Skip to content

Garšva – vienintelis augalas savo sudėtimi artimas žmogaus kraujui. Nauda ir receptai.

Garšva
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Garšva – viena pirmųjų pasirodančių sveikatai itin naudingų žolių. Tikrai visi jas žino ir yra matę. Daugelis keikia ir pyksta ant šių piktžolėmis laikomų augalų. Tačiau visiškai be reikalo ir netgi labai nepelnytai garšva yra pamiršta ir išstumta iš mūsų valgiaraščio. Tai be galo naudinga žolė, kuri gali būti naudojama ir maistui, ir gydymui.

Kodėl garšva tokia ypatinga? Visus atsakymus ir netgi receptus su garšva rasite skaitydami toliau.

Garšva: išvaizda ir paplitimas

Garšva (Aegopodium) priklauso salierinių šeimos augalų genčiai. Tai daugiametė, 0,5–1,5 m aukščio žolė. Stiebas status, tuščiaviduris. Lapai žali, dukart, triskart suskaldyti. Žiedai susitelkę į skėčio formos žiedynus. Žydi gegužės–rugsėjo mėnesiais, baltais, retai rausvais žiedais. Vaisius pailgai kiaušiniškas, suplotas iš šonų.

Garšva paplitusi Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje. Lietuvoje savaime auga tik viena rūšis – paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Mūsų krašte paplitusi plačiai. Dažniausiai sutinkama plačialapių miškuose, krūmuose, kirtavietėse, parkuose, patvoriuose, kaip piktžolė auga daržuose. Kadangi turi šliaužiantį šakniastiebį, garšva sudaro tankius sąžalynus.

Viduramžiais garšva laikyta vienu veiksmingiausių augalų podagros gydymui. Iš čia ir kilo jos pavadinimas – podagraria. Augalas buvo labai vertintas tiek dėl gydomųjų, tiek dėl maistinių  savybių. Daug jų augindavo vienuolynai savo daržuose.

Garšva

Garšvos auginimas

Daugeliui daržininkų turbūt skamba neįtikėtinai, tačiau dėl vaistinių bei maistinių savybių garšva yra auginama soduose. Kalbant apie jos auginimą, svarbiausia turbūt ne išmanyti priežiūros ypatumus, tačiau išmokti ją suvaldyti, kad neužimtų viso sklypo. Tai agresyvi žolė, dauginasi greitai, šakniastiebiais, lengvai užgožia kitus augalus. Iš esmės vienintelis būdas stabdyti jos plitimą – naudoti herbicidus.

Jei nuspręsite sklypo plotą paaukoti garšvoms, arti nesodinkite kitų augalų. Geriausiai palikti joms nuošalų kampelį ramiai augti ir vešėti. Šios žolės nereiklios, gali augti ir pusiau šešėliuotoje vietoje. Svarbu, kad dirvožemis būtų laidus vandeniui, nes drėgnoje, permirkusioje žemėje jos neauga.

Garšvą reikėtų laistyti maždaug kartą per savaitę, tačiau svarbiausia neperlaistyti. Daugiau drėgmės reikėtų tik karštomis, sausomis vasaros dienomis. Kad ir kokia atspari būtų ši žolė, ilgai veikiama tiesioginių saulės spindulių ir sausros, gali išdegti. O augdama perteklinėje drėgmėje – supūti.

Kur naudojama garšva?

Šio augalo panaudojimas labai platus. Be to, gali būti naudojamos tiek šaknys, tiek lapai. Jos gali būti dedama į salotas, sriubas, troškinius, ruošiamos gydančios arbatos, tinktūros, užpiltinės.

Garšva

Garšva – kaip maistas

Kuo jaunesnė garšva, tuo skanesni ir naudingesni jos lapeliai. Todėl maistui geriausiai rinkti jaunučių augalų lapelius. Pradėjusi žydėti garšva maistui visai nebetinkama, nes ima medėti, praranda savo skonį bei naudingąsias savybes. Be to, įgyja vidurius laisvinančių savybių. Jeigu auginate garšvas savo sode ir norite visą sezoną ruošti patiekalus su ja, neleiskite žydėti – žiedynus nuskabykite vos pradėjusius megztis.

Skaniausia garšva vos pradėjusi skleisti pirmuosius lapelius. Kol šie dar būna blizgūs, garbanoti. Švieži jauni lapeliai dedami į salotas, sriubas, valgomi žali, virti, troškinti. Garšva maiste naudojama panašiai kaip kopūstas. Jas netgi galima rauginti.

Džiovinta garšva arba jos milteliai dedami į kepamą duoną. Arba tiesiog įberiami į bet kurį ruošiamą patiekalą. Džiovinimui, priešingai, nei maistui, labiau tinka jau subrendusi (tačiau dar nepražydusi) garšva.

Garšvos salotos

Tai vienos sveikiausių ir daugiausiai naudingųjų medžiagų turinčios salotos. Jose daug vitaminų A ir C, mineralinių medžiagų, tad pavasarį, tai puikus būdas sustiprinti, praturtinti savo organizmą vitaminais ir kitomis maistinėmis medžiagomis.

Ingredientai:

  • 100 g jaunų garšvos lapelių
  • 20 g svogūno laiškų
  • 1 v. š. grietinės
  • saujelė smulkiai pjaustytų krapų ir petražolių
  • 1 virtas kiaušinis
  • žiupsnelis druskos, maltų juodųjų pipirų

Paruošimas:

  1. garšvos lapelius, svogūno laiškus nuplauti ir susmulkinti;
  2. sumaišyti su petražolėmis, krapais, pabarstyti druskos ir pipirų, uždėti grietinės ir viską labai gerai išmaišyti;
  3. ant viršaus uždėti pjaustytą arba tarkuotą virtą kiaušinį.
Garšvos salotos

Garšva – kaip vaistas. Kuo naudinga sveikatai?

Pasaulyje nėra kito tokio unikalaus augalo kaip garšva. Savo chemine sudėtimi ji primena žmogaus kraujo sudėtį. Taigi vien to pakaktų pasakyti, kad garšva – ypač naudinga mūsų sveikatai. O tiksliau:

  • Garšvoje labai daug baltymų, vitaminų A, C, kalcio, geležies, vario, kalio, karotino. Taip pat yra obuolių ir citrininės rūgšties, kurios kartu su vitaminu C stipriai stimuliuoja ir stiprina imuninę sistemą.
  • Tai veiksmingas natūralus diuretikas, todėl liaudies medicinoje vartojama esant šlapimo pūslės uždegimui, prostatitui, sergant kai kuriomis inkstų ir kepenų ligomis.
  • Ja gydoma avitaminozė, anemija. Be to, ji valo kraują ir padeda organizmui atsikratyti šlakų.
  • Nuo seno garšva naudojama podagros, reumato, artrito gydymui.
  • Garšva normalizuoja druskų apykaitą, pagerina skrandžio ir žarnyno darbą, stabdo uždegiminius procesus organizme.
  • Išoriškai naudojama palengvina skausmą nusideginus, po vabzdžių įkandimų, ramina sudirgusią odą.

Vitamininis garšvos gėrimas – arbata

Tai puikus vitaminus atstatantis ir avitaminozę gydantis gėrimas. Stiprina imunitetą, suteikia jėgų ir energijos. Puikiai tinka organizmui atgaivinti po ilgos žiemos.

Ingredientai:

  • 3 a. š. smulkintų garšvos lapelių;
  • 2 stiklinės vandens.

Paruošimas: garšva užpilama verdančiu vandeniu ir paliekama pritraukti dviem valandoms. Nukošiama.

Vartojimas: gerti po 0,5 stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį.

Garšvos arbata

Garšva nuo skausmo

Švieži garšvos lapeliai bei sultys padeda nuo skausmo, sergant radikulitu, reumatu, podagra, rože. Patariama lapeliais ar sultimis gerai įtrinti skaudamas vietas.

Garšvos džiovinimas

Džiovinimui tinkami subrendę garšvos lapai bei jos šaknys. Jauni garšvos lapeliai tinkamesni vartoti švieži, maistui. Jie sunkiau džiūsta.

Lapai nuskinami, nuplaunami, nusausinami ir patiesiami džiūti ant audeklo ar popieriaus. Džiovinama tamsioje, gerai vėdinamoje, tiesioginių saulės spindulių nepasiekiamoje vietoje. Labai svarbu atidžiai prižiūrėti ir dažnai vartyti, nes jie sunkiai džiūsta, linkę pelyti. Lengviausia ir patikimiausia juos džiovinti specialioje džiovykloje.

Garšvos šaknys iškasamos po to, kai augalas baigia žydėti. Galima jas kasti liepos–rugpjūčio mėnesiais, vėlai rudenį arba pavasarį. Iškastos šaknys nuplaunamos, supjaustomos nedideliais gabalėliais ir džiovinamos kaip lapai. Džiovinimą pabaigti rekomenduojama orkaitėje arba specialioje džiovykloje.

Džiovintos garšvos šaknys gali būti sumalamos kavamale ir milteliai dedami į patiekalus.

Garšva

Kam nerekomenduojama garšva?

Nuo garšvos vartojimo reikėtų susilaikyti salierinių šeimos augalams alergiškiems žmonėms. Taip pat vengti gydomųjų preparatų nėštumo ir žindymo laikotarpiu, kadangi nepakanka duomenų apie jų poveikį sveikatai.

Garšva – unikali žolė. Tiek nemėgstama sodininkų, tačiau tiek giriama ir vertinama žolininkų bei sveiko maisto šalininkų. Jau netrukus pradės dygti pirmosios garšvos. Nepraleiskite progos jų paragauti.

Šaltiniai:

  1. https://delishably.com/foraging/Ground-Elder-Facts-Uses-Recipes
  2. https://pfaf.org/user/plant.aspx?LatinName=Aegopodium+podagraria
  3. https://www.wildfooduk.com/edible-wild-plants/ground-elder/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *