Skip to content

Marinavimas: marinuoti produktai labiau naudingi ar žalingi?

Marinavimas: marinuoti produktai labiau naudingi ar žalingi?
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Nors paskutiniu metu vis labiau populiarėja tokie derliaus išsaugojimo būdai, kaip rauginimas, džiovinimas ir šaldymas, marinavimas taip pat niekur nedingo. Ir tikrai, kartais jis visai nepelnytai, pamirštamas. Visiems nuo pat vaikystės gerai pažįstami marinuoti agurkai, pomidorai ar burokėliai šiai dienai kelia tikrai nemažai diskusijų apie jų naudą sveikatai. Taigi, ar marinuotose daržovėse lieka nors kiek vitaminų ir ar tokie produktai nekenkia organizmui?

Marinavimas – kas tai?

Marinavimas – tai mišrus maisto produktų konservavimo būdas. Marinuojamos, praktiškai, visos daržovės, grybai, vaisiai ir uogos, rečiau mėsa ir žuvis. Pagrindinis konservantas, naudojamas marinavime – acto rūgštis. Iš vandens, acto rūgšties, druskos (marinuojant vaisius ir uogas nededama), cukraus, prieskoninių augalų ir verdamas marinatas, kuriuo užpilami produktai. Marinuoti mėsos ir žuvų produktai sterilizuojami, kiti – pasterizuojami.

Marinavimo procesas gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo produktų, tačiau yra trys pagrindiniai etapai:

  • Produktų perdirbimas. Maistas nulupamas, supjaustomas griežinėliais, susmulkinamas, išskobiamas, išlukštenamas arba išverdamas.
  • Pagamintų produktų sandarinimas. Perdirbtas maistas, marinuojant namuose, uždaromas stiklainiuose, o marinuojant pramoniniu būdu dar ir skardinėse.
  • Pagamintų produktų pasterizavimas. Skardinės ar stiklainiai kaitinami, kad būtų sunaikintos kenksmingos bakterijos ir produktas nesugestų. Pasterizavimo dėka maistas išlieka saugus ir turi ilgą galiojimo laiką. Namuose marinuotus produktus rekomenduojama suvartoti per 1 metus. Pramoniniu būdu marinuoti produktai tinkami vartoti iki 5 metų.
Marinuotų produktų nauda

Marinuotų produktų nauda

Bandydami išsiaiškinti marinavimo naudą ir žalą mūsų organizmui pasistenkime išlikti objektyvūs. Pasak atliktų mokslinių tyrimų, marinuoti produktai tikrai turi pliusų. Įrodyta, kad marinuojant išsaugoma gana daug maisto medžiagų. Pasirodo, šis procesas neturi įtakos produktų baltymams, angliavandeniams ir riebalams. Taip pat marinuojant išlieka dauguma mineralų ir riebaluose tirpių vitaminų, tokių kaip vitaminai A, D, E ir K. Taigi, tyrimai rodo, kad maisto produktai, kuriuose yra daug tam tikrų maistinių medžiagų, išlaiko aukštą maistinių medžiagų kiekį ir po marinavimo.

Toliau aprašysiu kodėl vis tik verta marinuoti produktus.

Antioksidacinės savybės

Moksliniai tyrimai parodė, kad pomidorai ir kukurūzai kaitinami išskiria daugiau antioksidantų, todėl marinuoti šie maisto produktai yra dar didesnis antioksidantų šaltinis. Nepaisant to, kad kai kurie vitaminai žūsta – likopenas – išlieka. O po terminio apdorojimo jūsų organizmas jį dar geriau įsisavina. Likopeno daug yra raudonos spalvos daržovėse ir vaisiuose, o ypač pomidoruose, todėl naminis pomidorų padažas jums tikrai pravers. Štai kaip likopenas veikia mūsų organizmą:

  • apsaugo ląsteles nuo žalingo oksidacijos poveikio, kuris atsiranda dėl laisvųjų  radikalų;
  • skaido riebalus;
  • mažina uždegimų riziką;
  • mažina cholesterolio kiekį;
  • pailgina kaulinio audinio ląstelių gyvavimo ciklą.

Gali sumažinti vėžio riziką

Įvairiose daržovėse ir vaisiuose esantis beta karotinas labai gerai toleruoja terminį apdorojimą ir išlieka jūsų marinuotuose produktuose. Jo organizmui reikia bet kuriame amžiuje. Jo galima gauti iš įvairių geltonos ir oranžinės spalvos vaisių ir daržovių produktų: moliūgų, morkų, abrikosų, persikų. Beta karotino svarba jūsų ląstelių ir regos sveikatai neįkainojama:

  • saugo ląsteles nuo vėžinių radikalų,
  • padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų,
  • mažina aterosklerozės riziką,
  • blokuoja ultravioletinę spinduliuotę,
  • padeda išsaugoti regėjimą senatvėje.
Marinavimas

Papildo tam tikrų mikroelementų trūkumą

Yra mikroelementų, kurių nesunaikina net ir ilgas terminis produktų apdorojimas. Tai kalcis ir magnis. Briuselio kopūstai, pomidorai, žaliosios petražolės, kukurūzai, rūgštynės ir burokėliai yra šių mikroelementų šaltinis. Jeigu dar nežinote, tai kalis ir magnis yra būtini beveik visoms jūsų organizmo sistemoms:

  • greitina medžiagų apykaitą,
  • padeda palaikyti druskų ir rūgščių pusiausvyrą,
  • apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo,
  • mažina aritmijos riziką,
  • teigiamai veikia žmogaus emocinę būklę.

Palankiai veikia nervų sistemą

Šaltuoju metų laiku, kai trūksta saulės ir šilumos, labai svarbu pasirūpinti savo nervų sistema. Jūsų pačių pasigaminti marinuoti produktai ne tik paįvairins jūsų mitybą, bet, kaip ir kiti skanūs maisto produktai, paskatins endorfinų gamybą. Endorfinai dar vadinami „laimės hormonais”. Jie padeda sumažinti skausmą, malšina nerimą ir teigiamai veikia jūsų nervų sistemą.

Marinuoti produktai

Marinuotų produktų žala

Nors marinuoti produktai turi tikrai nemažai pliusų, jie, žinoma, turi ir minusų. Kartais šeimininkės persistengia su eksperimentais virtuvėje ir marinuotos kompozicijos gaunasi labai nesubalansuotos. O nesubalansuotas maistas, kaip žinia, jūsų virškinimo sistemai – papildomas iššūkis. Visi, ko gero, žinome, kad nuolat vartojant nesubalansuotą maistą galime labai pakenki organizmui ir netgi prisišaukti įvairių lėtinių ligų. Kalbant apie marinuotų produktų minusus, verta paminėti:

Nebelieka kai kurių vitaminų

Kadangi marinavimas paprastai yra susijęs su dideliu karščiu, vandenyje tirpių vitaminų, tokių, kaip C ir B, gali nebelikti. Šie vitaminai yra jautrūs šilumai ir apskritai orui, todėl jų produktuose gali nebelikti ir įprasto apdorojimo, gaminimo bei laikymo namuose, metu.

Gali sukelti apsinuodijimą

Nors ir labai retai, bet netinkamai apdorotuose, marinuotuose maisto produktuose gali būti pavojingų bakterijų Clostridium botulinum. Šiomis bakterijomis užteršto maisto vartojimas gali sukelti botulizmą. Tai labai rimta liga, kuri, negydoma, gali baigtis paralyžiumi ar net mirtimi. Dauguma botulizmo atvejų buvo nustatyti dėl netinkamo maisto produktų marinavimo namuose. Clostridium botulinum bakterijų pramoniniu būdu marinuotuose produktuose praktiškai nepasitaiko. Kad išvengtumėte botulizmo, niekada nevalgykite iš išsipūtusių, įlenktų, įtrūkusių, nesandarių skardinių ar stiklainių su pažeistais dangteliais. Tai tikrai labai svarbu, todėl žiūrėkite į tai rimtai.

Marinavimas

Pavojingos lėtinės ligos

Marinuoti produktai gali pasunkinti įvairių ligų eigą. Šie produktai nerekomenduojami žmonėms, kurie turi tokių sveikatos sutrikimų:

  • didelis skrandžio rūgštingumas,
  • gastritas,
  • opa,
  • hipertenzija,
  • inkstų ligos,
  • akmenligė,
  • cukrinis diabetas,
  • nutukimas.

Pridėtinis cukrus, druska ir konservantai

Kai kuriuose pramoniniu būdu marinuotuose maisto produktuose gali būti daug druskos. Nors daugeliui žmonių tai nekelia ypatingai didelio pavojaus, kai kuriems, pavyzdžiui, turintiems aukštą kraujospūdį, tai gali pakenkti. Tai pat ir su pridėtiniu cukrumi – didesni jo kiekiai gali turėti žalingą poveikį. Daugelis jau puikiai žinome, kad cukraus perteklius susijęs su padidėjusia daugelio ligų, įskaitant nutukimą, širdies ligas ir II tipo diabetą, rizika. Be cukraus ir druskos, pramoniniu būdu marinuojamuose produktuose dažniausiai yra dedama įvairių natūralių ir cheminių konservantų.

Agurkų marinavimas

Autoriaus trigrašis

Nepaisant visų neigiamų marinuotų produktų savybių, marinuotų agurkėlių ir burokėlių man niekas nepakeis. Marinuoju juos pati, kad išvengčiau papildomų konservantų. Labai džiugu, kad, nepaisant didelio gyvenimo tempo, vis daugiau žmonių grįžta ne tik prie daržovių auginimo, bet ir prie maisto atsargų pasiruošimo žiemai. Kas gi geriau pasirūpins mūsų sveikata nei mes patys? O ji juk tiesiogiai priklauso nuo to, ką mes valgome. Tad kuo daugiau maisto auginkime ir gaminkime patys.

Šaltiniai:
https://www.stylecraze.com/articles/health-benefits-pickles/
https://dzen.ru/a/X52yuzkQUw4NXCly?utm_referer=yandex.ru
https://www.vle.lt/straipsnis/marinavimas/

Tyrimai:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1528152/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22968977/
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/jsfa.2825
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/2077400/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/10335371/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11982434/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26184294/
https://www.nature.com/articles/0803489
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19211821/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *