Plokštenis (Schlumbergera) – daugiametis kaktusinių šeimos augalas. Tai krūmelį savo išvaizda primenantis kaktusas. Gamtoje plokšteniai auga Brazilijos drėgnuosiuose miškuose. Plokšteniai auga ant medžių šakų, kamienų, jie yra epifitai – augalai, augantys ant kitų augalų, kuriais naudojasi kaip atramomis. Plokštenius apdulkina paukšteliai kolibriai. Žydi plokšteniai Pietų pusrutulio vasaros viduryje, kai mūsų klimato juostoje vėlyvas ruduo ar net pats viduržiemis. Atkeliavęs į mūsų kraštus ir auginamas kambario sąlygomis, augalas visai nenori keisti savo įpročių ir pražysta tada, kai Lietuvoje už lango žiema. Dažnai jo žydėjimas papuošia didžiąsias žiemos šventes. Dėl to plokštenis dar yra vadinamas kalėdiniu kaktusu.
Į Europą plokštenis buvo atvežtas XIX amžiaus pradžioje. Plokštenio botaninis vardas Schlumbergera suteiktas augalui pagerbiant prancūzų gėlininką ir augalų kolekcionierių Frederiką Šliumbergerį, gyvenusį XIX amžiuje. Plokštenis dar yra žinomas Zygocactus pavadinimu. Šie du jo botaniniai pavadinimai – Schlumbergera ir Zygocactus – yra sinonimai.
Plokštenis turi plokščius, iš narelių (segmentų) sudarytus stiebus. Nareliai siekia iki 3-9 cm ilgio ir 2-4 cm pločio, jų pakraščiai smailiai dantyti ar rinčiuoti. Dyglių neturi. Žydi violetiškai raudonais, raudonais, rožiniais, rausvais, gelsvais ar baltais žiedais. Žiedai auga iš ūglių viršūnėse esančių areolių, siekia iki 9 cm ilgio. Plokštenis labai populiarus kaktusas, auginamas kambariuose ir darbo patalpose.
Plokštenių rūšys
Išskiriamos šešios (kitais duomenimis – dešimt) plokštenio rūšys. Dažniausiai kambario sąlygomis pas mus auginami tikrasis plokštenis ir brazilinis plokštenis. Išvesta nemažai šio augalo veislių, hibridinių rūšių.
Tikrasis plokštenis
Tikrasis plokštenis (Schlumbergera truncata) kilęs iš drėgnųjų Pietryčių Brazilijos plokščiakalnio miškų. Kaip kambarinis augalas tikrasis plokštenis yra plačiai paplitęs visame pasaulyje.Turi mėsingus, šakotus, blizgius, iš narelių sudarytus stiebus, be lapų ir dyglių. Vieno narelio aukštis siekia 4-6 cm, plotis – 1,5-3,5 cm. Žiedai dažnai asimetriški, įvairių spalvų – raudoni, rausvi, oranžiniai, rožiniai, balti. Žiedai užauga 6,5-8 cm aukščio ir 4-6 cm pločio. Mūsų pusrutulyje tikrasis plokštenis žydi spalio-sausio mėnesiais. Daugiausia yra kultivuojamos tikrojo plokštenio veislės arba jo hibridai su kitomis genties rūšimis. Dažnai tokie hibridai išvedami kryžminant jį su braziliniu plokšteniu.
Brazilinis plokštenis
Brazilinis plokštenis (Schlumbergera russelliana) Pietryčių Brazilijoje drėgnuosiuose miškuose auga 1,4-2,1 km aukštyje. Dėka arti esančio Atlanto vandenyno, brazilinio plokštenio augimo vietų klimatas yra drėgnas ir šiltas. Brazilinis plokštenis paprastai auga ant medžių. Auginamas kambario sąlygomis, siekia iki 30 cm aukščio. Kaip ir kitos plokštenių rūšys, turi tamsiai žalios spalvos blizgius plokščius stiebus, išsišakojusius ir linkstančius žemyn. Mėsingi stiebai sudaryti iš plokščių narelių, kurių kiekvienas siekia iki 3,5 cm ilgio ir iki 2 cm pločio, per narelio centrą eina ryški gyslelė. Brazilinio plokštenio rožinių atspalvių simetriški, žemyn linkstantys žiedai užauga iki 5 cm ilgio ir 3-4 cm pločio. Mūsų pusrutulyje ši rūšis žydi nuo vasario iki balandžio.
Dažniausiai auginami brazilinio plokštenio hibridai su su kitomis augalo rūšimis. Pavyzdžiui, Schlumbergera russelliana x Schlumbergera Truncata hibridas, vadinamas Schlumbergera x buckleyi, ar Schlumbergera orssichiana x Schlumbergera Russelliana hibridas, žinomas Schlumbergera x eprica pavadinimu.
Dvispalvis plokštenis
Dvispalvis plokštenis (Schlumbergera kautskyi) natūraliai sutinkamas tik gana mažoje, apie 500 kv. km, teritorijoje Pietryčių Brazilijos pakrantės kalnuose. Auga ant uolų, rečiau – ant medžių. Belapiai žali stiebai yra plokščios formos, stiebų nareliai užauga 2,2-3,5 cm ilgio ir 1,4-1,8 cm pločio. Žiedai purpuriniai, apie 5 cm ilgio ir 2,7 cm pločio.
Ritininis plokštenis
Ritininis plokštenis (Schlumbergera microsphaerica), kaip ir kitos plokštenio rūšys, natūraliai auga Brazilijos pietrytinės dalies kalnuotose vietovėse. Ši rūšis sutinkama aukštai virš jūros lygio – 2,6 km ir aukščiau esančiose vietose. Auga ant uolų ir medžių. Belapiai žali stiebai sudaryti iš siaurų, cilindro formos narelių, kurių kiekvienas siekia apie 1,5-4 cm ilgio ir 0,2-0,5 cm pločio. Ši rūšis skiriasi nuo kitų plokštenio rūšių tuo, kad daugumos nareliai yra plokšti ir ne tokie siauri. Rožiniai raudoni, balti žiedai siekia apie 1,5 ilgio. Šiaurės pusrutulyje žydi kovo-balandžio mėnesiais.
Opuncinis plokštenis
Opuncinis plokštenis (Schlumbergera opuntioides) natūraliai auga Brazilijos pietrytinės dalies kalnuotose vietovėse, 1,7-2,4 km virš jūros lygio, ant medžių ar uolų. Stiebai plokšti, tačiau su amžiumi gauna labiau cilindrinę formą, nareliai siekia 1,5-7 cm ilgio ir 0,5-3 cm pločio. Opuncinis plokštenis žydi rožinių, violetinių atspalvių žiedais. Žiedų ilgis siekia apie 6 cm, plotis – apie 4 cm. Auginamas Šiaurės pusrutulyje žydi kovo-balandžio mėnesiais.
Margažiedis plokštenis
Margažiedis plokštenis (Schlumbergera orssichiana) – tai Pietryčių Brazilijos pakrantės kalnuose augantis margažiedis plokštenis kaip ir kitos rūšys pasižymi belapiais, į narelius suskirstytais, žaliais stiebais. Stiebų nareliai gana stambūs – 5-7,5 cm ilgio ir 3,2-4,5 cm pločio. Margažiedžiu vadinamas dėl savo kelių atspalvių žiedų – centre baltų, o krašteliuose raudonų, rožinių atspalvių. Dideli žiedai siekia iki 9 cm ilgio ir tik pat pločio. Margažiedis plokštenis gali žydėti net kelis kartus į metus – rugpjūčio, lapkričio ir kovo mėnesiais.
Yra išvesti margažiedžio plokštenio hibridai su kitomis šio augalo rūšimis. Schlumbergera x reginae – išvestas iš margažiedžio ir tikrojo plokštenių, Schlumbergera x eprica – margažiedžio plokštenio ir brazilinio plokštenio hibridas.
Plokštenio auginimas ir priežiūra
Plokštenį prižiūrėti nesunku – svarbu atsiminti pagrindines jo auginimo taisykles ir jų laikytis. Plokštenis priskiriamas kaktusinių augalų šeimai, tačiau reikia turėti omeny, jog tai nėra dykumų kaktusas. Natūraliai gamtoje jis auga drėgnuosiuose atogrąžų miškuose. Tad, rūpinantis plokšteniu, būtina atsižvelgti į šią jo ypatybę ir sukurti atitinkančias jo prigimtį augimo sąlygas.
Vieta. Plokštenis mėgsta šviesias vietas, tačiau reikėtų vengti jį laikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač vasaros metu. Labiau tinka išsklaidyta šviesa. Gali augti ir nedideliame pavėsyje. Tinka rytinė ar vakarinė palangė, ar atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių stovintis stalas, lentyna. Vasarą galima išnešti vazoną į lauką, į pavėsį. Tačiau būtina įnešti į vidų šaltėjant naktims. Kai plokštenis ruošiasi žydėjimui ir žydi, jis neturi būti perstatinėjamas, sukiojamas, kitaip žiedai nukris per anksti.
Žemė. Plokštenis auginamas derlingoje, drėgnoje, purioje, 5-6 pH rūgštingumo, žemėje. Tinka žemių mišiniai, skirti žydinčioms gėlėms, kaktusams auginti. Galima naudoti ir universalų gruntą, tačiau į jį reikėtų įdėti smėlio, vermikulito ar medžio anglies, kad dirva būtų puresnė.
Temperatūra. Tinkamiausia plokšteniui yra 18-21 °C temperatūra. Žiemą temperatūra turi būti ne žemesnė nei +13 °C šilumos. Nemėgsta pernelyg didelių ir staigių temperatūros svyravimų.
Laistymas. Atkeliavusiam pas mus iš atogrąžų kraštų plokšteniui reikia užtikrinti pakankamą drėgmę ir laistymą. Laistomas, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūna. Tinka minkštas drungnas vanduo. Plokštenis laistomas ne iš viršaus, vanduo pilamas tiesiai į dirvą. Nors plokštenis mėgsta drėgmę, reikia stebėti, kad augalo dirva nebūtų pernelyg permirkusi.
Oro drėgmė. Plokštenis mėgsta, kai ore yra gana daug drėgmės, tad reikėtų reguliariai purkšti jo lapus minkštu šiltu vandeniu. Jei oras patalpoje sausas, pastatykite šalia plokštenio indą su vandeniu, kad garuodamas vanduo sudrėkintų orą aplink šį augalą.
Dauginimas. Plokštenis lengvai dauginamas stiebo nareliais. Nulaužiami 1-3 stiebo nareliai, geriau nuo nesišakojančio stiebo (po nulaužimo jis pradės šakotis). Nulaužimo vietą galima apdoroti medžio anglimi. Nulaužti nareliai vienai ar kelioms dienoms paliekami sausoje vietoje apdžiūti. Padžiovinti nareliai įkišami į smėlingą drėgną dirvą, į vieno centimetro gylį, uždengiami popietileno plėvele ar stiklainiu. Laikomi šviesioje vietoje kambario temperatūroje. Saikingai laistomi. Per 2-3 savaites nareliai išleidžia šaknis. Kai įsišaknija, jauni augalai gali būti persodinami į pastovius vazonėlius.
Tręšimas. Intensyvaus augimo, žydėjimo metu plokštenį reikėtų patręšti silpnu trąšų tirpalu. Tinka mineralinės trąšos su vidutiniu azoto kiekiu, kalio turinčios, kaktusams skirtos trąšos.
Persodinimas. Plokštenis persodinamas pavasario metu, pasibaigus žydėjimui. Jaunus augalus reikia persodinti kasmet, subrendusius – kas antrus ar trečius metus, o stambesnius plokšenius galima persodinėti kas ketverius ar penkerius metus. Plokšteniui tinka neaukštas, platesnis vazonas, šiek tiek didesnis už ankstesnįjį. Vazono dugne supilamas drenažo sluoksnis.
Ramybės periodas. Po žydėjimo plokšteniui reikia ramybės periodo. Šis laikas trunka apie porą mėnesių. Ramybės periodu augalas ilsisi, todėl reikia mažiau jį laistyti ir, jei įmanoma, perkelti į vėsesnę (13-15 °C) vietą. Tai paskatins plokštenį krauti daugiau žiedpumpurių. Balandžio pradžioje patartina nugenėti po kelis narelius nuo kiekvieno stiebo. Tada stiebai geriau augs, šakosis, bus tankesni.
Plokštenio priežiūros klaidos
Tinkamai prižiūrimas, plokštenis gali gyvuoti ir krauti žiedus labai ilgai – net 20-30 metų. Jis tikras ilgaamžis. Tačiau nesukūrus reikiamų augimo sąlygų, gėlė žydės menkiau, praras savo dailumą, gali ir susirgti ar žūti. Tad panagrinėkime, kokios klaidos dažniausiai daromos rūpinantis kalėdiniu kaktusu.
- Plokštenis nežydi dėl kelių priežasčių. Gali būti, jog vazonas, kuriame jis pasodintas, yra per ankštas. Bandykite persodinti augalą į kiek didesnį vazoną. Kita galima priežastis – augalas nepražysta dėl drėgmės trūkumo. Laistykite jį ne rečiau nei kartą per savaitę. O galbūt plokšteniui trūksta maistingųjų medžiagų? Pabandykite jį patręšti.
- Pražydęs plokštenis ima mesti žiedus anksčiau laiko. Dažniausiai tai nutinka dėl augalo kilnojimo, sukiojimo žydėjimo metu, ko jis labai nemėgsta. Taip pat kalta gali būti per aukšta temperatūra kambaryje. Plokštenis jautriai reaguoja ir į skersvėjį, tad žiedai gali nukristi, jei augalas stovi vėjo pratraukiamoje vietoje.
- Jei plokštenis ima vysti, raukšlėjasi – greičiausiai jam trūksta drėgmės. Palaikstykite gėlę, pastatykite indą su vandeniu šalia jos, apipurkškite šiltu minkštu vandeniu. Taip pat augalas gali raukšlėtis auginamas pernelyg intensyvioje saulėje.
- Raudonuojantys plokštenio ūgliai dažniausiai rodo, jog esantis apšvietimas šiai gėlei per intensyvus, reikėtų patraukti ją nuo tiesioginių stiprių saulės spindulių.
- Pernelyg lėtas plokštenio augimas gali būti susijęs su vazono dydžiu. Jei plokštenis pasodintas į per erdvų, per didelį vazoną, jo stiebai augs ir šakosis iš lėto. Taigi parinkite plokšteniui vazoną, atitinkantį jo dydį.
Plokštenių ligos ir kenkėjai
Plokštenis pakankamai atsparus ligoms, tačiau kartais jį puola grybelinės ir bakterinės ligos.
- Grybelinės ligos, dažniausiai paveikiančios plokštenį, yra fuzariozė ir fitoftorozė. Kad augalas serga šiomis ligomis, rodo jo stiebų pakitimai – stiebai šviesėja, sausėja, vysta, įgauna oranžinį (arba, kitu atveju, pilkšvai žalią) atspalvį, ant jų atsiranda tamsių įdubusių dėmių. Grybelio sukeltos ligos gydomos specialiomis fungicidinėmis priemonėmis. Susirgusį augalą reikia patraukti atokiau nuo sveikųjų. Laikyti jį sausoje, šviesioje vietoje. Jei augalas nepagyja, liga plinta, reikia sunaikinti tiek patį grybelio paveiktą augalą, tiek gruntą, kuriame jis augo, o vazonus dezinfekuoti arba išmesti. Tai daroma, kad neplistų grybelio sporos.
- Bakterinė degligė (erwinia bakterijos) yra dažniausios plokštenio liga, dėl kurios plokštenis ima pūti. Ligos simptomai – augalo pagrindas prie šaknų pradeda juoduoti, atsiranda tamsios, slidžios dėmės, kurios palaipsniui išplinta per visą stiebo ilgį. Plokštenis ima vysti, dažnai žūva. Pažeistos ligos augalo dalys turi būti pašalintos. Antibakterinės priemonės ne visada išgydo nuo puvinio, todėl geriau nelaukti, kol plokštenis žus, o atsilaužti kelis sveikus jo stiebo narelius, kad galima būtų išsiauginti iš jų naują augalą.
Plokštenis atsparus kenkėjams. Jį gali pulti skydamariai, tačiau tai nutinka retai.
Plokštenis – proginė gėlė
Plokštenis pražysta tada, kai dauguma kambarinių gėlių miega žiemos miegu, o mes ruošiamės sutikti didžiąsias žiemos šventes. Dėl šios savo ypatybės plokštenis, kartu su puantesijomis bei amariliu, yra laikomas Kalėdų švenčių gėle. Tad nenuostabu, kad Europos šalyse, Kanadoje šiam augalui prigijo kalėdinio kaktuso vardas. Net plokštenio pardavimai ženkliai išauga prieš žiemos šventes. O štai Jungtinėse Amerikos Valstijose plokštenis tituluojamas Padėkos dienos kaktusu ir daugiausiai perkamas lapkritį, prieš Padėkos dieną.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.