Įvairiaspalvė kempė (Trametes versicolor), kitaip vadinama margaspalve kempe ar įvairiaspalviu žieveniu, yra vienas ryškiausių ir lengviausiai atpažįstamų miško grybų. Šis grybas priklauso kempininių (Polyporaceae) šeimai ir yra labai paplitęs visame pasaulyje. Nors įvairiaspalvė kempė nėra valgoma, ji yra labai vertinama dėl savo gydomųjų savybių ir yra komerciškai kultivuojama kaip maisto papildas su priešvėžinėmis savybėmis.
Įvairiaspalvė kempė: charakteristika ir paplitimas
Kempė (Trametes) yra grybų gentis, kuriai priklauso daugiau nei 20 rūšių, plačiai paplitusių visame pasaulyje. Šie grybai yra saprotrofiniai organizmai, tai reiškia, kad jie minta organinėmis medžiagomis, skaidydami mirusią medieną. Įvairiaspalvė kempė yra viena dažniausių ir labiausiai paplitusių šios genties rūšių Lietuvoje.
Šis grybas pasižymi viena labai svarbia savybe – jis yra medienos destruktorius, sukeliantis baltąjį medienos puvimą. Tai reiškia, kad grybas skaido ligniną ir celiuliozę, paversdamas kietą medieną minkšta, balta, pūkuota mase. Šis procesas atlieka svarbų vaidmenį miško ekosistemoje, grąžinant maistines medžiagas į dirvožemį ir sudarant sąlygas naujam augalų augimui.
Įvairiaspalvė kempė auga ištisus metus – tai vienas nedaugelio grybų, kuriuos galima rasti tiek vasarą, tiek žiemą. Vaisiakūniai yra išliekantys daug metų, kaskart atauginantys naują vamzdelių sluoksnį.
Kempė: išvaizda ir atpažinimo požymiai
Įvairiaspalvė kempė yra vienas gražiausių ir lengviausiai atpažįstamų Lietuvos grybų dėl savo unikalios spalvingos išvaizdos.
Kepurėlė yra 4–10 cm skersmens ir labai plona – vos 0,1–0,4 cm storio. Grybai išsidėstę vėduokliškai (pusapvaliu būdu) arba čerpiškai (persidengiančiais sluoksniais), dažnai keletas kepurėlių sudaro bendrą grupę ant medžio kamieno. Kepurėlės forma – pusapvalė vėduoklė, plokščia arba lengvai išgaubta.
Svarbiausia atpažinimo savybė – margaspalvė, zonuota kepurėlė. Luobelę sudaro įvairiaspalvės koncentruotos rievės, primenančios bangas arba žiedų raštą. Ruoželiai kaitaliojasi – vieni yra aksominiai, kiti blizgantys ar padengti pūkeliais. Spalvų paletė labai įvairi: vyrauja ruda spalva, tačiau gali būti žalsvai juoda, tamsiai ruda, pilka, ochros gelsva, rusva, kartais net šiek tiek melsvų ar žalsvų atspalvių. Atskiros rievės viena nuo kitos aiškiai skiriasi spalva, sudarydamos nuostabų daugiaspalvį raštą.
Rekomenduojamas video
Kepurėlės kraštai paprastai banguoti ir įskilę, dažnai šviesesnės spalvos – balti ar kreminiai, ypač jaunų grybų.
Apatinė kepurėlės pusė padengta smulkiais vamzdeliais, kurių ilgis apie 1 mm. Vamzdelių spalva baltos ar kreminės spalvos (jaunų grybų), vėliau gali tapti gelsvesnė. Šie vamzdeliai formuoja sporas ir yra vienas pagrindinių šios grybų grupės atpažinimo požymių.
Kotas. Įvairiaspalvė kempė yra bekotis grybas – ji neturi koto ir yra tiesiogiai priaugusi prie medžio kamieno ar šakos vienu šonu.
Trama (minkštimas) labai plona ir kietai plaušinga, baltos spalvos. Grybas bekvapis ir beskonis, todėl kulinarinėje virtuvėje neturi jokios vertės. Tekstūra tokia kieta ir plaušinga, kad grybo paprasčiausiai neįmanoma sukramtyti.
Sporos baltos spalvos, cilindrinės formos.
Kur ir kada auga įvairiaspalvė kempė?
Įvairiaspalvė kempė yra labai plačiai paplitusi ir gali augti beveik ant bet kokios medžių rūšies negyvų kamienų, kelmelių, šakų ar nulūžusių medžio dalių. Ji mėgsta lapuočius medžius – dažniausiai auga ant beržų, ąžuolų, gluosnių, drebulių, tačiau gali būti randama ir ant spygliuočių.
Grybas mėgsta drėgnesnes miško vietas, kur mediena ilgiau išlieka drėgna. Todėl įvairiaspalvę kempę dažniau galima rasti mišriuose miškuose, lapuočių miškų pakraščiuose, parkuose, senose sodybose – visur, kur yra trūnijančios medienos.
Viena unikalių įvairiaspalvės kempės savybių – ji auga ištisus metus. Vaisiakūniai yra daugiametės struktūros, kurios išlieka ant medžio kelis metus. Nors jaunus grybus galima rasti bet kuriuo metų laiku, tačiau intensyviausias augimas vyksta nuo pavasario iki rudens – nuo balandžio iki lapkričio mėnesio. Žiemą grybai paprastai sustabdo augimą, bet nenunyksta ir pavasarį vėl atnaujina veiklą.
Kaip atskirti įvairiaspalvę kempę nuo kitų panašių grybų?
Įvairiaspalvė kempė turi keletą panašių giminaičių, tačiau dėl unikalios spalvingos išvaizdos ji yra gana lengvai atpažįstama. Labiausiai panašūs grybai:
Šiurkščioji kempė (Trametes hirsuta) – labai panaši rūšis, tačiau jos kepurėlė yra vienspalvė ar tik šiek tiek zonuota, dažnai pilkšva ar baltai pilka. Paviršius padengtas tankiais, ilgesniais plaukeliais, o spalvų įvairovė nėra tokia ryški kaip įvairiaspalvės kempės.
Karpotoji kempė (Trametes gibbosa) – storesnis, masyvesnis grybas su storesne trama. Kepurėlė dažnai baltos ar pilkos spalvos su rusvu atspalviu, bet neturi tokios ryškios zonuotos spalvų įvairovės.
Pagrindinis atpažinimo požymis – būtent margaspalvė, zonuota kepurėlė su aiškiai skirtingų spalvų koncentrinėmis rievėmis. Jei grybas turi aiškų spalvų kaitaliojimąsi nuo tamsiai rudų iki šviesiai gelsvų tonų, tai greičiausiai yra įvairiaspalvė kempė.
Įvairiaspalvė kempė medicinoje
Nors įvairiaspalvė kempė yra nevalgoma dėl savo kietos, plaušingos tekstūros, ji yra labai vertinama tradicinėje Rytų medicinos praktikoje, ypač Kinijoje ir Japonijoje, kur vadinama Yun Zhi arba Kawaratake.
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai taip pat patvirtino, kad įvairiaspalvė kempė turi svarbių biologiškai aktyvių medžiagų:
- Polisacharidai PSK ir PSP – šie junginiai yra pagrindiniai aktyvieji komponentai, turintys imunostimuliuojančių savybių. Jie stiprina imunitetą ir padeda organizmui kovoti su ligomis.
- Priešvėžinės savybės – įvairiaspalvė kempė yra komerciškai kultivuojama ir naudojama kaip maisto papildas su priešvėžinėmis savybėmis. Japonijoje ir Kinijoje ekstraktai iš šio grybo yra oficialiai pripažinti ir naudojami kaip papildoma terapija gydant vėžį.
- Antioksidantai – grybas turi antioksidacinių savybių, padedančių kovoti su laisvaisiais radikalais organizme.
Šiandien įvairiaspalvės kempės ekstraktai yra prieinami kaip maisto papildai kapsulių, miltelių ar arbatos pavidalu. Jie naudojami imuninės sistemos stiprinimui, kaip papildoma priemonė vėžio gydyme ir bendram organizmo tonizavimui.
Tačiau reikia suprasti, jog tokie papildai gali būti tik kaip papildoma priemonė ir jokiais būdais negali pakeisti medicininio vėžio gydymo.
Įvairiaspalvė kempė gamtoje ir ekologijoje
Įvairiaspalvė kempė atlieka svarbų vaidmenį miško ekosistemoje. Kaip medienos destruktorius, ji skatina negyvos medienos skaidymą ir maistinių medžiagų grąžinimą į dirvožemį. Šis procesas yra būtinas sveikai miško ekosistemos funkcijai.
Be to, šis grybas yra puikus bioindikatorius – jo buvimas rodo, kad miške vyksta natūralūs medienos skilimo procesai ir ekosistema yra sveika. Įvairiaspalvė kempė taip pat sukuria gyvenamąją aplinką įvairiems vabzdžiams ir mikroorganizmams, kurie minta jos trama ar gyvena jos sukurtose tuštumose.
Įvairiaspalvė kempė – tai ne tik gražus ir lengvai atpažįstamas grybas, bet ir vertingas gamtos gydytojas bei ekosistemos palaikytojas. Nors jos negalima valgyti, šis grybas turi didžiulę vertę tiek medicinoje, tiek gamtos balanse.
Šaltiniai:
- https://www.webmd.com/vitamins/ai/ingredientmono-648/turkey-tail-mushroom
- https://www.wildlifetrusts.org/wildlife-explorer/fungi/turkeytail
- https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2214799324000699
- https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10183216/
- https://www.uclahealth.org/news/article/turkey-tail-mushrooms-act-as-nonspecific-immune-modulators
- https://www.medicalnewstoday.com/articles/turkey-tail-mushroom
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Na šitas grybas visur auga, gaila kad nera valgomas. Bet vaistams tinka!
Gražus grybas, bet valgyt negalima. Gaila.