Raudonėlis: užsiauginkite jį ant palangės. Ar žinote, kaip iš jo pasigaminti aliejų, arbatą?

Raudonėlis – nuostabaus kvapo prieskoninis, arbatinis bei vaistinis augalas. Sunku sumaišyti jo kvapą su kitų prieskoninių žolelių (na, nebent su laukiniu jo „broliu“ – čiobreliu). O apie raudonėlio naudą galima knygas rašyti. Dauguma puikiai žinome, kad raudonėlis auginamas lauke, atviroje dirvoje. Tačiau taip pat puikiai gali augti ir ant mūsų palangių, paskleisdamas namuose savo raminantį ir gydantį kvapą.

Kaip atrodo raudonėlis?

Raudonėlis (lot. Origanum) priklauso notrelinių (lot. Lamiaceae) šeimos augalų genčiai. Šioje gentyje priskaičiuojama net apie 20 skirtingų rūšių. Raudonėlis – tai puskrūmis arba daugiametė kvapi žolė su stačiais stiebais. Lapai kiaušiniški arba plačiai lancetiški. Žiedai rausvos, raudonos, violetinės arba baltos spalvos, susitelkę į šluoteles arba varpos pavidalo žiedynus. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais, o vaisius subrandina rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Raudonėlio vaisius – mažas riešutėlis.

Raudonėlis paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Azijoje. Lietuvoje savaime paplitusi ir dažniausiai auginama viena iš raudonėlio rūšių – paprastasis raudonėlis (lot. Origanum Vulgare). Natūraliai dažniausiai sutinkamas Pietų ir Pietryčių Lietuvoje, kitur retas, nebent auginamas pramoniniu būdu ar pavienių žmonių. Auga sausuose šlaituose, pamiškėse, miškų aikštelėse.

Pats žodis Origanum kildinamas iš graikų kalbos žodžių oros ir ganos, reiškiančių „kalno džiaugsmas/kalno šviesa“. Daugumoje užsienio kalbų būtent šis žodis ir vartojamas iki mūsų laikų: origanum arba oregano.

Raudonėlis ant mūsų palangės

Nors dažniausiai raudonėlis auga atviroje dirvoje, tačiau tai vienas tų prieskoninių augalų, kurį nesunkiai galime auginti savo virtuvėje ar terasoje bei mėgautis šviežiais raudonėlio lapeliais ištisus metus.

Raudonėlio auginimui geriausiai tinka neglazūruoto molio vazonas, būtinai su skylute apačioje perteklinei drėgmei ištekėti, nes raudonėlis labai nemėgsta drėgmės. Vazonas parenkamas maždaug 25–35 cm skersmens ir 15–20 cm gylio.

Raudonėlis mėgsta sausą, lengvą žemę, todėl būtinas geras drenažas. Sodinimui gali būti parenkamas toks mišinys: lygiomis dalimis kambariniams augalams skirta žemė, smėlis, durpės bei perlitas. Taip pat raudonėlis gerai augs ir kaktusams skirtoje žemėje.

Sodinamas tik pats šaknų gumulėlis. Raudonėlio stiebai negali būti apiberiami žemėmis, įsodinami, nes augalas supus ir neaugs.

Jeigu nusprendėte raudonėlį sėti iš sėklų, jas berkite 0,5–1 cm gylyje. Sėklos sudygsta per 10–12 dienų. Kol sudygs, vazonėlį laikykite šiltai ir saulėtoje vietoje. Galima pridengti plėvele, kad paspartėtų dygimas. Sėklas geriausiai sėti žiemos pabaigoje–anksti pavasarį, kad iki kito šaltojo sezono augalas spėtų sustiprėti, paaugti ir būtų lengviau jam iškęsti žiemą, kai labai trūksta saulės šviesos.

Raudonėlio priežiūra

Raudonėlis nereikalauja ypatingos priežiūros. Svarbiausios kelios taisyklės:

• Raudonėlis turi būti auginamas pačioje šviesiausioje, daugiausiai saulės gaunančioje namų vietoje. Idealiu atveju ant pietinės palangės.
• Neperlaistykite. Tai sausų vietų augalas, todėl didelis drėgmės kiekis jam pražūtingas. Raudonėlis daug geriau jaučiasi su per mažai vandens negu perlaistytas.
• Ideali raudonėlio auginimui temperatūra 18–21 °C dieną ir 13–16 °C naktį.
• Tręšti raudonėlį rekomenduojama maždaug kas dvi savaites vandenyje tirpiomis trąšomis.
• Siekiant išlaikyti gražią augalo formą bei palaikyti sveikas šakas, lapelius, skatinti žydėti, raudonėlis reguliariai turi būti apkarpomas. Nukerpame ir tas šakeles, kurios nudžiūvę, atrodo nebegražiai, numetė lapelius ar per daug išstypo.
• Raudonėliui labai sveika vasarą praleisti lauke. Tai gali būti terasa, balkonas, atviras laukas prie namo ir pan. Artėjant šalnoms, raudonėlį reikėtų parsinešti namo, nes auginamas kambaryje, joms neatsparus.

Raudonėlio kenkėjai ir ligos

Raudonėlis labai atsparus kenkėjams bei ligoms. Pagrindinės problemos gali atsirasti dėl per didelio drėgmės kiekio: gali įsimesti šaknų puvinys ar kitos grybelinės ligos. Paprastai tai nesunkiai pataisoma persodinus augalą į sausą, labiau jam tinkamą žemę arba tiesiog sumažinus laistymo dažnumą.

Kartais raudonėlį gali užpulti voratinklinės erkės bei amarai, todėl kartas nuo karto atidžiai apžiūrėkite augalą. Ypač jeigu raudonėlis vasaros sezoną praleido lauke. Nuo šių kenkėjų geriausiai padeda specialūs purškalai arba tiesiog apiplovimas, apipurškimas muiluotu vandeniu.

Raudonėlio džiovinimas

Jeigu auginate raudonėlį namuose, greičiausiai visus metus mėgaujatės šviežiais, ką tik nuskintais raudonėlio lapeliais bei žiedais, tačiau jeigu užsiauginote didesnį kiekį arba auginate ne tik vieną vazonėlį ant palangės, tačiau turite ir raudonėlių lysvę savo sode, nesunkiai galite prisidžiovinti šio kvapnaus ir naudingo augalo.

Džiovinimui skinami ar kerpami tik sveiki ir jauni augalai. Kadangi raudonėlis linkęs sumedėti, sumedėjusios dalys netinkamos nei šviežios, nei džiovinimui. Rekomenduojama džiovinimui kirpti šakeles su visais žiedais. Galima džiovinti specialioje džiovyklėje arba šviesioje, gerai vėdinamoje vietoje, paskleidus šakeles vienu plonu sluoksniu. Vengti tiesioginės saulės spindulių, nes ji „sudegins“ raudonėlį, per greitai išdžiovins, nebeliks naudingųjų savybių.

Džiovinti raudonėliai laikomi natūralios medžiagos arba popieriniuose maišeliuose vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Raudonėlis taip pat tinka šaldymui. Nedideles šakeles su žiedynais sudėkite į specialius šaldymo maišelius. Tuomet žiemą beliks įmesti kelias šakeles į arbatą ar troškinį ir pasklis šviežio raudonėlio aromatas.

Raudonėlio prieskoniai

Dažniausiai raudonėlis vartojamas kaip prieskoninis augalas. Jis ypač populiarus Viduržemio jūros regione. Nei viena pica arba tikras itališkas pomidorų padažas neapsieis be oregano prieskonių. Juo taip pat tinka gardinti sultinius, padažus, makaronų patiekalus, jūros gėrybes, įvairią mėsą, sriubas, varškės patiekalus ar netgi naudoti konservuojant agurkus, cukinijas, patisonus.

Raudonėliu galima aromatizuoti actą bei aliejų. Tereikia įmesti šakelę ar kelias, priklausomai kokio stiprumo aromato norite, ir palaikyti kelias dienas, kad kvapas įsigertų.

Raudonėlis puikiai dera su alyvuogių aliejumi bei kaparėliais.

Kaip prieskonis raudonėlis naudojamas tiek šviežias, tiek džiovintas. Džiovinto raudonėlio kvapas kiek stipresnis, aitresnis, nebe toks švelnus.

Raudonėlio aliejus

Raudonėlio aliejus gali būti eterinis ir aliejaus ekstraktas. Eterinis aliejus išgaunamas iš raudonėlio lapų distiliacijos būdu ir skirtas naudoti kosmetikoje, aromaterapijoje bei išoriškai. Jo koncentracija didelė, todėl naudoti į vidų nerekomenduojama.

Aliejaus ekstraktas išgaunamas pačiu paprasčiausiu būdu: alyvuogių ar bet kuriame kitame augaliniame aliejuje yra mirkomos raudonėlio šakelės, kol visos naudingosios raudonėlio savybės, kvapas ir skonis persiduos aliejui.

Kaip pasigaminti raudonėlio aliejaus?

Raudonėlio aliejus namų sąlygomis gali būti pagaminamas kaitinimo arba šaltuoju būdu. Tiek vienam, tiek kitam būdui reikalinga:

• ½ puodelio džiovintų raudonėlių arba didelės saujos šviežiai nuskinto raudonėlio lapų
• ½ puodelio aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo (extra virgin) alyvuogių aliejaus
• sterilaus stiklinio indo ir dangtelio

Raudonėlio aliejaus gaminimas kaitinimo būdu:

1. Aliejaus gaminimui reikalingi tik raudonėlio lapai, todėl juos nuskiname nuo stiebo, gerai nuplauname ir nusausiname.
2. Tuomet lapus (šviežius ar džiovintus) pjaustome peiliu, kad išsiskirtų aliejus. Tam puikiai tinka ir grūstuvė, tik prireiks daugiau laiko.
3. Trintus raudonėlio lapus sudedame į pasiruoštą indą ir įpilame aliejaus.
4. Viską išmaišome. Jei reikia įpilame dar aliejaus, kad pilnai apsemtų lapelius. Stiklainį uždengiame.
5. Puode užviriname tiek vandens, kad apsemtų stiklainio viduje esantį aliejaus ir lapelių mišinį.
6. Kai vanduo užverda, įdedame stiklainį į jį ir išjungiame ugnį. Stiklainį paliekame pastovėti 10 min.
7. Po to stiklainį išimame iš vandens, nusausiname, suplakame. Jei reikia, vėl prisukame dangtelį.
8. Stiklainį paliekame sausoje, vėsioje vietoje (pvz., ant palangės) dviem savaitėms. Kartą per dieną stiklainiuką pakratykite.
9. Po dviejų savaičių aliejų perkošiame į švarų, sandarų stiklinį indą. Raudonėlio aliejus paruoštas naudoti.

Raudonėlio aliejaus gaminimas šaltuoju būdu:

1. Atliekame viską tą patį, ką ruošdami aliejų kaitinimo būdu nuo 1 iki 4 punkto.
2. Stiklainį reikia padėti tamsioje, vėsioje vietoje, apsaugotoje nuo saulės spindulių dviem savaitėms. Kas antrą dieną stiklainiuką pakratyti.
3. Po dviejų savaičių aliejus turėtų tapti žalios spalvos ir paruoštas naudoti.
4. Perkošiame į švarų, sandarų stiklinį indą. Raudonėlio aliejus paruoštas.

Pagamintas raudonėlio aliejus turėtų būti laikomas tamsioje, sausoje vietoje. Teisingai laikomas tinkamas naudoti net kelis mėnesius, o šaldytuve laikomas tinkamas net iki metų. Jeigu aliejus įgavo stiprų, rūgštų kvapą, vadinasi, jis sugedo ir naudoti nebetinkamas.

Raudonėlio aliejaus nauda

Raudonėlio aliejus yra nepaprastai naudingas mūsų sveikatai. Tai stiprus vaistas ir gali būti naudojamas tiek išoriškai, tiek gerti. Todėl ir jo dozavimas bei panaudojimas skiriasi priklausomai nuo to, kokiai problemai spręsti jis bus naudojamas.

Raudonėlio aliejus yra natūralus antibiotikas ir gali sėkmingai padėti kovoti su tokiomis bakterijomis kaip E.Coli. Taip pat tyrimai patvirtino raudonėlio aliejaus efektyvumą kovojant su candida tipo grybeliais.

Jis tinka sąnarių ir raumenų skausmams malšinti, odos ligoms gydyti.

Vartojamas gerti, raudonėlio aliejus gydo skrandžio bei žarnyno negalavimus, gerina virškinimą, padeda nuo vidurių užkietėjimo, gerai valo kraują. Raudonėlio aliejus rekomenduojamas ir sergantiems diabetu.

Kaip ir dėl kiekvieno vaisto, taip ir dėl raudonėlio aliejaus naudojimo, ypač naudojimo į vidų, reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tuo labiau kad dabar net vaistinėse galima įsigyti raudonėlio aliejaus arba raudonėlio aliejaus kapsulių.

Raudonėlio arbata

Visų pirma raudonėlio arbata rekomenduojama atsikosėjimui skatinti ir kosuliui lengvinti. Taip pat ji pasižymi raminančiu, stresą mažinančiu poveikiu, padeda kovoti su nemiga.

Raudonėlių arbatoje gausu antioksidantų, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais, saugo mūsų imuninę sistemą, odos ir viso kūno sveiką išvaizdą. Taip pat raudonėlio arbata, kaip ir aliejus, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, skausmą malšinančiu poveikiu. Nors tyrimų nepakanka, tačiau manoma, kad raudonėliuose esančios medžiagos padeda apsisaugoti nuo vėžio.

Raudonėlis plačiai naudojamas ne tik maisto gamyboje, aromaterapijoje, kosmetikoje, liaudies medicinoje, tačiau pripažįstamas ir tradicinės medicinos. Kaip prieskonį naudokite jį drąsiai, tačiau saikingai, o štai dėl raudonėlio naudojimo kaip vaisto, būtinai pasikonsultuokite su vaistininku ar gydytoju. Būkite sveiki!