Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Bulvių žiedai: skinti ar palikti – ką verta žinoti, norint stambesnių gumbų?

Bulvių žiedai: skinti ar palikti – ką verta žinoti, norint stambesnių gumbų?
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Kiekvieną vasarą bulvių lysvėse pasirodo tas pats reginys – virš žalios lapijos iškyla smulkūs, dažniausiai balti, violetiniai ar rausvi žiedynai. Vieni sodininkai juos nedelsdami nuskina, kiti – ramiai palieka žydėti, o treti apie tai net nesusimąsto. Klausimas, ar bulvių žiedus reikia skinti, kad gumbai užaugtų stambesni, kartojasi dažname daržininkų forume ir kiekvieną sezoną sukelia naujas diskusijas. Pabandykime pažvelgti į šią temą biologiškai – kam iš tikrųjų reikalingi bulvių žiedai ir kaip tai atsiliepia būsimam derliui.

Kodėl bulvės apskritai žydi?

Bulvė yra augalas, kuris dauginasi dviem visiškai skirtingais būdais. Vienas – vegetatyvinis, per gumbus, kurį naudoja kiekvienas sodininkas, sodindamas sveikus sėklinius gumbus kitą pavasarį. Kitas – generatyvinis, per sėklas, kurios susiformuoja žieduose po apdulkinimo, o vėliau – smulkiuose, žalsvuose, pomidorėlį primenančiuose vaisiuose. Šis antrasis kelias praktiniam bulvių auginimui beveik neturi reikšmės – iš sėklų daržininkai bulvių praktiškai neaugina, tokį būdą naudoja tik selekcininkai, kurdami naujas veisles.

Vadinasi, žydėjimas bulvei yra tarsi „papildoma programa“, kuri paruošiama tam atvejui, jei augalui reikėtų daugintis sėklomis. Tačiau ši programa vis tiek reikalauja energijos ir maistinių medžiagų, kurias augalas galėtų nukreipti kitur.

Įdomūs faktai apie tai, kokie religiniai prietarai supo bulves Kadangi bulvės auga po žeme (tamsiame „požemių pasaulyje“) ir apie jas nėra užuominų Šventajame Rašte, kai kuriose šalyse dvasininkai jas tiesiog uždraudė, vadindami raganų maistu.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie tai, kokie religiniai prietarai supo bulves? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą
Kodėl bulvės apskritai žydi?

Kur augalas paskirsto savo išteklius?

Štai šiame klausime ir slypi visos diskusijos esmė. Agronomijos mokslo tyrimai rodo, kad didžioji dalis augalo fotosintezės metu sukauptos energijos bei maistinių medžiagų (apie 70–80 %) yra nukreipiama į gumbų auginimą ir antžeminę lapiją. Pačiam žydėjimo procesui augalas sunaudoja palyginti nedaug energijos, tačiau situacija pasikeičia, kai pradeda megztis ir nokti žaliosios uogos (vaisiai) – šiam procesui išteklių reikia kur kas daugiau.

Svarbu suprasti ir laiko momentą. Bulvių žiedai paprastai pasirodo praėjus maždaug pusantro mėnesio nuo sudygimo. Ankstyvosioms veislėms tai įvyksta jau po 27–35 dienų, vėlyvesnėms – po 45–50 dienų. Iki žydėjimo pradžios gumbų užuomazgos po žeme jau būna pradėjusios formuotis: priklausomai nuo veislės ir sąlygų, jos tuo metu būna žirnio ar net vištos kiaušinio dydžio. Taigi žydėjimas nėra momentas, kai gumbai „dar tik pradeda“ megztis – jie jau aktyviai auga, o žiedai atsiranda lygiagrečiai šiam procesui.

Bulvių žiedai: skinti ar neskinti?

Griežto, vienareikšmio atsakymo „taip“ arba „ne“ čia nėra – būtent todėl ši tema išlieka viena populiariausių tarp daržininkų. Praktikoje egzistuoja du požiūriai:

Argumentai už žiedų skynimą. Kadangi dalis energijos, kuri galėtų atitekti gumbams, išeikvojama žydėjimui ir sėklinių uogų formavimuisi, kai kurie sodininkai nuskina žiedynus dar pumpurų stadijoje. Taip tikimasi, kad sutaupyta energija bus nukreipta į požeminę dalį. Moksliniai eksperimentai rodo, kad nukreipus energiją nuo sėklų mezgimo, derlius gali padidėti apie 5–10 %. Ypač tai aktualu veislėms, kurios žydi itin gausiai ir intensyviai mezga žaliąsias uogas.

Rekomenduojamas video

Argumentai už žiedų palikimą. Kadangi pačiam žydėjimui skiriama energijos dalis nėra milžiniška, praktinis žiedų skynimo efektas dažnai būna sunkiai pastebimas. Ypač jei bulvės auginamos gerai paruoštoje, derlingoje, tinkamai tręštoje ir drėgnoje dirvoje, kur augalui pakanka išteklių viskam. Daugelis patyrusių ūkininkų sutinka, kad kur kas didesnę įtaką derliui daro teisinga agrotechnika: kaupimas, mulčiavimas, laistymas ir subalansuotas tręšimas (ypač vengiant azoto pertekliaus žydėjimo metu, kuris skatina tik lapų augimą).

Praktinė išvada: bulvių žiedų skynimas neturėtų būti laikomas pagrindiniu ar stebuklingu derliaus didinimo būdu. Tai veikiau papildomas veiksnys, kuris gali nežymiai padėti, ypač jei vasara sausa, o dirvožemis skurdus. Tačiau lyginant su laistymu ar kaupimu, šio veiksmo įtaka yra gerokai mažesnė.

Bulvių žiedai: skinti ar neskinti?

Kaip taisyklingai nuskinti žiedus, jei nusprendėte tai daryti?

Jei vis dėlto nusprendėte pašalinti bulvių žiedus, verta laikytis kelių svarbių taisyklių, kad netyčia nepakenktumėte augalams:

  • Rinkitės sausą orą: žiedus geriausia skinti sausą, saulėtą dieną. Drėgnu oru ar po lietaus padarytos žaizdelės tampa lengvai prieinamais vartais grybelinėms ligoms, ypač bulvių marui.
  • Skinkite atsargiai: bulvių žiedynus geriausia tiesiog švelniai nuskinti rankomis ties žiedkočio pagrindu, stengiantis nepažeisti ir nenulaužti pagrindinių krūmo šakų bei lapų. Jei naudojate sekatorių ar žirkles, kaskart pereidami prie kitos veislės ar ligoto kero, įrankius dezinfekuokite.
  • Suderinkite su kenkėjų kontrole: šalinant žiedynus, kartu labai patogu apžiūrėti viršutinius augalo lapus. Žydėjimo metu bulves dažnai intensyviai puola kolorado vabalai ir jų lervos, tad vienu metu galite atlikti du naudingus darbus.
  • Nekovokite su pasekmėmis: skinti verta dar neišsiskleidusius pumpurus arba vos pradėjusius žydėti žiedus. Jei lauksite, kol žiedlapiai nukris ir užsimegs žalios uogos, augalas jau bus sunaudojęs didžiąją dalį generatyviniam procesui skirtos energijos.

Ką iš tiesų verta daryti, siekiant stambesnių gumbų?

Jei jūsų tikslas – kuo gausesnis ir stambesnis bulvių derlius, sutelkite dėmesį į veiksnius, kurių įtaka įrodyta agronomijos mokslo:

  1. Reguliarus drėkinimas: bulvėms drėgmė labiausiai reikalinga būtent žydėjimo ir gumbų augimo metu (birželio pabaigoje – liepos mėnesį). Jei šiuo periodu vyrauja sausra, gumbai liks smulkūs.
  2. Laiku atliktas kaupimas: pirmasis kaupimas atliekamas daigams pasiekus 15–20 cm aukštį. Tai skatina papildomų požeminių ūglių, ant kurių formuojasi gumbai, vystymąsi.
  3. Mulčiavimas: mulčiavimas šiaudais ar nupjauta žole padeda palaikyti pastovią dirvos drėgmę ir apsaugo gumbus nuo perkaitimo bei pažaliavimo.
  4. Subalansuotas tręšimas: ankstyvą pavasarį bulvėms reikia azoto, o prasidėjus žydėjimui ir gumbų augimui – kalio bei fosforo. Perteklinis tręšimas azotu šiuo etapu skatins tik vešlią lapiją, o gumbai po žeme liks maži.

Bulvių žiedų skynimas – tai labiau tradicijos, asmeninio eksperimento ir laiko turėjimo klausimas, o ne privaloma agrotechninė procedūra. Jei turite nedidelį daržą ir norite išbandyti šį metodą, žalos augalams nepadarysite, jei tai atliksite atsargiai ir sausu oru. Tačiau jei plotai dideli, papildomas darbas neatsipirks – geriau nukreipkite jėgas į laistymą, piktžolių ravėjimą bei apsaugą nuo ligų.

Ką iš tiesų verta daryti, siekiant stambesnių gumbų?

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar tiesa, kad nuskynus žiedus bulvės užaugs dvigubai didesnės?

Ne, tai mitas. Žiedų skynimas gali padidinti derlių tik nežymiai – maždaug 5–10 %, priklausomai nuo bulvių veislės ir augimo sąlygų. Dvigubai didesnio derliaus tai neužtikrins, nes gumbų dydį lemia drėgmė, dirvožemio derlingumas ir veislės genetika.

Ar galima valgyti žalias uogas, kurios užauga nukritus bulvių žiedams?

Griežtai ne! Šios žalios, pomidorus primenančios uogos turi labai didelį kiekį solanino – nuodingo alkaloido. Jos yra nuodingos tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams. Jei darže būna vaikų, šias uogas rekomenduojama nuskinti ir išmesti, kad nekiltų pagunda jų paragauti.

Ką daryti, jei mano bulvės išvis nežydi?

Dėl to pergyventi nereikėtų. Kai kurios šiuolaikinės ankstyvosios bulvių veislės yra selekcionuotos taip, kad suformuotų gumbus dar prieš žydėjimo etapą arba žydėtų labai trumpai ir nepastebimai. Taip pat augalai gali nežydėti dėl per didelio azoto kiekio dirvoje arba dėl didelių karščių. Gumbų vystymuisi tai įtakos neturi – derlius vis tiek bus.

Kada tiksliai yra pats geriausias laikas skinti bulvių žiedus?

Geriausias laikas – pumpurų stadija, kai žiedynai jau iškilę virš lapų, bet žiedai dar neišsiskleidę. Šiuo metu augalas dar nespėjo sunaudoti maistinių medžiagų žydėjimo procesui, todėl skynimo nauda (jei ji bus) – pati didžiausia.

Ar nuskynus žiedus bulvės mažiau sirgs bulvių maru?

Savaime žiedų skynimas nuo ligų neapsaugo. Priešingai – jei skinsite žiedus drėgnu oru arba nešvariomis rankomis/ įrankiais, per padarytas žaizdas galite užkrėsti krūmą grybelinėmis ligomis. Todėl procedūrą atlikite tik saulėtą dieną.

Šaltiniai:

  1. https://www.gardeningknowhow.com/edible/vegetables/potato/cut-back-potato-plants.htm
  2. https://www.thespruce.com/potato-flower-8672510
  3. https://www.gardenary.com/blog/should-you-cut-off-potato-flowers

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Naujienos iš interneto

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *