augalą reikia kuo greičiau pašalinti ir sunaikinti.
Chlorozė – dažna, tačiau tikrai ne vienintelė lapų geltonavimo priežastis. Išsiaiškinti tikrąją priežastį labai svarbu, nes tik tuomet bus galima pagelbėti augalui ir imtis tinkamų priemonių lapų gydymui.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/mozaika-2/
- https://www.vle.lt/straipsnis/chloroze/
- https://www.saferbrand.com/articles/leaves-foliage-problems
- https://www.promixgardening.com/en/tips/common-plant-problems-and-their-solutions-29
- https://hort.extension.wisc.edu/articles/chlorosis/
- https://www.rhs.org.uk/problems/chlorosis
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
