Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Augalai nuo erkių jūsų kieme: ar jie tikrai gali apsaugoti?

Augalai nuo erkių
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Augalai nuo erkių priskiriami natūralioms repelentinėms priemonėms, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo veikliųjų medžiagų koncentracijos ir sklaidos aplinkoje. Nors tam tikri augalai pasižymi erkėms nepalankiomis savybėmis, jų poveikis dažniausiai yra lokalus ir nepastovus. Dėl to svarbu vertinti ne tik jų biologinį potencialą, bet ir realų pritaikomumą kiemo sąlygomis.

Kaip veikia augalai nuo erkių ir kas slypi už šio poveikio?

Augalai nuo erkių dažniausiai siejami su jų gebėjimu išskirti biologiškai aktyvias medžiagas, kurios gali veikti kaip repelentai arba, tam tikrais atvejais, turėti toksinį poveikį. Šios medžiagos priklauso skirtingoms cheminėms grupėms, tačiau dažniausiai minimi eteriniai aliejai – lakūs junginiai, kuriuos augalai išskiria į aplinką kaip apsaugos mechanizmą nuo vabzdžių ir kitų organizmų.

  • Vienas pagrindinių veikimo būdų yra kvapinis poveikis. Tokie junginiai kaip citronelolis, mentolis ar timolis gali trikdyti erkių orientaciją aplinkoje. Erkės šeimininką aptinka pagal anglies dioksidą, kūno šilumą ir kvapinius signalus, todėl intensyvesnis augalinių junginių fonas gali šiuos signalus užmaskuoti arba susilpninti. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra tiesioginis atbaidymas, dažniau tai yra aplinkos trikdymas, kuris sumažina tikimybę, bet neužkerta kelio erkėms patekti į konkrečią zoną.
  • Kitas veikimo mechanizmas yra kontaktinis poveikis, būdingas tam tikriems augalams, pvz., chrizantemoms. Jose esantys piretrinai veikia nervų sistemą ir gali būti toksiški įvairiems nariuotakojams, įskaitant erkes. Tačiau šis poveikis pasireiškia tik tada, kai yra pakankama veikliosios medžiagos koncentracija ir tiesioginis kontaktas. Natūraliai augančiame augale šių medžiagų išsiskyrimas į aplinką yra ribotas, todėl realiomis sąlygomis toks efektas dažniausiai yra silpnas.
  • Kitas svarbus niuansas – veikliosios medžiagos yra lakios ir greitai suyra. Tai reiškia, kad jų koncentracija ore nuolat kinta ir dažniausiai būna didžiausia tik labai arti augalo. Dėl šios priežasties augalai negali sukurti pastovaus ar tolygiai veikiančio apsauginio lauko. Net ir stipriai aromatingi augalai veikia tik lokaliai, o jų poveikį lengvai sumažina vėjas, temperatūros svyravimai ar augalo fiziologinė būklė.

Todėl svarbu atskirti du dažnai suplakamus dalykus: biologinį poveikį ir praktinę apsaugą. Tai, kad augalas turi erkes veikiančių junginių, dar nereiškia, kad jis gali užtikrinti realią apsaugą kieme. Daugeliu atvejų kalbama apie ribotą, sąlyginį efektą, kuris gali sumažinti riziką tam tikrose vietose, tačiau negali būti laikomas savarankiška kontrolės priemone.

Įdomūs faktai apie pelynų paklodes nuo erkių Viduramžių vienuolynų soduose pelynai buvo auginami ne tik vaistams, bet ir higienai. Yra išlikusių pasakojimų apie tai, kaip keliautojai, norėdami apsisaugoti nuo erkių ir blusų nakvynės vietose, po savo paklodėmis ar ant šieno klodavo šviežias pelynų šakas. Stiprus, kartus pelynų kvapas ir juose esantys eteriniai aliejai (tujonas) veikdavo kaip natūralus barjeras – erkės tiesiog vengdavo liestis prie tekstilės, kuri kvepėjo šiuo augalu.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie pelynų paklodes nuo erkių? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą
Augalai nuo erkių

Ką rodo moksliniai tyrimai apie augalus nuo erkių?

Vertinant augalus nuo erkių, svarbu atskirti du lygmenis: laboratorinius tyrimus ir realias lauko sąlygas. Būtent ši skirtis dažniausiai ir paaiškina, kodėl teoriškai veiksmingi augalai praktikoje duoda gerokai kuklesnius rezultatus.

Laboratoriniuose tyrimuose augalinės kilmės junginiai dažnai rodo aiškų repelentinį ar net toksinį poveikį erkėms. Koncentruoti eteriniai aliejai ar jų komponentai gali trikdyti erkių elgseną, mažinti jų aktyvumą ar net sukelti žūtį. Tokie rezultatai formuoja prielaidą, kad augalai, iš kurių šie junginiai gaunami, galėtų veikti panašiai ir natūralioje aplinkoje.

Tačiau lauko sąlygomis situacija keičiasi iš esmės. Pagrindinė problema – veikliųjų medžiagų koncentracija. Tyrimuose naudojamos koncentruotos formos (ekstraktai, distiliuoti aliejai), o augalai natūraliai išskiria gerokai mažesnius kiekius. Be to, šios medžiagos yra lakios, todėl jų poveikis greitai silpnėja ir tampa nepastovus.

Kitas svarbus veiksnys – sklaida aplinkoje. Atviroje erdvėje kvapiniai junginiai išsisklaido netolygiai, jų koncentracija priklauso nuo vėjo, temperatūros, drėgmės. Dėl to net ir aromatingas augalas sukuria tik labai ribotą poveikio zoną, kuri retai sutampa su realiomis erkių judėjimo trajektorijomis.

Rekomenduojamas video

Augalai nuo erkių: veikimas ir praktinis pritaikymas

Augalai nuo erkių skiriasi ne tik rūšimis, bet ir veikimo pobūdžiu. Vieni veikia per kvapinius junginius, kiti pasižymi stipresnėmis biologiškai aktyviomis medžiagomis, tačiau visais atvejais jų poveikis išlieka ribotas dėl mažos koncentracijos aplinkoje.

Nors tam tikri junginiai gali veikti erkes, natūraliomis sąlygomis jų kiekis retai pasiekia reikšmingą lygį. Dėl to poveikis dažniausiai apsiriboja artima aplinka ir priklauso nuo konkrečios vietos.

AugalasVeikliosios medžiagosVeikimo tipasKur sodinti?Realus efektyvumas
LevandaLinalolis, linalilo acetatasKvapinis (eteriniai aliejai)Takai, terasos, poilsio zonosRibotas, lokalus
CitrinžolėCitronelolis, geraniolisKvapinis, dalinai repelentinisPrie įėjimų, saulėtos vietosRibotas, trumpalaikis
RozmarinasCineolis, kamparasKvapinisSausos, saulėtos zonos, prie takųRibotas
KatžolėNepetalaktonasKvapinis, stipresnis nei daugelio žoleliųPrie takų, judėjimo zonoseVidutinis, bet lokalus
ŠalavijasTujonas, cineolisKvapinisSausos, atviros vietosRibotas
Pipirmėtė/mėtaMentolisKvapinisIntensyvaus judėjimo zonosRibotas, trumpalaikis
PelynasKartieji seskviterpenaiKvapinis + cheminisPakraščiai, mažiau naudojamos zonosRibotas, nepastovus
ChrizantemosPiretrinaiKontaktinis (insekticidinis)Dekoratyvinės zonosEfektyvu tik ekstraktuose
SerenčiaiSieros junginiai (allicinas)Kvapinis/cheminisDaržo pakraščiaiRibotas
ČesnakasTiopenaiKvapinisGėlynai, prie įėjimųSilpnas, papildomas

Kur sodinti augalus nuo erkių, kad poveikis būtų maksimalus?

Augalai nuo erkių veikia tik ribotu atstumu, todėl jų efektyvumas pirmiausia priklauso nuo išdėstymo, o ne nuo kiekio ar rūšių įvairovės. Dažniausia klaida – sodinti juos perimetru tikintis sukurti apsauginę juostą. Tačiau erkės į kiemą patenka per konkrečias judėjimo trajektorijas ir palankias mikrobuveines, todėl toks sprendimas retai duoda apčiuopiamą rezultatą.

Daug efektyvesnis yra vadinamasis kontaktinių zonų principas. Tai vietos, kur žmogus ar gyvūnai neišvengiamai juda ir liečiasi su augmenija. Būtent čia augalai gali turėti realų, nors ir ribotą poveikį.

Svarbiausios zonos:

  • takai ir praėjimai, ypač besiribojantys su želdiniais;
  • įėjimai į kiemą ar sodą;
  • poilsio vietos, terasos, vaikų žaidimų erdvės.

Tokiose vietose kvapinių junginių koncentracija, nors ir nedidelė, gali sumažinti tiesioginio kontakto su erkėmis tikimybę.

Taip pat svarbu suprasti, kur augalai neveiks. Erkės dažniausiai laikosi drėgnose, pavėsingose vietose su tankia augmenija – aukštoje žolėje, krūmynuose, miško pakraščiuose. Jei šios zonos išlieka nevaldomos, net ir strategiškai pasodinti augalai neturės reikšmingo poveikio bendram erkių kiekiui.

Todėl augalų sodinimas turėtų būti derinamas ir su aplinkos valdymu:

  • reguliariu žolės trumpinimu;
  • per tankių želdinių retinimu;
  • šviesos ir oro cirkuliacijos didinimu.
Augalai nuo erkių

Kada augalai nuo erkių turi realią vertę?

Augalai nuo erkių turi vertę tik konkrečiose situacijose, kur jų poveikis gali būti tiesiogiai susietas su žmogaus judėjimu ir naudojama erdve. Tai nėra sprendimas, mažinantis erkių kiekį visame sklype, jų funkcija kur kas siauresnė.

Didžiausia jų nauda atsiskleidžia mažose, aiškiai apibrėžtose vietose: prie takų, terasų, poilsio zonų ar įėjimų. Tokiose vietose augalai gali veikti kaip papildomas veiksnys, šiek tiek mažinantis tikimybę, kad erkė pateks į kontaktą su žmogumi. 

Visais kitais atvejais jų reikšmė yra minimali. Jei sklype išlieka erkėms palankios vietos: tanki žolė, pavėsis, drėgmė,  augalai šios situacijos nepakeičia. Jie neveikia kaip kontrolės priemonė, todėl negali kompensuoti aplinkos valdymo trūkumų.

Dėl šios priežasties augalus verta vertinti kaip tikslinį sprendimą: jie turi prasmę ten, kur gali būti strategiškai panaudoti, bet neturi prasmės kaip pagrindinė apsaugos priemonė. Tokia pozicija leidžia išvengti perteklinių lūkesčių ir priimti sprendimus, kurie realiai veikia.

Šaltiniai:
https://www.thespruce.com/plants-that-repel-ticks-11744171
https://www.westonma.gov/166/Landscaping-a-Tick-free-Yard
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0254629915326028
https://www.homesandgardens.com/gardens/tick-repellent-ground-covers
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7469192
https://www.webmd.com/skin-problems-and-treatments/what-to-know-natural-tick-repellents

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Naujienos iš interneto

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *