Kalėdinis kaktusas dažniausiai laikomas vienkartiniu žiemos akcentu, tačiau tinkamai prižiūrimas jis gali pražysti ir antrą kartą – pavasarį. Pakartotinis žydėjimas nėra atsitiktinumas: jį lemia trumpas, bet tiksliai valdomas poilsio periodas, temperatūros režimas ir šviesos kontrolė. Šiame straipsnyje aptarsime, ką praktiškai daryti po žiemos žydėjimo, kad kalėdinis kaktusas vėl formuotų žiedinius pumpurus, o ne tik augintų naujus segmentus.
Kodėl kalėdinis kaktusas apskritai gali žydėti antrą kartą?
Kalėdinis kaktusas nėra vienkartinio žydėjimo augalas – jo biologija leidžia formuoti žiedinius pumpurus daugiau nei vieną kartą per metus. Esminė sąlyga – tai tinkamai suprasti aplinkos signalus, į kuriuos augalas reaguoja natūraliai.
Skirtingai nei dykumų kaktusai, kalėdinis kaktusas kilęs iš drėgnų atogrąžų miškų ir priklauso vadinamiesiems trumpos dienos augalams. Tai reiškia, kad žiedinių pumpurų formavimą lemia ne metų laikas kalendoriuje, o tamsos trukmė ir temperatūra. Jei augalas tam tikrą laiką patiria ilgesnes naktis ir vėsesnes sąlygas, jis „nusprendžia“, kad atėjo metas žydėti, net jei už lango jau pavasaris.
Būtent todėl pakartotinis žydėjimas dažniausiai galimas vasario–balandžio mėnesiais, kai po žiemos žydėjimo augalui sudaromos trumpalaikės poilsio sąlygos. Svarbu suprasti ir priešingą to pusę: jei po žiemos kalėdinis kaktusas laikomas šiltai, gausiai laistomas ir gauna daug dirbtinės šviesos vakarais, jis pereina į aktyvaus augimo fazę. Tokiu atveju jis augina naujus segmentus, bet žiedų nekrauna, nes fiziologiškai negauna signalo žydėti.
Kodėl kalėdiniam kaktusui būtina poilsio fazė?
Jei reikėtų įvardyti vieną svarbiausią veiksmą, nuo kurio priklauso, ar kalėdinis kaktusas pražys antrą kartą, tai būtų sąmoningai sudaryta poilsio fazė po žiemos žydėjimo. Be jos augalas tiesiog neturi biologinės priežasties formuoti naujus žiedinius pumpurus.
Po žydėjimo kalėdinis kaktusas natūraliai pereina į trumpą atsigavimo laikotarpį. Šiuo metu jam reikia ne paskatinimo augti, o priešingai – signalo sustoti. Praktikoje tai reiškia 4–6 sav. ribotos priežiūros.
Pagrindiniai poilsio fazės principai:
Rekomenduojamas video
- temperatūra: idealiausia apie 10–15 °C; tai gali būti vėsesnis kambarys, nešildoma patalpa ar nuo radiatorių toliau esanti palangė. Būtent vėsa stabdo vegetatyvinį augimą.
- laistymas: minimalus; substratas tarp laistymų turi gerai pradžiūti, tačiau visiško perdžiovinimo reikėtų vengti.
- trąšos: visiškai nenaudojamos; bet koks papildomas maitinimas šiuo metu skatins lapų segmentų augimą, o ne pumpurų formavimą.
- ramybės laikas: neperstatinėti vazono, neformuoti ir nepersodinti augalo.
Svarbu suprasti, kad poilsio fazė nėra augalo kankinimas. Tai trumpas, kontroliuojamas stresas, kuris augalui siunčia aiškų signalą: sąlygos nepalankios augimui, todėl verta ruoštis žydėjimui. Būtent ši būsena vėliau leidžia augalui pereiti prie žiedinių pumpurų formavimo, kai sąlygos vėl šiek tiek pagerėja.
Dažna klaida, kurią kartoja žmonės, tai po žiemos žydėjimo kalėdinį kaktusą toliau laiko šiltai, šviesiai ir reguliariai laisto. Tokiu atveju augalas labai greitai pradeda auginti naujus segmentus, tačiau poilsio signalas neįvyksta, todėl antras žydėjimas tampa neįmanomas.
Atminkite, kad nors poilsio fazė nėra ilga, ji turi būti kryptinga. Jei šis etapas praleidžiamas, visi kiti bandymai skatinti žydėjimą dažniausiai būna bevaisiai.
Kodėl kalėdiniam kaktusui reikalingos ilgos naktys?
Kalėdinio kaktuso žydėjimą lemia ne intensyvi dienos šviesa, o tamsos trukmė. Tai vienas dažniausiai nesuprantamų, bet kritiškai svarbių veiksnių, bandant paskatinti antrąjį žydėjimą pavasarį.
Kalėdinis kaktusas reaguoja į ilgas, nepertraukiamas naktis. Kad pradėtų formuoti žiedinius pumpurus, jam reikia maždaug 12–14 val. tamsos per parą, bent kelias savaites iš eilės.
Praktikoje didžiausia problema yra ne saulės šviesa, o dirbtinis apšvietimas vakarais. Net trumpas apšvietimas vakare, pvz., kambario šviestuvas ar televizoriaus fonas augalui gali reikšti per trumpą nakties laiką. Tokiu atveju kalėdinis kaktusas lieka vegetatyvinėje fazėje ir augina naujus segmentus, bet ne žiedus.
Praktikoje tai reiškia:
- poilsio ir pumpurų formavimo laikotarpiu augalas turėtų būti laikomas vietoje, kur vakarais natūraliai tamsu;
- idealu – vėsesnė patalpa, kurioje nenaudojamas dirbtinis apšvietimas po sutemų;
- jei tokios vietos nėra, galima taikyti paprastesnį sprendimą – reguliariai užtikrinti pilną tamsą, pvz., pastatant augalą į tamsesnį kampą ar laikinai izoliuojant nuo šviesos šaltinių.
Kaip temperatūra lemia, ar kalėdinis kaktusas sukraus žiedus?
Net ir sudarius tinkamą poilsio fazę bei užtikrinus ilgų naktų periodą, kalėdinis kaktusas nekraus žiedų, jei temperatūra išliks per aukšta. Būtent vėsa yra tas veiksnys, kuris kartu su tamsa, kuris tarsi „įjungia“ žiedinių pumpurų formavimąsi.
Tai reiškia, kad kalėdinis kaktusas turi aiškiai pajusti, jog sąlygos nebėra palankios aktyviam augimui. Optimalus temperatūros intervalas pumpurų formavimuisi yra apie 12–16 °C. Esant tokioms sąlygoms, augalas stabdo naujų segmentų augimą ir pereina prie reprodukcinės fazės – žiedų krovimo.
Dažna problema namuose – nuolatinė šilta aplinka. Temperatūra virš 18–20 °C dažnai palaiko vegetatyvinį augimą, net jei šviesos režimas jau yra tinkamas. Tokiu atveju kalėdinis kaktusas atrodo sveikas, net leidžia naujus segmentus, tačiau žiediniai pumpurai taip ir nesusiformuoja.
Tai reiškia, kad:
- po žiemos žydėjimo augalą verta perkelti į vėsesnę patalpą, net jei ji nėra idealiai šviesi;
- vėsa turi būti stabili, be staigių temperatūros šuolių;
- trumpalaikis naktinis atvėsimas dažnai yra naudingesnis nei nuolat šilta diena;
- perkėlus augalą į šiltesnę vietą per anksti, pumpurų formavimasis gali nutrūkti.
Būtina pabrėžti, kad kalėdinis kaktusas nėra atsparus šalčiui, todėl temperatūra neturi kristi žemiau +8–10 °C. Tai ne šalčio, šalto rūsio ar lauko augalas, o vėsos mėgėjas.
Kalėdinis kaktusas: kaip elgtis pasirodžius pumpurams?
Pirmųjų žiedinių pumpurų pasirodymas – ženklas, kad kalėdinis kaktusas „priėmė sprendimą“ žydėti. Tačiau būtent šiame etape padaroma daugiausia klaidų, dėl kurių pumpurai nudžiūsta arba nukrenta dar neprasiskleidę.
Svarbiausia taisyklė, kuria derėtų vadovautis, tai negrįžti prie intensyvios priežiūros per staigiai. Augalas turi būti pervestas iš poilsio į aktyvią fazę palaipsniui. Toliau pateikėme pagrindinius žingsnius, kurių derėtų laikytis.
Laistymas. Kai pumpurai jau aiškiai matomi, laistymą galima didinti, tačiau saikingai. Substratas turi būti šiek tiek drėgnas, bet ne šlapias. Staigus ir gausus laistymas po sausos fazės dažnai sukelia pumpurų kritimą.
Temperatūra. Augalą galima perkelti į šiltesnę vietą (apie 18–20 °C), bet vengti staigių temperatūros šuolių. Staigus perkėlimas iš vėsos į šilumą – viena dažniausių nesėkmių priežasčių.
Šviesa. Ilgų naktų režimo griežtai laikytis nebereikia, tačiau augalas vis dar turėtų būti saugomas nuo intensyvaus vakarinio apšvietimo. Ryški, išsklaidyta dienos šviesa yra optimalus pasirinkimas.
Vazono stabilumas. Žydėjimo metu kalėdinis kaktusas itin jautrus aplinkos pokyčiams. Vazono perstatymas, sukiojimas ar persodinimas gali sukelti pumpurų kritimą, net jei kitos sąlygos yra tinkamos.
Šaltiniai:
https://www.joyusgarden.com/how-to-get-your-christmas-cactus-to-flower-again
https://www.homesandgardens.com/gardens/how-to-make-a-christmas-cactus-bloom
https://www.canr.msu.edu/news/how_to_care_for_and_reflower_your_christmas_cactus
https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/cacti-succulents/christmas-cactus/how-to-make-a-christmas-cactus-bloom.htm
https://succulentsbox.com/blogs/blog/how-to-make-christmas-cactus-bloom-several-times-a-year
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.