Skip to content

Piktžolių naikinimas – apsvarstykite dar kartą – jas naudinga valgyti!

Piktžolių naikinimas
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Kaip bebūtų apmaudu, bet piktžolės darže pasirodo anksčiau nei mūsų pasėti kultūriniai augalai. Taip yra todėl, kad piktžolės dauginasi, auga ir bręsta daug greičiau, tuo pačiu iš dirvožemio pasisavindamos didžiąją dalį maisto medžiagų. Stenkitės daržą ravėti kuo dažniau – antraip, vėjas išbarstys jų subrendusias sėklas ir jos sėkmingai sudygs. Žinoma, ravėjimas ir piktžolių naikinimas reikalauja daug laiko ir pastangų, tačiau tai reikia daryti nuolat. Priešingu atveju piktžolės užims visą turimą dirvožemį ir sunaikins kultūrinius augalus.

Ravint daržą taip pat reikia nepamiršti, kad piktžoles reikia naikinti ir aplink daržą, tarp gretimų pastatų, palei sklypo ribą, nes kitaip jų sėklas atpūs vėjas ir jos vėl sudygs jūsų darže.

Tačiau, nuravėjus daržą ir išgelbėjus savo daržoves, neskubėkite piktžolių išmesti – šios žolės gali būti labai naudingos ruošiant maistą, bei sveikatos gerinimo tikslais. Šiame straipsnyje paminėsime ir piktžoles, kurių pavadinimus išties verta žinoti ir kurias reikėtų ne mesti į komposto dėžę, o dėti ant virtuvės stalo.

Svarbiausia, ką reikėtų žinoti apie ravėjimą

Pagrindinės ravėjimo taisyklės ir patarimai:

  • piktžoles išravėkite, kol jos nesuformavo stiprios šaknų sistemos;
  • po ravėjimo iš daržo pašalinkite visas piktžolių dalis;
  • ravėti geriausia yra po lietaus, nes augalų šaknys lengvai išsirauna iš drėgnos dirvos;
  • jei piktžolės auga visai šalia daigų, patartina jas rauti rankomis, kad nebūtų pažeisti jūsų augalai;
  • tarpueilius tarp lysvių galite purenti ir išravėti ravėtuvu;
  • piktžolių plitimą galima sumažinti mulčiuojant daržą nupjauta žole;
  • darže reikėtų daryti kuo mažiau takelių, nes jie greitai apauga piktžolėmis.
Piktžolių ravėjimas

Piktžolių naikinimas pasitelkiant chemines priemones

Piktžolėms chemiškai naikinti naudojami herbicidai. Jie klasifikuojami labai įvairiai, tačiau svarbiausia žinoti šiuos du tipus:

  • universalūs herbicidai, kurie naikina visus augalus;
  • selektyvūs herbicidai, kurie naikina tam tikrų rūšių augalus.

Piktžolių naikinimas herbicidais

Kovai su daržo ir sodo piktžolėmis rekomenduojama naudoti antrojo tipo, naujos kartos herbicidus – lapų herbicidus. Jie veikia ne per dirvą, kaip senosios kartos herbicidai, nuodijantys visą apdorotą plotą, įskaitant kultūrinius augalus, o per lapus ir stiebus. Nuodai pasklinda po visą augalą, nepaveikdami gretimų augalų. Jie blokuoja augale vykstančius fotosintezės procesus ir kvėpavimą, todėl augalai nuvysta.

Šiuo metu yra daug herbicidų preparatų rūšių ir visus juos vienija sudedamoji medžiaga – glifosatas. Šios medžiagos turintys preparatai į augalą prasiskverbia per 2-3 valandas, o simptomai pasireiškia per savaitę. Priklausomai nuo oro sąlygų, po 2-3 savaičių augalas visiškai sunaikinamas. Pats preparatas dirvožemyje suyra per mėnesį, nepadarydamas didesnės žalos kitiems augalams. Glifosatas nekenksmingas bitėms, gyvūnams ir nėra toksiškas žuvims. Dirvą herbicidais reikėtų apdoroti vakare arba iš ryto, esant sausam ir ramiam orui.

Svarbu nepamiršti, kad herbicidai yra cheminės medžiagos, todėl dirbant su jais reikia laikytis saugos taisyklių. Rekomenduojama naudoti asmenines apsaugos priemones. Drabužiai turi būti ilgomis rankovėmis, reikalingos guminės pirštinės, kvėpavimo kaukės ir akiniai. Dirbdami su produktu nerūkykite, negerkite ir nevalgykite. Baigę purškimo darbus, turite kruopščiai nusiplauti veidą ir rankas su muilu ir vandeniu.

Jūsų daržo piktžolės gali būti labai naudingos

Nepaisant to, kad esame įpratę piktžoles naikinti, kai kurios piktžolės gali būti naudojamos ne tik maistui, bet ir gydymo tikslais. Šių žolių dėka galite paįvairinti savo mitybą, įdėdami jų į įvairius savo gaminamus patiekalus.

Garšva
Garšva

Garšva

Garšva auga labai daug kur ir daugelis jas yra matę, bet, ko gero, tik nedaugelis jas valgė. Garšvos savo naudingumu nenusileidžia dilgėlėms. Jose yra daug geležies, boro ir mangano. Pasak liaudies medicinos, šis augalas gali padėti sergant įvairiais uždegimais, inkstų, kepenų ligomis, mažakraujyste, avitaminoze, gydo žaizdas ir tiesiog stiprina imunitetą. Maistui geriausiai tinka pavasariniai garšvų lapai, kai jie yra jauni, šviesiai žali, blizgantys ir beskoniai. Žinoma, juos drąsiai galima vartoti ir visą vasarą. Sriuboje garšva gali pakeisti kopūstus, tačiau svarbu ją dėti virimo pabaigoje. Šį augalą galima dėti į bet kokį patiekalą – nuo užkandžių ir salotų, sriubų iki antrųjų patiekalų.

Varnalėša
Varnalėša

Varnalėša

Varnalėša yra gana paplitęs augalas. Jo lapuose yra daug vitamino C (iki 35 %), šaknyse – polisacharido inulino (iki 45 %), baltymų (iki 12 %), į riebalus panašių medžiagų, palmitino ir stearino rūgščių, taip pat apie 1,2 % vario, iki 6 % titano, 6,4 % boro, 3,8 % mangano, 7,5 % stroncio, 0,6 % cinko, 3,7 % alavo, 0,5 % vanadžio ir iki 35 % geležies.

Varnalėša kaip kultūrinis augalas auginama Prancūzijoje, Belgijoje, JAV ir Kinijoje. Japonijoje jos auginamos pramoniniu mastu. Varnalėšos gali pakeisti tokias daržoves kaip morkos, petražolės ir pastarnokai. Pirmamečių varnalėšų šaknys išvaizda šiek tiek primena cukrinius runkelius, tokios pat sultingos, malonaus skonio, saldžios. Jas galima valgyti žalias. Šaknis taip pat galima kepti ir skrudinti, kad susidarytų saldi, ruda pluta. Jaunų, žalių varnalėšų lapų galima įdėti į salotas ar sriubas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad varnalėšos šaknys gali ne tik valyti kraują, bet ir slopinti kai kurių rūšių vėžį. Tyrimais nustatyta, kad varnalėšos pasižymi stipriu slopinamuoju poveikiu vėžio augimui, kurį sukelia tokie vėžiniai susirgimai kaip kasos karcinoma. Kito tyrimo metu nustatyta, kad varnalėšos šaknis reikšmingai stabdė vėžinių ląstelių augimą.

Balanda
Balanda

Balanda

Balanda yra augalas, kuris jau nuo seno vartojamas kaip maistas. Rinkdami balandas maistui įsitikinkite, kad apatinėje lapų pusėje yra miltelius primenantis apvalkalas, kitaip ši rūšis gali būti kartaus skonio ir netgi nuodinga. Balandose yra gana daug baltymų, todėl jos yra gana sočios. Šie augalai naudojami įvairiems patiekalams gaminti. Jų lapai gali būti marinuojami vietoje kopūstų. Sėklos gali būti naudojamos košėms gaminti, taip pat malamos ir gauti miltai dedami į duonos kepinius. Duona taps maistingesnė, geriau iškeps, ir ilgiau išsilaikys.

Dilgėlė
Dilgėlė

Dilgėlės

Dilgėlių nauda visiems gana plačiai žinoma dėl vitaminų ir įvairių maistinių medžiagų gausos. Jose yra:

  • vitaminų: A, C, K ir keletas B grupės vitaminų;
  • mineralinių medžiagų: kalcio ir geležies;
  • magnio, fosforo, kalio ir natrio;
  • riebalų: linolo rūgšties, linoleno rūgšties, palmitino rūgšties, stearino rūgšties ir oleino rūgšties;
  • aminorūgščių;
  • polifenolių;
  • kvercetino, kofeino rūgšties, kumarinų ir kitų flavonoidų;
  • pigmentų: beta karotino, liuteino;
  • liuteoksantino ir kitų karotinoidų.

Daugelis šių maistinių medžiagų žmogaus organizme veikia kaip antioksidantai. Jie padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos, kuri yra susijusi su senėjimu ir vėžiu. Moksliniai tyrimai rodo, kad dilgėlių ekstraktas gali padidinti antioksidantų kiekį kraujyje. Pasak liaudies medicinos, dilgėlės gali padėti sergant peršalimo ligomis ir reumatu. Jaunos pavasarinės dilgėlės gali būti vartojamos salotoms, sriuboms ir dilgėlių arbatai, užpilams gaminti.

Žliūgė
Žliūgė

Žliūgė

Ši žolė paplitusi visame pasaulyje. Žinoma apie 190 jos rūšių. Dvišakė žliūgė ir daržinė žliūgė yra vaistiniai augalai. Jauni daržinės žliūgės lapai vartojami maistui. Moksliniai tyrimai rodo, kad žliūgė gali sumažinti uždegimą. O vienoje tyrimų apžvalgoje nustatyta, kad žliūgė kaip pleistras tepama ant patinusių vietų ar net lūžusių kaulų, gali turėti priešuždegiminį, dirginimą mažinantį ir raminamąjį poveikį. Kitoje apžvalgoje pastebėta, kad visas augalas gali kovoti su uždegimu, kai naudojamas sergant odos, sąnarių ir kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip bronchitas.

Usnis
Usnis

Usnis

Šis augalas priklauso astrinių (Asteraceae) šeimos augalų genčiai. Lietuvoje auga 7 rūšys. Labiausiai paplitusios: dirvinė usnis, gelsvalapė usnis ir dygioji usnis. Įvairialapė usnis (Cirsium heterophyllum) įrašyta net į Lietuvos raudonąją knygą.

Moksliškai šis augalas nėra ištirtas, bet liaudies medicinos šalininkai usnį naudoja labai plačiai. Manoma, kad ji gali padėti įvairių lėtinių ir ūminių uždegimų atvejais. Liaudies medicinos šalininkai pataria usnį naudoti turint šlapimo pūslės uždegimą, sergant podagra, reumatu, širdies silpnumui, esant stipriam kosuliui, sergant astma, taip pat prieš piktybinius auglius. Gydymo tikslais naudojama usnies žolė (stiebai, lapai ir žiedai). Šaknų nuoviru liaudies medicinoje yra gydoma nemiga, nerviniai sutrikimai. Usnys taip pat laikomos kraują atstatančia priemone.

Galinsoga
Galinsoga

Galinsoga

Galisoga – tai astrinių (Asteraceae) šeimos vienamečių žolių genties augalas, liaudiškai dar vadinama „amerikonka“. Auga daržuose, soduose ir praktiškai visur aplink namus.

Liaudies medicinoje šios žolės nuoviras vartojamas gydant vandenligę. Gydant mažakraujystę (arba kitaip anemiją) ir skydliaukę, galinsongą patariama naudoti kaip pagalbinį vaistą. Taip pat teigiama, kad galinsoga yra vienas veiksmingiausių gamtoje sutinkamų vaistų nuo aukšto kraujospūdžio. Joje esantys antioksidantai ir fenolio junginiai, gali mažinti cukraus kiekį kraujyje ir gali padėti nuo hipertenzijos, siejamos su II tipo diabetu. Gydymo tikslais naudojamas visas augalas, įskaitant šaknis.

Taip pat šio augalo švieži lapeliai, koteliai ir žiedai tinka naudoti salotose ar kokteiliuose. Džiovinta ši žolė troškiniuose ir sriubose gali pakeisti raudonėlį. Pagal turimas savybes, galisongos naudingumas lyginamas su špinatų teikiama nauda.

Takažolė
Takažolė

Takažolė

Takažolė paplitusi visame pasaulyje, išskyrus šalto klimato zonas. Vienmetė, retai daugiametė žolė. Paprastoji takažolė (Polygonum aviculare) yra vaistinis augalas. Ji yra labai dažna, o smulkialapė takažolė (Polygonum arenastrum) ir laiboji takažolė (Polygonum neglectum) – dažnos. Itin reta yra čiobralapė takažolė (Polygonum calcatum).

Liaudies medicinoje rekomenduoma takažole gydyti aukštą kraujospūdį ir tuberkuliozę. Jau labai seniai žyniai takažole gydė sumušimus, o šiuolaikiniai gydytojai jos antpilu gydo inkstų ligas, akmenligę, viduriavimą ir net peršalimo ligas. Takažolių arbata arba (pagal poreikį) stipresnis nuoviras gali sustiprinti dantenas, dezinfekuoti žaizdas, gydyti hemorojų. Įsiskaudėjus galvai rekomenduojama prie jos priglausti šviežių, smulkiai supjaustytų takažolių.

Šaltiniai:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6273415/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5481791/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5880935/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3073957/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4881189/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19149749/https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28078249/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai įvertinti
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
trackback
Takažolių arbata – piktžolių gydantis gėrimas - Arbatos Nauda
prieš 9 mėnesius

[…] Piktžolių naikinimas – apsvarstykite dar kartą – jas naudinga valgyti! […]

trackback
Dilgėlių arbata – turtingas gėrimas jūsų sveikatai - Arbatos Nauda
prieš 9 mėnesius

[…] Piktžolių naikinimas – apsvarstykite dar kartą – jas naudinga valgyti! […]

trackback
Samanos: jų auginimas gėlių priežiūrai ir namų interjerui, o nepageidautinose vietose – naikinimas - Derlingas.lt Samanos: jų auginimas gėlių priežiūrai ir namų interjerui, o nepageidautinose vietose - naikinimas
prieš 9 mėnesius

[…] kitų augalų šaknys, todėl svarbu, kad samanų augimo vietoje būtų pakankamai drėgmės ir neaugtų piktžolės, konkuruojančios su samanomis dėl maistinių […]

3
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex