Bulvė – viena mėgstamiausių ir universaliausių daržovių, kurias lengva ir nebrangu užsiauginti. Ši daržovė nereikalauja papildomų laiko ir priežiūros kaštų, tačiau, kaip ir bet kuris augalas, ji nėra atspari ligoms ir kenkėjams. Bulvių ligos ir bulvių kenkėjai gali padaryti ne tik trumpalaikės žalos, sunaikindami dalį derliaus, tačiau tinkamai jų neidentifikavus ir neapsisaugojus, žalos padariniai gali būti ilgalaikiai. Kokios pagrindinės bulvių ligos ir jų požymiai, kokie bulvių kenkėjai pridaro daugiausiai žalos bei kokias prevencijos priemones naudoti, kad juos suvaldyti – dalinamės šiame straipsnyje.
Bulvių maras – bulvių liga, padaranti daugiausiai žalos
Bulvių maras – tai liga, kurią sukelia bulvinė fitoftora (Phytophthora infestans). Ši grybinė liga pažeidžia bulvių lapus, lapkočius, stiebus, viršūninius ūglius, gumbus, rečiau – pumpurus ir uogas.
Pirmieji požymiai atsiranda ant lapų – mažos, nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos vandeningos dėmės. Vėliau jos greitai plečiasi ir virsta tamsiai pilkomis arba rudomis išplaukiančiomis dėmėmis. Kai drėgna, apatinėje lapų pusėje, dėmių pakraščiuose atsiranda baltas pūkuotas pelėsis iš grybo sporangių ir sporangiosporų – tai pagrindinis skiriamasis bulvių maro bruožas.
Bulvių maras sparčiausiai plinta, kai vyrauja drėgni, su dažnais lietumis orai, o temperatūra svyruoja nuo 15 iki 25 °C šilumos.
Užsikrėtus, priklausomai nuo oro sąlygų, ligos požymiai pasimato po 4-10 dienų, o palankiu oru – ypač jautrių veislių bulvėse – net po 3 dienų.
Kaip apsisaugoti nuo bulvių maro?
Nuo bulvių maro pasėlius galima apsaugoti taikant įvairias profilaktines priemones.
- Likus mažiausiai dviems savaitėms iki bulviakasio, bulvienojai nupjaunami ir išvežami iš lauko arba defoliuojami.
- Nukasus bulves, ligoti gumbai iš lauko pašalinami ir sunaikinami. Sandėliavimo metu išbrokuoti ligoti bulvių gumbai iki bulviasodžio taip pat turi būti supūdomi juos užkasant ar pridengiant.
- Pavasarį darže (laukuose) sudygusios iš rudens paliktos bulvės turi būti sunaikinamos.
- Siekiant išvengti užkrato su sėkla, nereikėtų sodinti ligotų gumbų.
- Svarbi prevencijos priemonė – auginti atsparias bulvių marui veisles.
- Venkite perteklinio ir (arba) naktinio laistymo.
- Taikykite sėjomainą.
Fungicidų naudojimas bulvių marui pažaboti
Fungicidai – pesticidai augalų ligas sukeliantiems grybams naikinti. Fungicidų naudojimo laikas ir dažnumas priklauso nuo oro sąlygų, bulvių veislės, bulvių auginimo tarpsnio, vietos sąlygų, naudojamų fungicidų veikimo pobūdžio ir kt.
Naudojant fungicidus nuo bulvių maro, rekomenduojama laikytis šių pagrindinių reikalavimų:
- pirmiesiems purškimams ankstyvaisiais bulvių auginimo tarpsniais, kada lapija nėra vešli, gali būti naudojami kontaktiniai fungicidai kas 5-10 dienų;
- sparčiausio bulvių auginimo metu purškiama sisteminiais fungicidais, bet ne daugiau kaip du ar tris kartus, kas 10-14 dienų;
- po žydėjimo, vyraujant maro sukėlėjui palankioms sąlygoms, purškiama kontaktinių ir translaminarinių fungicidų mišiniais kas 5-10 dienų, arba kontaktiniais fungicidais kas 5 dienos;
- po žydėjimo, esant nepalankioms ligai plisti sąlygoms, purškiama kontaktiniais fungicidais kas 7-10 dienų.
Prieš pradėdami purškimą fungicidais, įdėmiai perskaitykite produkto etiketę su naudojimo instrukcija. Primename, kad naujausią informaciją apie registruotus fungicidus galite rasti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tinklapyje – https://vatzum.lrv.lt/lt/
Karštus, vasariškus orus pamėgusi – sausligė (alternariozė)
Šilti ir net karšti orai (optimali 25-27 °C temperatūra), drėgni ar besikeičiantys sausi ir drėgni periodai yra palankiausia terpė plisti bulvių sausligei.
Bulvių sausligę sukelia grybas Alternaria solani. Sausligė pažeidžia lapus, stiebus, bulvių gumbus. Ant lapų atsiranda didėjančios rudos apskritos rievėtos, ant stiebų stačiakampės ar ovalios dėmės. Ligai progresuojant lapų audiniai apie dėmę šviesėja, lapai pagelsta, stiebai ruduoja, augalas anksčiau subręsta ir nudžiūsta. Užsikrėtę gumbai ir vaisiai suserga sausuoju puviniu.
Žiemoja sausligės sukėlėjai grybiena ar konidijomis augalų liekanose, dirvoje, užkrėstuose gumbuose bei kituose augaluose, kuriuose jie plinta. Užkratas dirvoje gali išsilaikyti 2-3 metus.
Būdai, padėsiantys išvengti bulvių sausligės jūsų darže
- Laikykitės sėjomainos: nesodinkite bulvių į tą patį lauką dažniau nei 3 metai.
- Venkite sodinti ankstyvąsias ir vėlyvąsias bulvių rūšis tame pačiame ar gretimame lauke, nes ankstyvųjų rūšių bulvių veislės yra mažiau atsparios sausligei, nei vėlyvųjų.
- Po derliaus nuėmimo laikykite bulves 0-1°C temperatūroje.
Paprastosios rauplės – bulvių išvaizdą subjaurojanti liga
Paprastąsias rauples sukelia patogenas Streptomyces scabies, priklausantis streptomicetams arba laibagrybiams, kurie pagal savo sandarą ir vidinę struktūrą užima tarpinę vietą tarp grybų ir bakterijų. Todėl vieni rauplių sukėlėją vadina grybu, kiti – bakerija.
Paprastosios rauplės pažeidžia bulvių gumbus, rečiau stalonus ir šaknis. Iš pradžių, ant gumbų pasirodo mažos, rausvos, iškilios dėmelės. Vėliau jos didėja, sukamštėja. Šios ant gumbų paviršiaus susidariusios karputės arba žaizdelės, dažniausiai būna apvalios, šiek tiek išsipūtusios, šiurkščios, sutrūkinėjusios, rusvos arba rudos spalvos. Gumbo paviršiuje jos išsidėsto pavieniui arba grupėmis.
Paprastosios rauplės dažniausiai pažeidžia gumbo lupeną, o kartais ir paviršinį epidermio sluoksnį iki 3-4 mm. Šios ligos sukėlėjas plinta per dirvą ir per užsikrėtusios gumbus. Dirvoje jį platina dirvožemio vanduo, o kai kada ir vėjas dirvožemio dalelėmis.
Paprastosios rauplės labiau išplinta sausą vasarą lengvesnėse, neutraliose ar silpnai šarminėse, neperpuvusiu mėšlu patręštose dirvose. Optimali dirvos temperatūra – 20-22 °C.
Šiai ligai jautresni jauni gumbai, todėl drėgmės trūkumas gumbų formavimosi pradžioje padidina ligos išplitimo riziką.
Kaip išvengti rauplių?
- Sėjomainoje venkite vienus po kito sodinti tokius augalus, kaip bulvės, ridikėliai, burokėliai, morkos.
- Naudokite sveiką, rauplėmis neužkrėstą sėklinę medžiagą.
- Palaikykite dirvos pH tarp 5,0 ir 5,2, naudojant rūgštingąsias trąšas, pavyzdžiui, amonio salietrą.
- Venkite dirvą šarminančių priemonių: kalkių, mėšlo.
- Ligos išplitimo riziką ypač sumažina bulvių laistymas gumbų formavimosi ir augimo metu.
Lietuvoje plačiai paplitusi – juodoji kojelė
Juodoji kojelė – bulvių liga, kurią sukelia Bacteriaceae šeimos bulvinė pektinbakterė (Pectobacterium phytophthorum). Ši liga pažeidžia bulvių stiebus ir gumbus įvairiais jų augimo laikotrapiais. Pasodinus ligotus gumbus, bulvių daigai gali žūti dar iki sudygimo. Anksti juodąja kojele užsikrėtusių bulvių kerai būna žemesni už sveikus, suformuoja mažiau stiebų.
Pažeistų augalų stiebų pagrindas juoduoja ir pūva, viršutiniai lapai sukasi laiveliu, geltonuoja ir palaipsniui sudžiūsta, o stiebai lengvai išsitraukia iš dirvos.
Pagrindinis juodosios kojelės užkrato šaltinis – ligoti gumbai. Bulvių stiebai juodąja kojele užsikrečia, kai bulvės sodinamos į drėgną ir vėsią dirvą.
Bulvių juodąjai kojelei dirvoje plisti palankiausios sąlygos, kai ji drėgna ir jos temperatūra žemesnė nei 18 °C. Žiemą tokie gumbai iš vidaus pūva šlapiuoju puviniu ir virsta gleivėta dvokiančia mase.
Kaip apsisaugoti nuo juodosios kojelės?
- Sodinkite tik perrinktus, sveikus sėklinius gumbus lengvesnėse, otpimaliai patręštose dirvose.
- Venkite sodinti bulves per giliai, taip pat – neperlaistykite.
- Nuėmus derlių, 1-2 savaites bulves reikėtų palaikyti 13-15°C temperatūroje, esant 90-95 proc. oro drėgmei, gerai vėdinamose patalpose.
- Sandėliuokite sveikus, sausus gumbus gerai vėdinamame, vėsiame (3-4 °C) sandėlyje.
Kolorado vabalai – didžiausią žalą padarantys bulvių kenkėjai
Kolorado vabalas (Leptinotarsa decemlineata) – tai lapgraužių šeimos vabalas, pavojingas karantininis bulvių kenkėjas. Šie bulvių kenkėjai minta bulvių lapais, tačiau didžiausią žalą bulvėms padaro jų lervos.
Gausaus antplūdžio metu jos gali sunaikinti visą bulvių lapiją, palikdamos tik stiebus ir lapų gyslas. Labiausiai bulvės nukenčia nuo jų, kai kolorado vabalų lervos jas apgraužia butonizacijos – žydėjimo metu.
Kaip apginti bulves nuo kolorado vabalų?
Kolorado vabalų rinkimas rankomis: tai paprasčiausias būdas jų atsikratyti, tiesiog ranka nubraukite juos į stiklainį su muiluotu vandeniu. Stenkitės sunaikinti kuo daugiau lervų, nes jos daro didžiausią žalą, taip pat nepamirškite sutraiškyti visų lapų apačioje rastų kiaušinėlių. Būtinai mūvėkite pirštines ir nusiplaukite rankas. Kenkėjai turi cheminių medžiagų, kurios gali sudirginti jūsų odą.
Sėjomaina gali būti svarbiausia šio kenkėjo kultūrinė kontrolė. Šis metodas atitolina užsikrėtimą ir sumažina vabalų populiaciją sezono pradžioje. Vienas dalykas, kurį galite padaryti, kad sėjomaina būtų sėkmingesnė – sezono pradžioje mulčiuoti šiaudais. Taip vabalams bus dar sunkiau rasti jūsų pasėlius. Be to, tai turi papildomą privalumą: tokia aplinka palanki šių bulvių kenkėjų plėšrūnams!
Bulvių augintojai dažnai naudoja cheminius pesticidus šiam žalingam kenkėjui kontroliuoti. Jei jūsų namų darže užkratas didelis, galite apsvarstyti šią galimybę.
Cistiniai nematoidai
Bulvėms kenkia dviejų rūšių cistiniai nematoidai: Globodera pallida – blyškusis ir Globodera rostochiensis – auksinis bulvinis nematoidas. Pažeistos bulvės dažniausiai teišaugina 1-3 stiebus, o tokių augalų apatiniai lapai būna apvytę. Kai pažeidimas didelis, nuvysta visi lapai, augalas sunyksta dar iki jam subręstant. Išrovus tokios bulvės kerą, ant šaknų ir gumbų matyti aguonos dydžio baltos ar gelsvos cistos. Bręsdamos jos įgauna rausvai rudą spalvą.
Nematoidai plinta su augalais, gumbais, žemėmis, žemės ūkio inventoriumi, tara, padargais, prilipę prie avalynės. Taip pat cistas gali pernešti paukščiai, gyvūnai ar vėjas.
Vienas iš efektyviausių būdų išnaikinti bulvinius nematoidus – sėjomaina, bulvės neturėtų grįžti į ta patį lauką kas 3-4 metus.
Šaltiniai:
https://www.ndsu.edu/agriculture/extension/publications/late-blight-potato
https://www.koppert.com/plant-diseases/early-blight/
https://www.rhs.org.uk/disease/potato-black-scurf-and-stem-canker
https://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Naujiena/
Semaškienė, R. (2009). Ligos. Mano ūkis, 3.
Survilienė, E. (2007). Klaidos daržininkų laukuose. Mano ūkis, 9. 32-33.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.
