Konservavimo puodas nėra tik didelis puodas: štai ką verta žinoti prieš perkant

Atėjus konservavimo sezonui virtuvėje neretai prasideda tikras stiklainių maratonas. Agurkai, pomidorai, paprikos, uogienės ir kitos savo daržo gėrybės keliauja į stiklainius, o šie – į didžiausią namuose turimą puodą. Tačiau parduotuvėse galima rasti ir specialią įrangą. Tai – konservavimo puodas. Ar tai tik dar vienas virtuvės prietaisas, ar daiktas, kuris iš tiesų palengvina darbą?

Atsakymas priklauso nuo to, kiek konservuojate ir, dar svarbiau, ką ketinate konservuoti. Mat konservavimo puodai būna labai skirtingi, o paprastas vandens vonelės puodas ir slėginis konservavimo puodas nėra tas pats.

Kas yra konservavimo puodas?

Paprasčiausias konservavimo puodas iš esmės yra pakankamai didelė talpa, kurioje stiklainiai termiškai apdorojami karštame arba verdančiame vandenyje. Specializuotas modelis paprastai turi dangtį ir groteles arba specialų įdėklą, neleidžiantį stiklainiams stovėti tiesiai ant dugno.

Grotelės nėra vien patogumo detalė. Jos leidžia vandeniui cirkuliuoti aplink stiklainius ir sumažina jų sąlyčio su stipriai įkaitusiu puodo dugnu riziką.

Svarbus ir puodo gylis. Konservuojant verdančio vandens vonelėje, vanduo turi visiškai apsemti stiklainius. Nacionalinis namų maisto konservavimo centras (NCHFP) rekomenduoja, kad virš stiklainių būtų bent apie 2,5 cm vandens, o ilgiau nei 30 minučių trunkančio apdorojimo metu – apie 5 cm.

Todėl žemas ir platus puodas, nors jame ir telpa daug stiklainių, nebūtinai yra tinkamas.

Ar būtinas specialus konservavimo puodas?

Nebūtinai.

Jeigu per metus išverdate keliolika stiklainių uogienės ar retkarčiais konservuojate pagal patikrintą vandens vonelės receptą, gali visiškai pakakti namuose jau turimo didelio ir pakankamai gilaus puodo su dangčiu.

Svarbiausia, kad:

• puodas būtų pakankamai gilus, jog vanduo apsemtų stiklainius;
• stiklainiai nestovėtų tiesiai ant puodo dugno – naudokite tam skirtas groteles ar tinkamą stovą;
• būtų galima palaikyti recepte nurodytą temperatūrą ar virimą;
• puodas tiktų jūsų naudojamai viryklei.

Tačiau jeigu kiekvieną vasarą ir rudenį konservuojate dešimtis ar net šimtus stiklainių, specialus konservavimo puodas tampa gerokai patogesnis. Ypač elektrinis, kuriame galima nustatyti temperatūrą, o kai kuriuose modeliuose – ir veikimo laiką.

Paprastas, elektrinis ar slėginis konservavimo puodas?

Čia prasideda svarbiausia dalis. Pavadinimai panašūs, tačiau šie įrenginiai nėra lygiaverčiai.

Svarbu: elektrinis konservavimo puodas savaime nėra slėginis konservavimo puodas. Tai, kad prietaisas turi termostatą, laikmatį ar ekraną, dar nereiškia, kad jis tinkamas mažo rūgštingumo maisto konservavimui.

Kodėl slėginis konservavimo puodas yra visai kita kategorija?

Verdantis vanduo normaliomis sąlygomis pasiekia maždaug 100 °C temperatūrą. Tačiau kai kuriems produktams ilgalaikiam saugiam laikymui kambario temperatūroje tokio apdorojimo nepakanka.

Tai ypač aktualu mažo rūgštingumo maisto produktams.

NCHFP nurodo, kad mažo rūgštingumo produktai turi būti apdorojami slėginiame konservavimo puode, kad būtų kontroliuojama botulizmo rizika. Slėgis leidžia pasiekti aukštesnę temperatūrą nei įprastoje verdančio vandens vonelėje.

Puikus pavyzdys – kukurūzai.

Apie jų konservavimo ypatumus jau rašėme straipsnyje „Konservuoti kukurūzai: paprastas receptas iš savo užauginto derliaus“. Paprastiems kukurūzų grūdeliams, kuriuos norima ilgai laikyti kambario temperatūroje, NCHFP rekomenduoja būtent slėginį konservavimą.

Todėl renkantis konservavimo puodą pirmiausia reikėtų klausti ne „kiek stiklainių jame telpa?“, o „ką aš ketinu konservuoti?“

Kam tinka įprastas konservavimo puodas?

Verdančio vandens vonelė naudojama rūgštiems arba pagal patikrintą receptą tinkamai parūgštintiems produktams.

Tai gali būti įvairūs vaisių konservai, uogienės, džemai, dalis marinuotų daržovių ir kiti produktai, kuriems konkretus patikrintas receptas numato tokį apdorojimą.

Pavyzdžiui, konservavimo puodas gali praversti ruošiant agurkus žiemai ar kitus marinuotus produktus. Apie patį marinavimą, jo privalumus ir trūkumus Derlingas.lt taip pat jau rašė plačiau.

Tačiau svarbu neimprovizuoti keičiant acto, citrinų rūgšties ar kitų rūgštinančių ingredientų kiekius recepte, kuris skirtas ilgalaikiam laikymui kambario temperatūroje. Produkto rūgštingumas yra viena iš priežasčių, kodėl konkretus konservavimo metodas apskritai laikomas tinkamu.

Kaip naudoti konservavimo puodą?

Tiksli procedūra visada priklauso nuo konkretaus recepto ir naudojamos įrangos, tačiau verdančio vandens vonelės principas gana paprastas.

1. Paruoškite puodą.
   Ant dugno įdėkite konservavimui skirtas groteles. Įpilkite vandens ir pradėkite jį kaitinti.
2. Paruoškite stiklainius ir produktus.
   Naudokite švarius, nepažeistus konservavimui tinkamus stiklainius. NCHFP nurodo, kad jeigu produktas verdančio vandens vonelėje pagal receptą bus apdorojamas bent 10 minučių, tuščių stiklainių iš anksto sterilizuoti nebūtina – tačiau jie turi būti švarūs ir šilti. Trumpesnio nei 10 minučių proceso atveju išankstinė sterilizacija gali būti reikalinga.
3. Sudėkite pripildytus stiklainius.
   Jie turi stovėti vertikaliai ant grotelių ir neturėtų remtis tiesiai į puodo dugną.
4. Patikrinkite vandens lygį.
   Vanduo turi apsemti stiklainių viršų. Jei reikia, papildykite karštu vandeniu.
5. Užvirinkite.
   Puodą uždenkite dangčiu ir laukite, kol vanduo pradės aktyviai virti.
6. Tik tada pradėkite skaičiuoti laiką.
   Tai dažna klaida. Apdorojimo laikas verdančio vandens vonelėje skaičiuojamas nuo momento, kai vanduo užverda taip, kaip nurodo metodika. Jei proceso metu virimas nutrūksta, NCHFP rekomenduoja vėl užvirinti ir pradėti visą numatytą apdorojimo laiką iš naujo.
7. Baigę stiklainius atsargiai išimkite.
   Juos geriausia kelti specialiomis žnyplėmis, laikant vertikaliai. Pastatykite ant rankšluosčio ar grotelių ir palikite ramiai atvėsti. Rekomenduojama jų nejudinti 12–24 valandas.

Kokio dydžio konservavimo puodą rinktis?

Didžiausias nebūtinai reiškia geriausias.

Pirmiausia pasižiūrėkite, kokius stiklainius dažniausiai naudojate. Puodas turi būti ne tik pakankamai platus jiems sutalpinti, bet ir pakankamai aukštas, kad virš stiklainių liktų vietos reikiamam vandens sluoksniui.

Jeigu konservuojate nedideliais kiekiais, milžiniškas puodas reikš daugiau šildomo vandens, didesnį svorį ir ilgesnį kaitinimą.

Tačiau jeigu rudenį vienu metu ruošiate keliolika ar keliasdešimt stiklainių, didesnė talpa gali gerokai sutrumpinti visą darbą.

Į ką atkreipti dėmesį prieš perkant konservavimo puodą?

Renkantis konservavimo puodą verta žiūrėti ne vien į kainą.

• Talpa. Patikrinkite ne tik nurodytą litrų skaičių, bet ir kiek jūsų naudojamo dydžio stiklainių realiai galima sutalpinti.
• Aukštis. Virš stiklainių turi likti pakankamai vietos vandeniui.
• Grotelės arba stovas. Stiklainiai neturėtų stovėti tiesiai ant kaitinamo dugno.
• Dangtis. Jis padeda greičiau užvirti vandeniui ir palaikyti stabilų procesą.
• Suderinamumas su virykle. Tai ypač aktualu naudojantiems indukcinę ar stiklo keramikos kaitlentę. NCHFP taip pat rekomenduoja prieš konservuojant ant lygaus paviršiaus kaitlentės patikrinti jos gamintojo rekomendacijas dėl tinkamo puodo dydžio ir konservavimo galimybės.
• Temperatūros reguliavimas. Elektriniame modelyje termostatas gali gerokai palengvinti darbą.
• Čiaupas. Kai kuriuose elektriniuose puoduose jis leidžia patogiai išleisti vandenį. Be to, tokį prietaisą galima panaudoti ir karštiems gėrimams, tačiau tai jau papildoma, o ne pagrindinė funkcija.

5 dažnos klaidos naudojant konservavimo puodą

1. Bet kokios daržovės konservuojamos verdančiame vandenyje.
   Tai pavojingiausia klaida. Mažo rūgštingumo produktams gali būti būtinas slėginis konservavimo būdas.
2. Vanduo neapsemia stiklainių.
   Vandens vonelėje visas stiklainis turi būti tinkamai apgaubtas verdančio vandens.
3. Stiklainiai statomi tiesiai ant dugno.
   Tam naudojamos grotelės ar specialus stovas. Tiesioginis kontaktas ir staigūs temperatūros pokyčiai gali prisidėti prie stiklainio skilimo.
4. Apdorojimo laikas skaičiuojamas per anksti.
   Jeigu recepte nurodytas konservavimas verdančio vandens vonelėje, laiką reikia pradėti skaičiuoti tada, kai pasiektos recepte nurodytos sąlygos.
5. Receptas keičiamas savo nuožiūra.
   Konservuojant ilgalaikiam laikymui svarbios ne vien skonio proporcijos. Rūgštingumas, produkto tankis, stiklainio dydis, temperatūra ir apdorojimo trukmė turi įtakos proceso saugumui.

Ar verta pirkti elektrinį konservavimo puodą?

Jeigu konservuojate tik kelis kartus per metus – tikriausiai nebūtina. Pakankamai gilus puodas su tinkamomis grotelėmis gali atlikti tą pačią pagrindinę vandens vonelės funkciją.

Situacija keičiasi, jeigu turite sodą ir daržą, o vasaros pabaigoje virtuvėje vienu metu laukia kibirai agurkų, pomidorų, paprikų ir vaisių.

Tokiu atveju elektrinis konservavimo puodas turi keletą labai praktiškų privalumų: neužima viryklės kaitvietės, galima pasirinkti temperatūrą, vienu metu telpa nemažai stiklainių, o visas procesas reikalauja mažiau nuolatinio dėmesio.

Tai nėra būtinas virtuvės prietaisas, tačiau žmogui, kasmet konservuojančiam didelę savo užauginto derliaus dalį, jis gali tapti vienu dažniausiai vasaros pabaigoje naudojamų įrenginių.

Konservavimo puodas – pirmiausia pasirinkite ne puodą, o metodą

Taigi prieš ieškant, kokį konservavimo puodą pirkti, pirmiausia verta nuspręsti, kam jį naudosite.

Jeigu daugiausia verdate uogienes ir pagal patikrintus receptus ruošiate rūgščius ar marinuotus produktus, gali pakakti paprasto vandens vonelės puodo arba patogesnio elektrinio konservavimo puodo.

Jeigu norite kambario temperatūroje ilgai laikyti mažo rūgštingumo daržoves ar kitus produktus, kuriems patikimas receptas numato slėginį apdorojimą, reikia visai kitos įrangos – slėginio konservavimo puodo.

Todėl geras konservavimo puodas nėra tas, kuriame telpa daugiausia stiklainių. Geriausias yra tas, kuris tinka konkrečiam konservavimo metodui ir jūsų ruošiamam maistui.

Informacijos šaltiniai:
https://nchfp.uga.edu/how/can/general-canning-information/using-boiling-water-canners
https://nchfp.uga.edu/how/can/general-information/recommended-canners
https://nchfp.uga.edu/how/can/general-canning-information/sterilization-of-empty-jars
https://nchfp.uga.edu/publications/usda-publications