Skip to content

Gėlių dauginimo būdai: kaip nepasiklysti įvairovėje ir parinkti augalui tinkamiausią?

Gėlių dauginimo būdai
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Gėlių dauginimas gali būti labai žavus ir įdomus procesas, kuriuo galima išplėsti savo gėlyno grožį ir turėti daugiau augalų, neišleidžiant tam papildomai pinigų. Tai ne tik praktiškas užsiėmimas, bet ir puikus būdas išsaugoti mėgstamus augalus ar dalintis jais su kitais. Kokie galimi gėlių dauginimo būdai, kuo jie skiriasi ir kuris dauginimo būdas geriausias, aptarsime žemiau šiame straipsnyje.

Gėlių dauginimo būdai

Gėlių dauginimo būdai yra net keli. Ir metodo pasirinkimas skiriasi priklausomai nuo to, kokių tikslų siekiama: ar norima tiesiog padauginti panašų augalą, ar siekiama išauginti genetiškai vienodą motininiam augalui.

Gamtoje dauguma gėlių dauginasi sėklomis. Tačiau komerciniais tikslais buvo sukurti ir kiti dauginimo būdai: atžalomis, auginiais ir kt. Be to, reikia turėti mintyje, kad ne visos gėlės lengvai dauginamos sėklomis. Kai kurios jų mūsų klimato sąlygomis sėklų nesubrandina, kitų sėklos labai trumpai lieka gyvybingos, dar kitas tiesiog paprasčiau padauginti dalijant kerą ir t.t.

Visi gėlių dauginimo būdai gali būti skirstomi į dvi rūšis:

  1. Lytinis dauginimas. Tai natūraliausias ir dažnai paprasčiausias dauginimo būdas. Šioje grupėje yra vienintelis įmanomas dauginimo būdas – sėklomis.
  2. Vegetatyvinis dauginimas. Tai visi kiti gėlių dauginimo būdai: dalijimas, dauginimas atlankomis, atžalomis, auginiais, iš ūglių, lapų ar galūnių.
Gėlių dauginimo būdai

Gėlių dauginimas sėklomis

Gėlių dauginimas iš sėklų yra vienas iš pagrindinių gėlių dauginimo būdų. Sėklos gali būti sėjamos tiesiai į atvirą dirvą (pvz., serenčių) arba išauginamos daigyklose ir tik vėliau perkeliamos į gėlynus (pvz., begonijų).

Tačiau ne iš visų sėklų galime tikėtis išaugant identiško augalo. Pavyzdžiui, pasėtos surfinijų sėklos išaugins petunijos hibridą, o ne identišką motininiam augalą. Tačiau dauguma gėlių iš sėklų išaugina tipinius savo rūšies atstovus.

Sėklomis galima dauginti: ciklamenus, margenius, cinerarijas, raktažoles, mimozas, medetkas, piliarožes, serenčius ir daugumą kitų, sėklas subrandinančių gėlių.

Sėklos įprastai surenkamos augalui peržydėjus. Tai būna vasaros pabaiga – rudens pradžia. Ir pasėjamos kitų metų žiemą į daigyklas arba kitą pavasarį tiesiai į dirvą.

Sėjant sėklas jas reikia užberti tokiu žemės sluoksniu, kokio didumo yra sėklos. Kuo jos smulkesnės, tuo plonesnio žemės sluoksnio reikia. Pačios mažiausios tiesiog yra prispaudžiamos prie žemės ir neužberiamos.

Jeigu pasėtos sėklos sudygo labai tankiai, vėliau jos pikiuojamos, paliekant atitinkamo dydžio tarpus, reikalingus tai rūšiai sėkmingai augti.

Gėlių dauginimas sėklomis

Gėlių dauginimas dalijant

Dar vienas gėlių dauginimo būdas – kero arba šakniagumbių dalijimas. Tai puikus būdas padalinti jau esamą, suaugusį augalą į dvi ar daugiau dalių. Šis būdas ypač tinkamas, kai gėlė tampa per didelė ir ateina laikas spręsti, ar ją visą persodinti į didesnį vazoną, ar padalinti ir turėti kelias mažesnes. Tokiu būdu taip pat galima augalais dalintis su kaimynais, keistis su pažįstamais ar bendraminčiais.

Dalijant kerą galima dauginti: anturius, kalatėjas, sanpaulijas, strelicijas, bambukus, zamiokulkus, melsves ir kt. Iš esmės šis būdas tinka daugumai lapinių augalų dauginti. Ypač tiems, kurie užaugina tankų ir tvirtą kerą.

Norint padauginti gėlę padalijant kerą, ji išimama iš vazono ir keras atidalijamas į 2–3 dalis. Pašalinamos sudžiūvę, supuvę ar kitaip pažeistos, sergančios šaknys ir augalas pasodinamas iš naujo.

Dalijant šakniagumbius galima padauginti: gumbines begonijas, ciklamenus, aspidistras, gloksinijas, jurginus. Toks metodas tinkamas šakniagumbius turintiems augalams dauginti.

Šakniagumbių dalijimu dauginama paprastai pavasarį. Gumbai sudedami į drėgnas durpes ir paliekami, kol pasirodo pirmieji pumpurai. Tuomet šakniagumbiai dalijami (pjaustomi) į dalis, kad kiekviename naujame gumbe būtų bent vienas pumpuras. Pjūvio vietos dezinfekuojamos (pvz., apiberiant medžio pelenais ar medžio anglies milteliais) ir kiekvienas gumbas pasodinamas į atskirą vazoną arba atvirą dirvą.

Gėlių dauginimas dalijant

Gėlių dauginimas auginiais

Gėlių dauginimas auginiais galimas iš:

  • viršūnės;
  • šoninių ūglių;
  • lapų ar jų gabalėlių;
  • stiebo dalių.

Dauginimas iš augalo viršūnės ar šoninių ūglių galimas šiems augalams: hortenzijoms, pelargonijoms, krotonams, margeniams, lauramedžiams, bugenvilijoms.

Dauginant šiuo metodu, augalo viršūnė ar šoninis ūglis yra nupjaunama ir pamerkiama į vandenį arba įterpiama į substratą. Kai išleidžia šakneles, gali būti sodinamas į nuolatinę augimo vietą.

Dauginimas iš lapų įmanomas šiems augalams: alavijams, agavoms, gloksinijoms, sanpaulijoms, storalapiams, eševerijoms ir daugumai kitų sukulentų.

Dauginant lapais, nuskinamas vienas sveikas, nepažeistas ir neligotas motininio augalo lapas ir pamerkiamas į kambario temperatūros vandenį. Vandenį reikia reguliariai keisti, kol lapas išleis šakneles. Tuomet gali būti sodinamas į savo nuolatinę augimo vietą, parenkant jam tinkamą dirvožemį.

Taip pat dauginant lapais, galima lapą nuo motininio augalo iš karto įterpti į smėlio ir durpių mišinį.

Gėlių dauginimas lapais

Dauginimas lapo dalimis tinka dauginti šiems augalams: sansevjeroms, gloksinijoms, sanpaulijoms, begonijoms, streptokarpams, afelandrams.

Šis dauginimo būdas panašus kaip dauginimas iš lapo. Paimamas motininio augalo lapas ir supjaustomas į kelias dalis. Dalys dedamos prie drėgno substrato ir prispaudžiamos. Dauginant tokiu būdu, šaknis lapo dalys išleidžia per 2–3 savaites. Po to gali būti sodinamos į vazonus įprastai.

Dauginimas stiebo dalimis galimas šiems augalams: dracenoms, jukoms, kolumnėjoms, nėrūnėms, lapeniams, stapelijoms.

Dauginant stiebo dalimis, reikalinga maždaug 10 cm stiebo dalis, kuri nupjaunama nuo motininio augalo. Stiebo dalis pamerkiama į kambario temperatūros vandenį, kuris kasdien keičiamas, kol augalas išleis šakneles. Tuomet sodinamas į nuolatinę vietą įprastai.

Gėlių dauginimas stiebo dalimis

Gėlių dauginimas atžalomis

Tai lengvas ir paprastas gėlių dauginimo būdas. Atžalos yra nauji augaliukai, išaugę šalia motininio augalo. Įprastai jie jau turi šakneles, lapelius ir yra tiesiog mažos motininio augalo kopijos.

Atžalas užaugina ir dauginti jomis galima šias gėles: klivijas, alavijus, dryžuotąsias echmėjas, avortijas, agavas, sukulentinius augalus.

Dauginant atžalomis, šios yra atsargiai nupjaunamos ar išraunamos su šaknimis ir pasodinamos į atskirą vazoną įprastai.

Gėlių dauginimas „vaikais“

Dauginimas gėlių „vaikais“ itin smagi pramoga vaikams. Tai lengvas, paprastas ir netgi žaismingas būdas padauginti gėles. „Vaikučiai“ yra užauginami ant augalo ūglių ar lapų. Tai miniatūrinės motininio augalo kopijos: jie turi lapelius ir šakneles, o išvaizda nieko nesiskiria nuo savo „mamos“. Tokios gėlių atžalos yra atsargiai atskiriamos nuo motininio augalo ir pasodinamos į tinkamą substratą įprastai.

„Vaikus“ išaugina šios gėlės: chlorofitai, kalankės (liaudyje žinomos paleistuvės pavadinimu), kai kurios margalapių orchidėjų rūšys.

Gėlių dauginimas vaikais

Gėlių dauginimas atlankomis

Dauginimas atlankomis tinkamas šioms gėlėms: gebenėms, filodendrams, smulkiesiems fikusams, kolumnėjoms, marantoms, ceropegijoms.

Šis dauginimo metodas taip pat nesudėtingas ir gana įdomus procesas. Šalia motininio augalo pastatomas naujas vazonėlis su žemėmis ir nuo pagrindinio augalo atlenkiama šakelė, kuri įspaudžiama į žemę. Įsišaknijimo procesui pagreitinti gali būti naudojamos įšaknydinimo priemonės arba vazonėlis pridengiamas plėvele, kad susidarytų palankus šilumos ir drėgmės santykis. Žemė, kurioje yra šakelė, turėtų būti reguliariai laistoma. Kai šakelė išleidžia šaknis, ji nukerpama nuo motininio augalo ir toliau auginama įprastai kaip naujas augalas.

Vandens gėlių dauginimas

Vandens augalų dauginimas labai panašus į įprastų gėlių dauginimą. Ypač tų, kurie turi paviršiuje plaukiojančius lapus ir balansuojančiąsias šaknis (pvz., alijošinis aštrys) arba tų, kuri turi paviršiuje plaukiojančius lapus ir dugne augančias šaknis (pvz., vandens lelija, vandeninė plaumuonė).

Dauginant šių grupių gėlės, reikia vandens telkinio dugne įkasti durpių vazonus ir į juos pasodinti šakniastiebį. Šakniastiebis gali būti dalinamas į kelias dalis iš jau subrendusio augalo.

Dauginant vandens augalus su laisvai vandenyje plaukiojančiais lapais (pvz., paprastasis skendenis), procesas dar paprastesnis. Pavasarį tiesiog atskiriama augalo dalelė ir įmetama į vandenį.

Gėlių dauginimo būdai kartu panašūs vienas į kitą ir tuo pačiu skirtingi. Kurį pasirinkti labiausiai priklauso nuo augalo. Kalankės nepadauginsime šakniagumbiais, o jurgino „vaikučiais“. Vis dėlto didžiąją dalį gėlių galima dauginti stiebo dalimis arba lapais. Gėlių dauginimo būdas, tinkamas būtent tos rūšies gėlei, užtikrins dauginimo sėkmę ir greitą procesą.

Gėlių dauginimo būdai

Šaltiniai:

  1. https://plantcelltechnology.com/blogs/blog/blog-seven-methods-of-plant-propagation
  2. https://aggie-horticulture.tamu.edu/ornamental/a-reference-guide-to-plant-care
  3. https://www.pubs.ext.vt.edu/426/426-002/426-002.html

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
author avatar
Vaida Janikūnienė
Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *