Vilnotoji notra (Stachys byzantina) – išskirtinis augalas, kuris sukurs jūsų sode ramybės bei pasakiškos šviesos nuotaiką. Švelnūs, sidabriškai žvilgantys vilnotosios notros lapai suteikia sodo kompozicijoms tekstūros ir šviesos. Šis augalas tinka tiek moderniems, tiek natūraliems kraštovaizdžio dizainams. Vilnotoji notra – tai ne tik grožį kuriantis, bet ir lytėjimo pojūčius lavinantis augalas, todėl neretai yra naudojamas vaikų lavinamuosiuose ar terapiniuose užsiėmimuose.
Iš kur kilusi vilnotoji notra
Natūralios vilnotosios notros augimo vietos apima Iraną, Armėniją, Turkiją bei Pietų Kaukazo teritorijas. Šiose šiltose ir sausose vietovėse augalas išvystė savitą prisitaikymo būdą – tankūs, šilkiniai lapai apsaugo nuo stiprios saulės ir mažina vandens netekimą. Vilnotoji notra nuo seno žinoma žmonėms. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad ji buvo vertinama ne tik dėl dekoratyvumo, bet ir praktiniais tikslais – jos lapai buvo naudojami kaip natūralūs tvarsčiai ar net servetėlės. Į Europą vilnotoji notra pateko per botanikos sodus, ypač išpopuliarėjo XIX amžiuje, kai pradėta aktyviau kurti dekoratyvinius parkus ir sodus.
Kaip atrodo vilnotoji notra
Vilnotoji notra yra daugiametis žolinis augalas. Paprastai ji užauga iki 30-60 cm aukščio. Šio augalo išskirtinumas slypi jo lapuose – jie yra pailgi, lancetiški, tankiai padengti smulkiais, šilkiniais plaukeliais, dėl kurių atrodo sidabriškai pilki ar net balti. Šie plaukeliai sukuria šilkinio, beveik aksominio paviršiaus įspūdį. Lytint jie primena avinėlio kailį – švelnūs, malonūs ir netgi raminantys. Dėl tokios lapų faktūros ir dėl to, kad vizualiai jos lapai primena ausytę, vilnotoji notra kai kur vadinama „avinėlio ausimi“ (angliškai – lamb’s ear).
Žydėjimo laikotarpiu, kuris dažniausiai prasideda vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje, vilnotoji notra išaugina stačius žiedynstiebius, kurių viršūnėse įsikuria smulkūs, rausvai violetiniai žiedai. Visgi daugelis sodininkų žiedus pašalina, nes pagrindinis augalo grožis slypi lapijoje, o žiedai kartais gali vizualiai „užgožti“ lapijos kuriamą efektą.
Vilnotoji notra – tai viena iš notros rūšių
Vilnotoji notra yra viena iš daugybės notros (Stachys) rūšių. Visos notros, kurių priskaičiuojama apie 300 skirtingų rūšių, priklauso notrinių (Lamiaceae) šeimai. Tai pačiai augalų šeimai priskiriamos mėtos, melisos, šalavijai, raudonėliai. Dauguma notrų yra žoliniai augalai, augantys tiek natūraliai, tiek kultivuojami soduose dėl savo dekoratyvinių arba vaistinių savybių.
Nors dauguma notrų žinomos dėl savo vaistinių ar aromatinių savybių, vilnotoji notra išsiskiria būtent dekoratyviniu vertingumu. Ji nėra naudojama kaip vaistinis augalas taip plačiai, kaip kai kurios kitos notros rūšys, nors ir turi tam tikrų naudingų savybių – antibakterinių ir priešuždegiminių. Tačiau pagrindinis vilnotosios notros išskirtinumas – jos dekoratyvumas.
Vilnotosios notros sodinimas ir dauginimas
Vilnotoji notra yra nereiklus augalas, jis nesukelia didelių rūpesčių net pradedantiesiems sodininkams. Geriausia ją sodinti pavasarį arba ankstyvą rudenį, kai dirva yra pakankamai šilta, tačiau ne per sausa. Augalas mėgsta lengvą, gerai drenuotą, šiek tiek smėlingą dirvožemį bei saulėtą ar dalinai saulėtą vietą. Sodinant rekomenduojama palikti pakankamai vietos tarp kerų, nes vilnotoji notra turi savybę plisti horizontaliai ir sudaryti tankų kilimą.
Rekomenduojamas video
Vilnotoji notra dauginama kerelių dalijimu – šį būdą galima taikyti kas kelis metus, ypač jei augalas pradeda pernelyg plėstis ar tankėti. Galima dauginti šį augalą ir ūgliais ar auginiais. Sėklomis vilnotoji notra dauginama rečiau, nes tai lėtesnis procesas. Svarbu, kad naujai pasodinti augalai būtų apsaugoti nuo ilgalaikės drėgmės, nes jauni šaknų ūgliai ypač jautrūs puviniui. Tinkamai pasodinta vilnotoji notra greitai įsitvirtina ir tampa ilgalaikiu sodo akcentu.
Vilnotosios notros auginimas ir priežiūra
Vilnotoji notra – itin nereiklus augalas. Pagrindiniai dalykai, iš kurių susideda šio augalo priežiūra – tinkamos auginimo vietos parinkimas ir reguliarus senų lapų šalinimas. Ji mėgsta saulėtas vietas ir laidžią, sausoką dirvą – per daug drėgmės gali sukelti šaknų puvimą ar grybelines ligas. Per daug derlingoje dirvoje vilnotoji notra gali pernelyg greitai plisti ir užgožti kitus, šalia augančius augalus. Laistoma saikingai, ji geriau pakelia trumpą sausros periodą nei ilgalaikį drėgmės perteklių.
Šis augalas geriausiai auga, kai reguliariai pašalinami nudžiūvę ar patamsėję lapai, o žiedynai – jei nereikalingi – apkarpomi, kad neapsunkintų augalo ir išlaikytų tvarkingą išvaizdą. Kad vilnotoji notra neprarastų kompaktiškos formos, kas keletą metų rekomenduojama ją atjauninti dalijant kerą.
Vilnotoji notra gerai ištveria šaltį, tačiau jei žiema labai drėgna ir šilta, augalas gali pradėti pūti. Todėl ją rekomenduojama sodinti tokiose vietose, kur nėra užsistovėjusio vandens. Pavasarį pravartu pašalinti nudžiūvusius ar per žiemą pajuodavusius lapus – taip paskatinamas naujų ūglių išleidimas. Tinkamai prižiūrima, vilnotoji notra džiugins metai iš metų.
Vilnotosios notros ligos ir kenkėjai
Nors vilnotoji notra yra gana atspari ligoms, kartais ją gali paveikti tam tikri kenkėjai ar grybinės ligos. Dažniausiai problema – per didelė drėgmė, dėl kurios gali išsivystyti šaknų puvinys ar miltligė. Jei vilnotosios notros susodinamos pernelyg tankiai, oro cirkuliacija tarp augalų gali būti nepakankama, o tai, savo ruožtu, gali paskatinti grybelinių ligų plitimą.
Iš puolančių vilnotąją notrą kenkėjų kartais pasitaiko amarai ar šliužai, ypač jei šalia yra drėgnų, pavėsingų vietų. Tačiau dėl savo lapų tekstūros šis augalas nėra itin patrauklus daugumai vabzdžių.
Vilnotoji notra sodo dizaine
Vilnotoji notra yra nepakeičiamas augalas kraštovaizdžio dizaine dėl savo unikalios išvaizdos ir tekstūros. Sidabriškai pilki, švelnūs lapai puikiai kontrastuoja su ryškiaspalviais žiedais ar tamsiai žaliais augalais, todėl ji dažnai naudojama kaip akcentas gėlynuose, bordiūruose ar alpinariumuose.
Dėl savo žemo ir tankaus augimo pobūdžio vilnotąją notrą tinka auginti kaip kiliminį augalą, dengiantį dirvos paviršių ir stabdantį piktžolių plitimą. Ji ypač gražiai atrodo pasodinta palei takelius ar sodo bortelius, kur galima ne tik grožėtis, bet ir prisiliesti. Vilnotoji notra puikiai dera su levandomis, šalavijais, rožėmis bei dekoratyvinėmis žolėmis. Šis augalas kuria natūralaus, sauso klimato sodams būdingą estetiką ir padeda puoselėti subtilų, ramų, tačiau vizualiai įdomų sodo peizažą.
Įdomūs faktai apie vilnotąją notrą
- Dėl šviesios spalvos ir aksominės tekstūros vilnotoji notra efektyviai atspindi saulės šviesą ir gali sumažinti dirvos temperatūrą aplink save – tai svarbu sausose vietovėse.
- Vilnotoji notra yra draugiškas augalas bitėms ir drugeliams, ypač jei leidžiama jai žydėti – jos žiedai pritraukia apdulkintojus.
- Neretai ji pasitelkiama ir floristikoje – džiovinti lapai tampa puikiu pagrindu kompozicijoms.
- Dėl savo malonios lietimui faktūros vilnotoji notra mėgstama naudoti vaikų ar terapiniuose užsiėmimuose – ji padeda lavinti lytėjimo pojūčius. Neretai žmonės liečia jos lapus tiesiog norėdami pajusti tą unikalų švelnumą – tokia lytėjimo patirtis gali turėti raminamą poveikį.
Šaltiniai:
https://www.rhs.org.uk/
http://www.missouribotanicalgarden.org/
https://plants.ces.ncsu.edu/plants/
https://www.thespruce.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
Iš tiesų vilnotoji notra – neeilinė augalo rūšis; jos švelnumas ir estetika praturtina kiekvieną sodą.