Šiandien, pradėjus skaudėti galvą, dažnas pirmiausia ieško tabletės, stiklinės vandens ar ramios vietos pailsėti. Tačiau ką žmonės darė prieš kelis šimtus ar net kelis tūkstančius metų, kai vaistinės lentynoje nebuvo nei paracetamolio, nei ibuprofeno?
Pasirodo, fantazijos mūsų protėviams netrūko. Galvos skausmą bandyta išvaryti burtais, gydyti keistais kompresais ir augaliniais mišiniais, o kai kuriais laikotarpiais imtasi priemonių, kurios šiuolaikiniam žmogui skamba šiurpiai – net kaukolėje buvo daromos angos.
Vis dėlto tarp daugybės istorinių keistenybių slypi ir įdomus paradoksas. Kai kurie augalai, kuriuos žmonės naudojo prieš šimtmečius, mokslininkus domina iki šiol. O dalį jų galima užsiauginti savo darže ar vaistažolių lysvėje.
Galvos skausmas žmones kamavo jau prieš tūkstančius metų
Galvos skausmas tikrai nėra šiuolaikinio gyvenimo, ekranų ir streso išradimas. Istoriniuose šaltiniuose jo aprašymų randama jau prieš kelis tūkstančius metų.
Mokslinėje galvos skausmo istorijos apžvalgoje nurodoma, kad rašytinių jo pėdsakų aptinkama maždaug 4000 metų senumo Mesopotamijos tekstuose. Senovės egiptiečiai taip pat aprašė galvos skausmą ir siūlė įvairius jo gydymo būdus.
Problema buvo viena – žmonės nežinojo, kodėl skauda.
Todėl gydymas priklausė nuo to, kuo tuo metu buvo laikoma ligos priežastis. Jeigu manyta, kad skausmą sukelia antgamtinės jėgos, buvo pasitelkiami ritualai. Jei priežastimi laikyti organizme susikaupę nepageidaujami skysčiai ar kitos medžiagos, gydymas jau atrodė kitaip.
Rekomenduojamas video
Kai kurios priemonės šiandien kelia šypseną. Kitos – šiurpą.
Skylė kaukolėje nuo galvos skausmo? Taip, ir tai ne legenda
Viena dramatiškiausių senovinių procedūrų buvo trepanacija – kaukolėje padaroma anga. Archeologiniai radiniai rodo, kad trepanacija yra viena seniausių žmonėms atliktų chirurginių procedūrų. Ji praktikuota skirtingose pasaulio vietose, o jos paskirtis galėjo būti įvairi – nuo traumų gydymo iki ritualinių priežasčių.
Istorinėse medicinos apžvalgose trepanacija minima ir kalbant apie galvos skausmo gydymą. Procedūra įvairiomis formomis išliko stebėtinai ilgai. Dar įdomiau tai, kad dalies archeologų rastų trepanuotų kaukolių angų kraštai turi gijimo požymių. Vadinasi, bent dalis pacientų procedūrą išgyvendavo. Tačiau namuose tokio istorinio „gydymo“ tikrai kartoti nereikėtų.
Kai dėl galvos skausmo buvo kaltinamos piktosios jėgos
Senovės Egipte medicina ir magija ne visada buvo du atskiri dalykai. Išlikusių medicininių ir maginių papirusų analizė rodo, kad vienuose tekstuose galvos skausmas aiškintas fizinėmis priežastimis, pavyzdžiui, trauma, o kituose – demonų ir antgamtinių jėgų poveikiu. Todėl ir gydymas galėjo būti atitinkamas: greta augalinių ar kitų medžiagų buvo naudojami užkalbėjimai bei ritualai.
Panašių praktikų būta ir Mesopotamijoje. Vienoje naujesnėje istorinių migrenos gydymo būdų apžvalgoje minima itin neįprasta praktika – tam tikru ritualiniu būdu prie kenčiančiojo kaklo buvo dedami plaukai. Šiuolaikiniam žmogui tai skamba absurdiškai, tačiau prieš tūkstančius metų riba tarp religijos, magijos ir medicinos buvo visiškai kitokia.
Actas, aliejus ir gluosnio žievė – čia jau darosi įdomiau
Ne visi senoviniai receptai buvo visiškai be pagrindo. Senovės graikų ir romėnų medicinoje naudoti įvairūs augaliniai preparatai. Istoriniuose šaltiniuose aprašomi ir mišiniai su actu, aliejumi bei gluosnio žieve. Būtent gluosnis yra labai įdomus augalas šiuolaikinės medicinos istorijoje. Jo žievėje yra salicino – medžiagos, kurios cheminė istorija susijusi su vėliau sukurtais salicilatų grupės vaistais ir aspirinu.
Žinoma, tai nereiškia, kad galvos skausmą šiandien reikėtų gydyti graužiant gluosnio šakelę. Augalo žaliavoje veikliųjų medžiagų kiekis nėra toks tiksliai kontroliuojamas kaip vaistuose, be to, natūralios medžiagos taip pat gali turėti šalutinį poveikį. Tačiau šis pavyzdys puikiai parodo, kad tarp senųjų augalinių priemonių kartais slypėjo daugiau racionalumo, nei galėtume pagalvoti.
O ką nuo galvos skausmo galima užsiauginti savo darže?
Čia istorija tampa ypač įdomi sodininkui. Šiuolaikiniai mokslininkai tyrė ne vieną nuo seno vartotą augalą. Tačiau svarbu nepainioti dviejų dalykų: tai, kad augalas tradiciškai naudojamas nuo galvos skausmo, dar nereiškia, kad jo poveikis yra moksliškai įrodytas. Be to, didelė dalis tyrimų atlikta ne su bet kokiu galvos skausmu, o būtent su migrena.
Štai keli augalai, apie kuriuos turime daugiau mokslinių duomenų.
Skaistenis – bene įdomiausias augalas migrenos kontekste
Vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium) – dekoratyviai atrodantis astrinių šeimos augalas mažais baltais žiedais ir geltonais viduriukais. Jį galima auginti ir mūsų klimato sąlygomis. Angliškai augalas vadinamas feverfew, o jo naudojimo nuo galvos skausmo istorija labai sena.
Tačiau ką sako mokslas?
JAV Nacionalinis papildomosios ir integracinės sveikatos centras (NCCIH) nurodo, kad kai kurie tyrimai leidžia manyti, jog skaistenis gali padėti išvengti migrenos priepuolių, tačiau rezultatai nėra vienareikšmiai.
Cochrane apžvalgoje analizuotuose tyrimuose nustatyta, kad skaistenio ir placebo skirtumas siekė maždaug 0,6 migrenos priepuolio per mėnesį, tačiau įrodymų kokybė įvertinta kaip žema.
Taigi tai nėra „natūralus vaistas nuo migrenos“, kurio poveikiu galėtume neabejoti. Greičiau – vienas įdomiausių tradiciškai naudotų augalų, kurio poveikį mokslas iš tiesų tyrinėja.
Ir dar viena svarbi detalė: šviežių skaistenio lapų kramtymas gali sudirginti burną, augalas gali sukelti alerginių reakcijų, sąveikauti su kai kuriais vaistais ir nėra rekomenduojamas nėštumo metu.
Pipirmėtė – pažįstamas augalas, bet ne stebuklingas vaistas
Pipirmėtė – gerokai pažįstamesnė mūsų daržų gyventoja. Jos sudėtyje esantis mentolis sukelia būdingą vėsos pojūtį, todėl nenuostabu, kad pipirmėčių preparatai nuo seno siejami su galvos skausmo malšinimu.
Moksliniuose tyrimuose mentolis ir pipirmėčių aliejaus preparatai taip pat buvo nagrinėjami galvos skausmo bei migrenos kontekste. Kai kurių nedidelių tyrimų rezultatai buvo teigiami, tačiau įrodymų nepakanka pipirmėtei laikyti patikimu migrenos gydymo pakaitalu. Be to, tyrimuose naudoti konkretūs preparatai ir jų koncentracijos. Todėl puodelio pipirmėčių arbatos negalima automatiškai prilyginti tyrimuose naudotoms priemonėms.
Vis dėlto pipirmėtė lieka įdomiu pavyzdžiu, kai tradicinį augalo naudojimą bent iš dalies bandoma patikrinti laboratorijose ir klinikiniuose tyrimuose.
Imbieras – populiarus patarimas, kurį mokslas vertina atsargiau
Imbiero Lietuvos darže neužsiauginsime taip lengvai kaip mėtų ar skaistenio, tačiau eksperimentuoti galima.
Imbiero auginimas įgyvendinamas ir Lietuvoje. Kokių sąlygų ir priemonių jam reikia?
Internete imbieras dažnai pristatomas beveik kaip natūralus vaistas nuo migrenos. Mokslinis vaizdas ne toks paprastas.
2026 m. paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė nagrinėjo atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus, kuriuose imbieras naudotas migrenai gydyti arba jos profilaktikai. Į analizę pateko 8 tyrimai ir iš viso 594 dalyviai. Autoriai nustatė, kad turimų įrodymų patikimumas yra žemas arba labai žemas. Kitaip tariant, šiuo metu nėra pakankamai tvirto pagrindo imbierą vadinti įrodyta migrenos gydymo priemone.
Tai puikus priminimas, kad frazė „tyrimai rodo“ dar nebūtinai reiškia, jog mokslininkai klausimą jau išsprendė.
O ramunėlės, melisos ir levandos?
Čia reikėtų būti dar atsargesniems. Ramunėlės, melisos, levandos ir daugybė kitų aromatinių augalų liaudies medicinoje siejami su atsipalaidavimu, miegu ar galvos skausmo malšinimu. Tačiau tradicinis vartojimas nėra tas pats, kas patikimai įrodytas poveikis galvos skausmui.
Jeigu žmogui galvą skauda dėl įtampos, nuovargio ar miego trūkumo, poilsis, ramybė ir šiltas žolelių gėrimas subjektyviai gali padėti pasijusti geriau. Tačiau būtų klaidinga dėl to teigti, kad, pavyzdžiui, melisų arbata „gydo migreną“. Būtent todėl, kalbant apie savo darže užaugintas vaistažoles, verta prisiminti paprastą taisyklę: natūralus nereiškia nei įrodytas, nei visiškai saugus.
Gal didžiausias „vaistas“ auga ne lysvėje?
Yra ir dar paprastesnė mintis. Galvos skausmą kai kuriems žmonėms gali paskatinti skysčių trūkumas, miego stygius, praleistas valgymas, stresas ar per didelis alkoholio kiekis. Tokiais atvejais papildoma žolelė nebūtinai bus svarbiausia priemonė.
Kartais prasmingiau išgerti vandens, pavalgyti, pailsėti nuo ekrano, išsimiegoti ar pabūti ramioje, tamsesnėje patalpoje. O jeigu galvos skausmai kartojasi, yra stiprūs ar keičiasi jų pobūdis, priežasties geriau ieškoti ne vaistažolių lysvėje, o kartu su gydytoju.
Kada žolelių arbatos reikėtų nebeieškoti?
Yra situacijų, kai eksperimentuoti su liaudiškomis priemonėmis nederėtų. Ypač svarbu skubiai kreiptis medicininės pagalbos, jei atsiranda staigus ir neįprastai stiprus galvos skausmas, ypač jeigu kartu pasireiškia sąmonės sutrikimas, silpnumas ar tirpimas, kalbos ar regėjimo sutrikimai, aukšta temperatūra ir sprando sustingimas arba skausmas prasidėjo po galvos traumos.
Naujas ar neįprastas stiprus galvos skausmas taip pat nusipelno medicininio įvertinimo. Vaistažolės tokiais atvejais nėra alternatyva diagnostikai ir gydymui.
Nuo skylės kaukolėje iki augalo lysvėje
Per kelis tūkstančius metų mūsų požiūris į galvos skausmą pasikeitė neatpažįstamai. Žmonės bandė jį išvaryti ritualais, užkalbėjimais ir šiandien sunkiai suvokiamomis chirurginėmis procedūromis. Kartu jie eksperimentavo su augalais – ir kai kuriuose iš jų iš tiesų buvo biologiškai aktyvių medžiagų.
Galbūt įdomiausia šios istorijos pamoka yra ne tai, kad mūsų protėviai žinojo slaptus gamtos receptus. Veikiau priešingai – iš šimtų liaudiškų priemonių šiuolaikinis mokslas tik nedidelę dalį pripažįsta vertomis rimtesnio dėmesio, o net ir perspektyviausių augalų, tokių kaip skaistenis, tyrimų rezultatai nėra galutiniai.
Taigi vaistažolių lysvė tikrai gali slėpti įdomių augalų. Tačiau XXI amžiuje turime vieną didžiulį pranašumą prieš savo protėvius: mums nebereikia spėlioti, ar priemonė veikia. Galime tai patikrinti.
Ir, laimei, dėl galvos skausmo niekam nebereikia pradėti nuo skylės kaukolėje.
Informacijos šaltiniai:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19288044/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/35603776/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11903286/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/17961050/
https://www.neurology.org/doi/10.1212/WNL.0000000000211536
https://www.nccih.nih.gov/health/providers/digest/headaches-and-complementary-health-approaches-science
https://www.nccih.nih.gov/health/feverfew
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/42601183/
Pastaba: straipsnis yra informacinio pobūdžio. Vaistažolės ir jų preparatai gali turėti šalutinį poveikį bei sąveikauti su vartojamais vaistais. Pasikartojantį, stiprų ar neįprastą galvos skausmą turėtų įvertinti sveikatos priežiūros specialistas.