Vasarai einant į pabaigą lauke pastebimai padaugėja juodai geltonų vabzdžių – širšių, vapsvų, širšuolų. Jie sukasi apie nukritusius ant žemės saldžius obuolius, zuja aplink, jei rankose nešamės ledų porciją, taikosi įsmukti į namus pro atdarus langus. Vapsvos, širšės ir širšuolai – kas tai per vabzdžiai ir kaip jų išvengti savo gyvenamojoje aplinkoje, ar jų įkandimas gali būti pavojingas, ar jie renka medų kaip naminės bitės – šie ir kiti klausimai kyla, vaikant nuo savęs šiuos dažnai įkyrius gyvius.
Širšuolas, širšė ir vapsva – vabzdžiai, priklausantys vienai grupei
Pamatęs dryžuotą geltonai juodą vabzdį neretas suabejoja – ar tai širšė, ar vapsva. Pasirodo, vapsvos – tai bendras plėviasparnių būrio, smaugtapilvių pobūrio vabzdžių grupės pavadinimas. Šiai vabzdžių grupei priklauso širšės, širšuolai ir tos pačios vapsvos. Viso šiai grupei priskiriama daugiau kaip 100 000 skirtingų rūšių. Visas vapsvų rūšis vienija panaši išvaizda ir kūno sandara. Joms dažniausiai būdingas skersinėmis geltonomis ir juodomis juostomis išmargintas pilvelis, kurio gale išsidėstęs geluonis.
Vapsvų gyvenimo būdas ir nauda žmogui
Suaugusios vapsvos yra smaližės – jos minta nektaru bei saldžiais vaisiais, augalų sultimis. O štai savo jauniklius vapsvos maitina kitais vabzdžiais. Dėl šios priežasties dauguma jų rūšių žmogui gali būti naudingos, nes naikina įkyriąsias muses, drugių vikšrus, kitus kenkėjus. Pavyzdžiui, viena iš vapsvų rūšių – širšuolai – per dieną sunaikina apie penkias muses. Kita naudinga vapsvų savybė: jos kaip ir bitės apdulkina augalus.
Vapsvos gyvena pavieniui arba bendruomenėmis. Daug jų rūšių gyvena pavieniui, deda kiaušinius į kitų vabzdžių lizdus. Išsiritusios tokių vapsvų lervos sunaikina lizdo šeimininkus. Pavieniui gyvenančios vapsvos kelia žmonėms mažai nepatogumų, kadangi nelipdo lizdų žmogaus kaimynystėje.
Kita dalis vapsvų rūšių gyvena bendruomenėse. Tai mums gerai pažįstamos širšės (širšuolai), paprastosios vapsvos. Iš jaunų šakelių, medienos plaušelių ir seilių jos lipdo lizdus žemėje, drevėse, pastogėse. Vienoje vapsvų bendruomenėje per vasarą gali užaugti iki kelių tūkstančių vabzdžių, daugiausia vapsvų darbininkių, kurios stato lizdą, ieško maisto, rūpinasi lervomis. Rudeniui artėjant suaugusios patelės deda neapvaisintus kiaušinius, iš kurių išsivysto patinėliai. Vapsvų patinėliai, skirtingai nei darbininkės, neturi geluonies ir ilgų antenų. Iš vapsvų motinėlės sudėtų kiaušinių rudenį išsivysto patelės. Apvaisintos patelės pasislepia šiltoje vietoje ir žiemoja iki pavasario, o patinai ir darbininkės atšalus orams miršta. Patelės pavasarį imasi lipdyti naujus lizdus.
Paprastoji vapsva
Paprastoji vapsva (Vespula vulgaris) paplitusi visoje Eurazijoje. Jos kūnas yra 1,7–2,0 cm ilgio, išmargintas ryškiais, geltonais ir juodais dryžiais. Pilvelis kūgio formos. Paprastosios vapsvos maistas – vikšrai, pernokę vaisiai, uogos, medus. Šios vapsvos kas pavasarį sudaro vienmetes bendruomenes. Jos įsikuria palėpėse, drevėse, žemėje. Lizdą daro iš seilėmis suklijuotos susmulkintos medienos. Viename tokiame lizde gali gyventi iki 5000–10 000 vapsvų.
Širšuolas – stambiausia Europos vapsva
Širšuolas (Vespa crabro) yra stambiausia mūsų žemyne gyvenanti vapsva, dažna ir Lietuvoje. Kiti širšuolo pavadinimai – širšė, širšuo, širšinas. Širšuolo kūnas gali siekti iki 3,5 cm ilgį, o širšuolo motinėlės – iki 5 cm. Šios širšės kūnas rudos spalvos, galva geltona, o pilvelis, kaip ir kitų vapsvų, juodai ir geltonai dryžuotas. Širšuolai gyvena bendruomenėmis. Lizdus gaminasi iš žandais susmulkintos medienos. Vabzdžių seilės susmulkintą medieną sulipina. Vienoje bendruomenėje (kolonijoje) gali būti iki kelių tūkstančių širšuolų. Jaunikliams maitinti širšuolai medžioja įvairius vabzdžius – dažniausiai muses, drugius. Sumedžiotą auką mikliai išdoroja – nuplėšia maistui netinkamą jos galvą ir sparnus. Likusį sumedžiotos aukos kūną žandais susmulkina ir taip paruoštu maistu maitina savo lervas. Suaugę širšuolai minta augaliniu maistu – augalų sultimis, nektaru, saldžiomis vaisių sultimis ir minkštimu.
Vapsvos lizdas
Sakoma „pajudino širšių lizdą“ – suprask, sudrumstė, išjudino slepiamus negerus, neigiamus dalykus. Šis posakis gimė ne veltui – juk tyčia ar netyčia palietus ar užkliudžius šių vabzdžių buveinę, jos tučtuojau suskuba ginti savo namų.
Vapsvos ir širšės savo lizdus daro iš susmulkintos žandais medienos, kurią suklijuoja savo seilėmis, dėl to jų lizdai atrodo lyg būtų sulipdyti iš popieriaus. Lizdus šie vabzdžiai paprastai įsirengia sausoje žemėje, medžių drevėse, pastogėse. Vapsvų korių nišos yra šešiakampės, kaip ir bičių. Dažnai koriai būna kelių aukštų. Iš išorės lizdas apgaubtas „popierine“ siena, kartais jis siekia net vaiko galvos dydį. Prie lizdo artintis nepatartina, nes, kaip jau minėta, jo gyventojos pasiruošusios nuožmiai jį ginti.
Kasmet vapsvos statosi naujus namus. Lizdą lipdyti pradeda peržiemojusi apvaisinta patelė. Ji įrengia keletą nišų (akučių), prie kurių sienelių pritvirtina kiaušinėlius. Išsiritusios lervos prisiklijuoja prie vidinių nišų sienelių lipniais „siūleliais“. Kai lervos virsta jaunomis vapsvomis darbininkėmis, jos tęsia lizdo statybas. Vasaros pabaigoje lizdas gali būti išsiplėtęs iki 400 nišų.
Ar įgėlimas pavojingas
Tiek vapsvos, tiek ir širšės, širšuolai nėra agresyvūs ir gelia tik gindamiesi. Tačiau netyčia šiuos vabzdžius prispaudus ar užkliudžius, tikėtina, jog pelnysime jų geluonies dūrį. Geldamos vapsvos išleidžia specifines kvapnias medžiagas, kurios pritraukia netoliese esančias kitas vapsvas ir paskatina jas gelti. Kai kurių vapsvų (širšuolių) dydis ir skleidžiamas skridimo garsas gali atrodyti grėsmingai, tačiau pats įgėlimas nėra pavojingesnis nei naminės bitės. Geliant vapsvos suleidžia mažesnę nuodų dozę nei bitės. Tačiau vapsvos gali gelti kelis kartus, kadangi įgėlusios jos ištraukia geluonį iš aukos kūno ir nežūva. Taigi vapsvos įgėlimas nepavojingesnis už bitės, tačiau, jei esate alergiškas, net ir vienas įgėlimas gali kelti pavojų gyvybei. Alergiški žmonės turėtų su savimi nešiotis paskirtus gydytojo vaistus įkandimo atvejui. Jei nesate alergiškas, įgėlimo skausmą padės numalšinti uždėtas ant sugeltos vietos ledo gabalėlis.
Norėdami išvengti vapsvų ir kitų vabzdžių įgėlimų, būkite atidūs vaikščiodami žole basomis, nesikvėpinkite stipriais kvepalais. Atsargiai valgykite lauke saldų ir kvapnų maistą. Nevaikykite vapsvų mosikuodami rankomis – tai jas tik labiau erzina.
Ar širšės ir vapsvos neša medų
Kitaip nei bitės, vapsvos negali iš nektaro pagaminti medaus. Norėdamos pasilepinti saldžiu medučiu, jos vagia jį iš bičių korių. Jos ne tik linkusios savintis medų, tačiau ir žudo bites darbininkes, kad pamaitintų jomis savo jauniklius. Tad bityne vapsvos yra nepageidaujamos įsibrovėlės, bičių kenkėjos, kurių bitininkai pelnytai nemėgsta.
Ką vapsvos veikia figose
Mėgstate pasilepinti saldžiais figų vaisiais? O ar žinote, kad nokdamos figos „suvirškina“ jose esančias vapsvas? Vapsvas ir figų vaisius sieja per daugybę metų susiformavęs ryšys: figas vapsvos apdulkina, ko dėka subręsta šių vaisių sėklos, o vapsvoms figos suteikia erdvę, kurioje vapsvos gali daugintis.
Figos yra dviejų tipų – vyriškos ir moteriškos giminės. Figų vapsvų patelės, nešinos iš figų surinktomis žiedadulkėmis, pro mažytes vaisiaus dugne esančias skylutes patenka į vyriškos giminės figų vidų. Įneštų į vyriškos figos vidų žiedadulkių dėka įvyksta šio vaisiaus apdulkinimas. O vapsvos patelė padeda vaisiaus viduje kiaušinėlius. Parą laiko po kiaušinėlių padėjimo patelė leidžia specialias chemines medžiagas, kurios figos vidų apgaubia storais, apvaliais sluoksniais, suteikiančiais maistą ir pastogę išsiritusioms lervoms.
Patelė numiršta vaisiaus viduje. Neilgai trukus čia jau pradeda augti nauja išsiritusių vapsvų karta. Patinėliai apvaisina pateles ir miršta, nes gimsta akli ir be sparnų. Tačiau prieš numirštant jie spėja ne tik apvaisinti pateles, bet ir „pragraužti“ joms kelią į laisvę. Patelės išskrenda į gryną orą su savimi pernešdamos žiedadulkes (mat jos yra vaisiaus viduje) ir lenda į kitų vaisių vidų. Taip vėl ir vėl kartojasi apdulkinimo ir kiaušinėlių dėjimo procesas. Dėl trumpo figų vapsvų gyvenimo ciklo – vos dviejų mėnesių – figmedžiai vaisius veda ištisus metus.
Ar suvalgome vapsvas figose?
Kaip matome, visas šis figų vapsvų gyvenimo ciklas vyksta tik vyriškos giminės figų vaisiuose (moteriškos giminės figų forma netinkama kiaušinėliams vystytis). Vyriškos giminės figų žmonės maistui nevartoja, valgomos tik moteriškos giminės figos. Tačiau bėda ta, kad kai vapsva įlenda į vaisiaus vidų, ji tiksliai nežino, ar lenda į vyriškos ar į moteriškos giminės vaisių. Bet kuriuo atveju ji padeda kiaušinėlius, iš kurių moteriškos giminės figoje nauja vapsvų karta negimsta. Tačiau ji pati ir jos kiaušinėliai lieka vaisiaus viduje. Specialus vaisiuje esantis fermentas negyvos vapsvos kūną suskaido į baltymus.
Tai ar suvalgome negyvas vapsvas kartu su figomis? Ne visuomet. Mat figų augintojai vis dažniau augina savaime apsidulkinančias šio vaismedžio rūšis, kurioms vapsvų pagalbos neprireikia. Tačiau kitose figose vis dar yra bent viena negyva vapsva, figos fermentų paversta baltymais.
Širšių ir vapsvų naikinimas
Jei jūsų kaimynystėje nusilipdė nemažą lizdą širšės ar vapsvos, jos gali būti gan nepageidaujami kaimynai. Kaip išnaikinti širšių lizdą, jei jis prilipintas pastogėje, gyvatvorėje ar šalia namo augančiame medyje? Pirmiausia, žinokite, jog vapsvos viename lizde gyvena tik metus. Tad galite tiesiog pralaukti, kol rudenį jos paliks lizdą ir žus. Atėjus žiemai tuščią lizdą galėsite netrukdomai pašalinti.
Jei nenorite laukti iki žiemos, galite sumažinti vapsvų lizdo populiaciją, gaudydami jas alaus ir medaus spąstais. Stiklainyje su alumi ir medumi vapsvos nuskęsta ir jų bendruomenė apmažėja. Prekyboje yra ir specialių gaudyklių vapsvoms bei širšėms gaudyti. Galima įsigyti ir nuodų, kurie purškiami į širšių lizdą. Juos naudodami būkite atsargūs, prisiminkite, jog suerzintos vapsvos gali pulti.
Širšių lizdų naikinimas patikimiausias bus išsikvietus specialias kenkėjų kontrolės įmones, kurios užsiima vabzdžių naikinimu. Atvykę specialistai išnaikins vapsvas tam skirtais nuodais. Padėti gali ir patyrę bitininkai, kurie sugaus vabzdžių spiečių bei perkels kitur.
Naudoti šaltiniai:
https://www.vle.lt
https://www.pestsbanned.com/category/wasps
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
