Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Araukarija – milijonų metų išvaizdą išsaugojęs augalas, tinkantis auginti namuose

Araukarija – kambarinė eglutė
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Ne veltui araukarija kartais dar vadinama kambarine eglute. Nors nieko bendro su mums įprasta egle neturi, tačiau išvaizda yra labai panaši į ją. Tad norintiems visus metus džiaugtis spygliuočiu medeliu namuose, araukarija yra idealus pasirinkimas. Be to, per Kalėdas nereiks pirkti kitos eglutės – galėsite papuošti jau turimą.

Kaip auginti araukariją namuose ir kuo ypatinga jos priežiūra, pasakojame šiame straipsnyje.

Araukarija: išvaizda ir paplitimas

Araukarija (Araucaria) priklauso araukarijinių šeimos augalų genčiai, kurioje yra apie 20 rūšių. Natūraliai paplitusi Australijos rytuose, Pietų Amerikos pietuose, Norfolko salose. Pats augalo pavadinimas kilęs nuo Arauko žemės regiono pietų Čilėje, kur auga kai kurios šios genties rūšys.

Araukarijos yra dideli visžaliai medžiai, galintys užaugti net iki 30–80 metrų aukščio ir iki 2 metrų skermens. Jų kamienas tiesus, dažnai be šakų iki pat viršūnės. Laja ažūrinė. Spygliai odiški, plokšti, pražanginiai, elipsiški arba siauri, adatos formos.

Sėklos subrandinamos dideliuose kankorėžiuose, kurie būna apvalios arba elipsiškos formos. Subrendę kankorėžiai atsiveria ir paskleidžia sėklas. Kai kurių araukarijos rūšių sėklos yra valgomos, o kankorėžiai gali sverti net iki kelių kilogramų.

Araukarija išsiskiria ne tik savo išvaizda bei struktūra, suteikiančia kraštovaizdžiui egzotišką, unikalų vaizdą, tačiau ir gyvavimo amžiumi. Araukarijos itin ilgaamžiai medžiai, galintys gyventi net 2000 metų. Savo brandą jos pasiekia tik sulaukę maždaug 300 metų.

Žinoma, augdamos kambaryje, nei tokio aukščio, ne tokio amžiaus tikrai nesulauks. Auginama vazone araukarija dažniausiai tepasiekia 1,5–2,5 metro. Be to, auga labai lėtai ir ilgai.

Čilės araukarija arba Čilės pušis
Čilės pušis

Araukarijos rūšys

Pasaulyje žinoma keliolika araukarijų rūšių, tačiau Lietuvoje dažniausiai auginama tik viena – aukštoji araukarija (A. heterophylla), dar vadinama Norfolko pušimi, kadangi kilusi iš Norfolko salos Ramiojo vandenyno pietuose. Šilto klimato šalyse ji taip pat auginama soduose, ne tik kaip kambarinis augalas. Jos spygliukai švelnesni nei kitų araukarijos rūšių, o šakos tvarkingai išsidėstę spiraliniu būdu, suteikdamos medžiui simetrišką, eglę primenančią išvaizdą.

Kitos populiaresnės araukarijos rūšys:

  • Čilės araukarija (A. araucana), dar vadinama tiesiog Čilės pušimi, yra viena iš labiausiai žinomų ir dažniausiai pasaulyje auginamų rūšių. Natūraliai auga Andų kalnuose Čilėje ir Argentinoje. Šios rūšies araukarija gali pasiekti iki 50 metrų aukštį. Medis turi storą, tvirtą kamieną ir charakteringus, standžius, dygliuotus spyglius, suteikiančius rūšiai išskirtinę išvaizdą.
  • Kvapioji araukarija (A. bidwillii) arba tiesiog Bunjos pušis yra kilusi iš Australijos. Užauga, palyginti su kitomis rūšimis, neaukšta – pasiekia vos 45 metrus. Išsiskiria didelėmis, sunkiomis sėklomis, bręstančiomis didžiuliuose kankorėžiuose. Kvapiosios araukarijos sėklos yra valgomos ir buvo labai svarbus maisto šaltinis senosioms aborigenų gentims.
  • Brazilinė araukarija (A. angustifolia) arba Paranos pušis. Ši rūšis natūraliai auga Brazilijoje, Argentinoje ir Paragvajuje. Paranos pušis užauga iki 50 metrų aukščio, turi ilgus, siaurus spyglius. Jos sėklos taip pat valgomos. Be to, brazilinė araukarija svarbi ir ekonominiu bei ekologiniu požiūriu – jos mediena naudojama statybose ir baldų gamyboje.
  • Išlakioji araukarija (A. columnaris) kilusi iš Naujosios Kaledonijos ir dažnai auginama kaip dekoratyvinis augalas šilto klimato regionuose. Ši rūšis išsiskiria siauru, stulpinės formos kamienu ir tvarkingai augančiomis šakomis, suteikiančiomis medžiui labai elegantišką išvaizdą.
Kvapioji araukarija arba Bunjos pušis
Kvapiosios araukarijos sėklos

Kambarinė araukarija: auginimo ir priežiūros patarimai

Kaip minėta, kaip kambarinis augalas dažniausiai Lietuvoje auginama aukštoji araukarija. Ir nors kartais apibūdinama kaip įnoringas ir lepus augalas, tačiau žinant pagrindinius auginimo principus ir jų laikantis, šiuo medeliu galėsite džiaugtis tikrai ne vienerius metus.

Temperatūra. Aukštoji araukarija netoleruoja nei labai aukštos, nei tuo labiau labai žemos temperatūros. Idealiu atveju vasarą jai tinkama apie +20 °C temperatūra, o žiemą – +10–15 °C laipsnių šilumos. Vasarą araukarija puikiai jausis ir lauke, tačiau nereikėtų jos išnešti ant tiesioginių saulės spindulių arba pratinti prie jų pamažu. Oram vėstant, nereikėtų delsti ir parnešti žiemoti atgal į kambarį. Taip pat araukariją reikėtų saugoti nuo skersvėjų.

Šviesa. Nors savo gimtinėje jos puikiai jaučiasi ir auga tiesioginiuose saulės spinduliuose, tačiau kambaryje auginamų nereikėtų laikyti ant palangės, kur pasiekia tiesioginė saulė. Kambario mikroklimatas visiškai kitoks, todėl tiesioginiai saulės spinduliai gali pažeisti augalo spyglius ir šie ims džiūti, gelsti, medelis praras savo dekoratyvumą. Vis dėlto araukarija – šviesamėgis augalas, todėl patartina auginti netoli lango, tačiau taip kad šviesa išsiskaidytų ir tiesioginių saulės spindulių gautų nedaug.

Drėgmė. Tai tampa iššūkiu šaltuoju metų laiku, kai pajungiamas šildymas ir oras patalpose tampa itin sausas. Todėl žiemą araukariją būtina papildomai apipurkšti drungnu, minkštu vandeniu arba naudoti drėkintuvą, šalia pastatyti padėklą su vandeniu ar pan.

Laistymas. Araukariją reikia laistyti reguliariai ir palieti gana gausiai, tačiau jokiais būdais neperlaistyti. Žemė turėtų būti drėgna, tačiau neužmirkusi. Taip pat reikia stebėti, kad padėkliuke nesikauptų vanduo. Vasarą rekomenduojama laistyti dažniau, o žiemą laistymą suretinti. Laistoma minkštu vandeniu.

Tręšimas. Araukarija tręšiama vasaros metu kas 2–3 savaites kompleksinėmis trąšomis, tačiau tręšiant kambariniams augalams skirtomis trąšomis, patariama naudoti tik pusę nurodytos dozės. Nuo rugsėjo iki kovo mėnesio augalui ramybės periodas, tręšti nebereikia.

Kambarinė araukarija

Araukarijos auginimas vazone: kaip sodinti ir kada persodinti?

Araukarijos auginimui parenkama puri ir laidi vandeniui žemė. Dėl geresnio drenažo galima papildomai įmaišyti šiek tiek smėlio. Taip pat sodinant, būtina vazone dugne įberti 5–10 cm storio drenažo sluoksnį. Tam puikiai tiks keramzito akmenukai. Taip pat svarbu, kad pasirinktas vazonas turėtų skylutes vandeniui nutekėti, o padėkliukas lengvai nusiimtų, kad būtų galima išpilti vandens perteklių.

Augalą laikas persodinti, kai akivaizdu, jog nebetelpa senajame vazone. Rekomenduojama persodinti maždaug kartą per 4–5 metus. Taip pat apie tai, jog jau išaugo savo vazoną, araukarija gali pranešti džiūstančiais ir gelstančiais apatiniais spygliukais. Tiesa, tai taip pat ir perlaistymo požymis.

Persodinant reikia saugoti medelio šaknis ir kuo mažiau joms pakenkti.

Kaip dauginama araukarija?

Patiems padauginti araukariją yra labai sudėtinga, tačiau nėra taip, jog būtų visiškai neįmanoma. Tad turint noro, verta pabandyti dauginti viršūnėlių auginiais. Kaip tai atlikti?

  1. Vasaros pabaigoje atsargiai švariais įrankiais nukerpamas auginys viršūnėje ir įsodinamas į stambiagrūdį smėlį, kurio temperatūra turi būti maždaug +25 °C.
  2. Vienodai temperatūrai palaikyti reikia vazonėlį laikyti šiltai arba pridengti plėvele. Tačiau kasdien vėdinti susidariusį kondensatą ir saugoti nuo per didelės drėgmės.
  3. Žiemos viduryje auginys persodinamas į vazoną su substratu, paruoštu iš spygliuočiams skirtos žemės ir smėlio santykiu 1:1.
  4. Pavasario pradžioje (kovo–balandžio mėnesiais) auginukas persodinamas į nuolatinę augimo vietą su humusinga, tačiau puria ir laidžia drėgmei žeme.
Aukštoji araukarija arba Norfolko pušis
Aukštoji araukarija

Problemų sprendimas, auginant araukariją

Normalu, kad, kaip ir dauguma kambarinių augalų, araukarijos spygliai ima ruduoti. Tačiau jeigu tai apima daugumą šakų, verta sunerimti, ar teisingai laistomas medelis. Spyglių rudavimas, geltonavimas ar kritimas gali signalizuoti tiek apie per mažą, tiek apie per dažną laistymą.

Be to, ruduojantys spygliai gali signalizuoti apie drėgmės trūkumą patalpoje arba apie maistinių medžiagų trūkumą.

Botanikai teigia, jog araukarija praktiškai nepakitusi auga mūsų Žemėje jau daugiau nei 250 mln. metų. Tai iš tiesų įspūdinga. Tad nenuostabu, jog tokiam grožiui puoselėti ir išlaikyti reikia įdėti šiek tiek pastangų. Tačiau rūpestingai prižiūrima araukarija atsidėkos jums žaliuodama ištisus metus.

Išlakioji araukarija
Išlakiųjų araukarijų giraitė

Šaltiniai:

  1.  https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-a-monkey-puzzle-tree/
  2. https://www.cambridgebee.com/blogs/news/important-how-to-guide-for-araucaria-heterophylla-norfolk-pine-as-a-house-plant-in-uk-climate
  3. https://www.gardeningknowhow.com/houseplants/norfolk-pine/norfolk-island-pine-care.htm
  4. https://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/augal%C5%B3-gentys/araukarija
  5. https://www.vle.lt/straipsnis/araukarija/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
author avatar
Vaida Janikūnienė
Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *