Eidami pro tankiai dilgėlėmis apaugusį patvorį, mes instinktyviai patraukiame ranką – tą liūdną dilginantį jausmą žinome nuo vaikystės. Tačiau kas, jeigu tą patį momentą, kai atitraukiame ranką, atsisakome ir vienos iš stipriausių gamtos vaistininkių? Liaudies išmintis sako: „viena dilgėlė verta septynių daktarų“. Avicena, prieš tūkstantį metų žinomiausias pasaulio gydytojas, jai skyrė atskirą skyrių savo veikaluose. O šiuolaikiniai mokslininkai vis dar atranda šio augalo naudą ten, kur mažiausiai tikisi. Tad kokios yra dilgėlių gydomosios savybės ir kuo dar ypatinga ši „piktžolė“, o gal vaistažolė?
Kodėl dilgėlė dilgina – ir kodėl tai yra genialus inžinerijos sprendimas?
Prieš kalbant apie dilgėlių gydomąsias savybes, verta sustoti prie paties dilginimo mechanizmo – tai ne šiaip žiaurus augalo įprotis, o tiesiog viena sudėtingiausiai išspręstų apsaugos sistemų gamtoje. Kiekvienas dilgėlės plaukelis yra tuščiaviduris, sustiprintas silikonu, išoriškai labai panašus į medicininę švirkšto adatą. Ir ne, tai ne perdėtas palyginimas – mokslininkai tiesiai taip ir sako.
Kai tik plaukelio galiukas nulaužiamas (o jis yra itin trapus), susidaro aštrus taškas, kuris be jokio pasipriešinimo pramuša odą ir į paviršinius odos sluoksnius suleidžia kokteilį iš histamino, skruzdžių rūgšties, acetilcholino ir serotonino. Būtent šio cheminių medžiagų mišinio dozė sukelia tą žinomą deginimo pojūtį.
Įdomi detalė: anksčiau buvo manoma, jog pagrindinis „dieglys“ yra skruzdžių rūgštis – ta pati, kurią gamina ir skruzdės. Tiesa pasirodo esanti žymiai sudėtingesnė: kiekvienas iš minėtų komponentų atskirai dilgintų tik šiek tiek, tačiau kartu jie veikia suderintai, kaip maža cheminė bomba.
O dilgina dilgėlės, pasirodo, visai ne veltui: tyrimai rodo, jog specialiai sukeltas dilginimas (vadinamas „urtikacija“, nuo lot. Urtica) šimtmečius naudotas kaip terapija reumatui, artritui ir sąnarių skausmams. Metodas atrodo primityviai – sergantis žmogus tiesiog priliesdavo šviežias dilgėles prie skausmingos vietos. Šiandien mokslininkai užtikrintai patvirtino, kad histaminas ir serotoninas, patekę į odą, iš tiesų slopina uždegimą ir mažina skausmo signalų perdavimą. Taigi, klausimas „ar gydyti skausmą skausmu?“ nėra tik filosofinis.
Dilgėlių gydomosios savybės: tai, ką žino kiekviena bobutė, ir tai, ko dar nežino mokslas
Daugeliui iš mūsų dilgėlė vis dar tėra „piktžolė iš patvorio“, tačiau žolininkystės tradicijose šis augalas visada užėmė garbingą vietą. Tai, ką senoliai intuityviai vadino „vaistu nuo visų ligų“, šiandien tampa rimtų mokslinių diskusijų objektu. Ar dilgėlė iš tikrųjų yra tokia galinga, kaip pasakojama, ar tai tik senieji prietarai, išlaikę populiarumą dėl savo rūsčios prigimties?
Šiame skyriuje pažvelgsime į tai, kas slypi už „dilginančio fasado“ ir kodėl šis augalas iš tiesų „gali atstoti 7 daktarus“.
Rekomenduojamas video
Dilgėlių gydomosios savybės: geležis, vitaminai ir chlorofilas
Dilgėlė – tai ne šiaip žaluma. Šviežiame dilgėlių lape vitamino C yra apie du kartus daugiau negu juoduosiuose serbentuose ar citrinoje – o jie juk laikomi vienais iš pagrindinių vitamino C šaltinių. Dilgėlės taip pat turtingos geležimi (tai įprastas jų naudojimo gydant mažakraujystę pagrindas), kaliu, kalciu, magniu, selenu ir chlorofilu – medžiaga, kuri suteikia augalui žalią spalvą ir yra iš tiesų struktūriškai panaši į hemoglobiną mūsų kraujyje.
Tradicinė medicina šias savybes naudojo labai plačiai: dilgėlių nuoviras ar arbata buvo geriami anemijos atveju, pavasarinės vitaminų stokos metu, inkstų veiklai pagerinti, kraujavimui stabdyti.
Įdomi detalė: skirtingai nuo daugelio kitų augalinių preparatų, dilgėlės turi diuretinį (šlapimą varantį) poveikį, tačiau neišplauna iš organizmo kalio – kaip tai daro kai kurie cheminiai vaistai. Priešingai, jos net papildo organizmą šia svarbia mineraline medžiaga.
Dilgėlių gydomosios savybes: sąnariai, uždegimas ir šiuolaikinis mokslas
Artrozę, reumatoidinį artritą, podagrą ir kitus sąnarių negalavimus senoliai gydė dilgėlėmis. Ar tai tik prietaras? Mokslinis tyrimas, publikuotas „Journal of the Royal Society of Medicine“, nustatė, jog reguliarus dilgėlių arbatos vartojimas žymiai mažina sąnarių skausmą ir uždegimą pacientams, sergantiems artritu – kai kuriais atvejais lygiavertiškai standartiniams priešuždegiminiams vaistams. Ir nors placebas taip pat veikia, dilgėlių grupėje rezultatai buvo statistiškai reikšmingai geresni.
Tai galima paaiškinti tuo, kad dilgėlės turi flavonoidų, fenolinių rūgščių ir kvercetino – medžiagų, kurios šiuolaikiniame farmakologijos pasaulyje laikomos rimtais priešuždegiminiais agentais. Kitaip tariant, senoviniam receptui šį kartą tiesiog grįžo mokslinis diplomas.
Dilgėlė kaip augalinė žaliava: dar vienas būdas ją vertinti
Daržo ar sodo kontekste dilgėlė dažniausiai yra „priešas Nr. 1“ – piktžolė, kurios niekas nekviečia, tačiau ji vis tiek ateina. Tačiau darbštūs sodininkai žino, jog dilgėlė yra ir viena naudingiausių daržo bičiulių.
- Pirmiausia, dilgėlės yra puiki indikatorinė augalų rūšis. Tai reiškia, jog jei jūsų sklype gausiai auga dilgėlės, dirvožemis tikriausiai yra turtingas azotu ir mineralinėmis medžiagomis. Žemdirbiai anksčiau sakydavo: ten, kur auga dilgėlės, augs ir geri kopūstai.
- Antras dalykas – dilgėlių trąšos. Jei mirkote dilgėles vandenyje apie savaitę ar dvi, gausite vieną iš geriausių natūralių skystųjų trąšų, sodininkų vadinamą „žaliąja trąša“. Ji turtinga azotu, kaliu ir kitais mineralais; augalai ją mielai pasisavina per lapus ir šaknis.
- Ir trečias dalykas, kurio mažiausiai tikėjotės – dilgėlė yra nepakeičiamas darželių augalas visai greta katilėlių, petražolių ir rūtų. Būtent šie augalai yra vieni pagrindinių drugelių vikšrų maitinimosi augalų. Dailieji admirolai, spungės, dilgėlinukai ir kiti drugeliai ant dilgėlės stiebų suka kokonus ir deda pirmuosius kiaušinėlius. Jei norite matyti drugelius savo sode, palikite dilgėlių kampelį.
Karas, mada ir audeklas iš „piktžolės“
Čia pasidalinsime viena iš labiausiai stebinančių dilgėlės istorijų – ir ne, tai ne apie sriubą. Dilgėlių pluoštas, gaunamas iš stiebo, buvo viena svarbiausių audeklo žaliavų Europoje, kol atsirado medvilnė. Kartu su linais ir kanapėmis, dilgėlė buvo Šiaurės Europoje pagrindinis tekstilės augalas, nes augo šaltesniame klimate, kur medvilnė neauga.
Archeologai Danijoje rado dilgėlių audeklo liekanų, datuojamų bronzos amžiumi – tai yra daugiau nei 3000 metų senumo. Šveicarijoje aptikti audinio fragmentai siekia VII a. Ir tik XIX a. medvilnės pramonė išstūmė dilgėlę iš tekstilės pasaulio.
Tačiau istorija tada dar nesibaigė. Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijoje, kai sutriko medvilnės tiekimas, valstybė oficialiai įpareigojo rinkti dilgėles. Buvo iškeltas tikslas: 85 % medvilnės pluošto drabužiuose ir palapinėse pakeisti dilgėlių pluoštu. Karo rekordai rodo, kad per dvejus metus surinkta šimtai tūkstančių tonų dilgėlių. Vokiečiai ir austrai tam turėjo net specializuotus fabrikus.
Šiandien dilgėlių pluošto renesansas vyksta ekologiškos mados pasaulyje. Dilgėlių pluošto audeklas yra šilkinio blizgesio, minkštesnis už medvilnę, natūraliai praleidžia orą (dėl tuščiavidurių plaukelio kanalėlių) ir yra biologiškai skaidus. Jis suyra lengviau nei linas ar pluoštinės kanapės. Italų mados namai jau kuria dilgėlių pluošto kolekcijas. Dilgėlė iš patvorio grįžta į podiumą – tiesiogine to žodžio prasme.
Praktinės dilgėlių gydomosios savybės: ką galima bandyti namuose
Nors dilgėlės dažnai laikomos tik daržo piktžolėmis, tačiau šis augalas gali tapti ne tik puikiu pagalbininku jūsų sveikatai, bet ir tikra „gyvybės eliksyro“ stotele jūsų sode ar vonios kambaryje. Jei norite išbandyti dilgėlių galią savo kasdienybėje, štai keletas laiko patikrintų būdų, kaip jas panaudoti namų sąlygomis – nuo vitaminų kupinos arbatos iki natūralios trąšos augalams.
- Dilgėlių arbata. Paprasčiausias būdas – arbata. Šaukštelį džiovintų lapų užplikykite 250 ml vandens, palikite 10 min. Geriausia gerti ryte prieš pusryčius. Pavasarį, kai organizmui itin trūksta mineralų ir vitamino C, savaitės arbatos kursas yra vienas paprasčiausių papildymo būdų.
- Plaukams. Dilgėlių nuoviru (virti 20 min., atvėsinti) skalaukite plaukus po plovimo. Dėl chlorofilo, mineralų ir dilgėlėse esančių fitoncidų mažės plaukų slinkimas, stiprės šaknys. Rezultatas matomas po 3–4 savaičių reguliaraus naudojimo.
- Pagalba odai ir alergijoms. Dilgėlių nuoviru (paruoštu kaip ir plaukams) galima valyti sudirgusią, riebią ar į bėrimus linkusią odą. Taip pat reguliarus dilgėlių arbatos gėrimas pavasarį padeda organizmui lengviau susidoroti su šienligės simptomais, nes natūraliai slopina histamino reakcijas.
Atsargumo žodis: dilgėlės itin skatina kraujo krešėjimą, todėl jas reikia vartoti labai atsargiai (arba visai nevartoti į vidų) turintiems tirštą kraują, sergantiems tromboflebitu ar hipertonija. Nėštumo metu taip pat patariama vengti didelių dozių. Prieš pradedant ilgą kursą arba esant rimtesnei būklei, pasitarkite su gydytoju – kaip ir su bet kuo kitu, ką reguliariai vartojate.
Naujas žvilgsnis į patvorio augalą
Dilgėlė yra nuostabus augalas – gynybiškas, bet dosnus. Ji skausmingai atkreipia dėmesį į save, tačiau turintiems kantrybės grąžina kur kas daugiau, negu pažadėjo. Jos gydomosios savybės patvirtintos tūkstantmetės patirties ir šiuolaikinio mokslo. Ji maitino Europos drugelius, aprengė karius, stiprina mūsų imuninę sistemą ir grįžta į aukštąją madą kaip ekologiškas prabangus (luxury) pluoštas.
Kitą kartą, kai pamatysite dilgėlių kerą sodo pakraštyje, galbūt neskubėkite jo naikinti. Verčiau palikite kampelį – drugeliams, bičiulystei, širdžiai. O sau – pasigaminkite puodelį arbatos.
Šaltiniai:
- https://www.healthline.com/nutrition/stinging-nettle
- https://www.webmd.com/diet/health-benefits-nettle-leaf
- https://www.medicinenet.com/16_benefits_of_stinging_nettle_7_side_effects/article.htm
- https://www.bbcgoodfood.com/health/nutrition/health-benefits-of-nettle-tea
- https://www.sacredblossomfarm.com/nettle
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.