Imbieras lietuvio ausiai dažniau skamba kaip prieskonio ar Azijos virtuvę atspindinčio maisto produkto pavadinimas, tačiau šis šakniastiebis gali atlikti ir kambarinio augalo ar net derlių nešančios „daržovės“ vaidmenį. Jau žinoma ne viena sėkmės istorija, kai Lietuvoje sodininkai geba užsiauginti ir vieną kitą imbiero derlių, tad tai reiškia, kad imbiero auginimas – jokia egzotika. Nors augalas ir užgaidus tropiniam klimatui, tačiau šios sąlygos nesunkiai įgyvendinamos mūsų atšiauriame krašte. Toliau pateiksime aktualiausias žinias, kaip užsiauginti imbiero patiems.
Dėkingoji imbiero biologija – Azijos pažiba persikelia ir į Lietuvą
Prieš ruošiantis auginti imbierą, svarbu išnagrinėti šio augalo biologinius ypatumus ir sužinoti jo „gyvenimo“ niuansus. Viena populiariausių rūšių – tikrasis imbieras (Zingiber officinale) – iš tiesų gali priminti kokią nors lapinę, bambukinę ar palminę kambarinę gėlę. Augalas užauga maždaug iki 1 metro aukščio su 15–30 cm ilgio, pailgais, pakaitomis išsidėsčiusiais lapais. Jo kūgiški baltos, gelsvos ar šviesiai rožinės spalvos žiedai – tankūs, maždaug 2,5 cm storio ir 5–8 cm ilgio, sudaryti iš persidengiančių žiedynkočių.
Imbiero originali tėvynė esti pietryčių Azijos (Kinijos, Indijos) dalis, tačiau ši sritis palaipsniui istoriškai išsiplėtė ir į kitus tropinius kraštus – Madagaskarą, Australaziją, Centrinę Amerikos dalį, Havajus, Afriką.
Kadangi imbiero auginimas nekelia didelių iššūkių, nes augalas nėra jautrus ar kaprizingas, tai jį auginti geba ir ne visai gimtuosius tropinius kraštus atitinkančios šiaurinės dalies šalys, antai ir Lietuva. Žinoma, temperatūra čia atlieka didžiausią vaidmenį, bet patalpoje tai lengvai įgyvendinama.
Imbiero auginimas – kokių sąlygų reikia?
Kaip jau įsitikinote, imbierui augti reikia tropinio klimato (7–10 atšiaurumo zonos), tad Lietuvoje tokias sąlygas sudaryti galima tik kambaryje, žiemos sode ar oranžerijoje. Štai pagrindinės imbierui auginti reikalingos sąlygos:
Apšvietimas. Imbierui reikia 4–6 valandų trukmės šviesos, bet tiesioginiai saulės spinduliai gali jį pažeisti. Geriausiai tinka vieta su išsklaidyta šviesa rytinėje namų pusėje.
Temperatūra. Imbiero auginimas neatsiejamas nuo šilumos, o optimaliausia temperatūra šiam augalui augti yra apie 20–30 °C. Kadangi imbieras nepakelia šalčio, jam augti geriausiai tinkama vidaus patalpa: šviesi kambario vieta, oranžerija, žiemos sodas, šildomas balkonas ar kita. Vis dėlto, vasaros metu jį galima išnešti „pasižmonėti“ į lauką, jei tik nėra šalnų šaltų vėjų ir didelių temperatūros svyravimų. Kai kurie įsidrąsina jau pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje imbierą pasodinti ir į lysvę, tad esant galimybei išbandykite ir tokį variantą. Tačiau nukritus temperatūrai iki +10–12 °C, imbieras privalo jau grįžti į patalpą. Taip pat reikėtų vengti staigių temperatūros pokyčių ir skersvėjų.
Dirvožemis. Imbierui patinka lengvas, purios struktūros ir gerai drenuojamas dirvožemis, tad durpių, lapinės žemės ir smėlio mišinys jam auginti bus idealiausias. Dirvožemyje turi būti daug organinių, maistingųjų medžiagų bei kalcio, o pH turėtų vyrauti apie 5,5–6,5.
Vazonas. Dėl savo augimo principo, imbierui auginti reikalingas platesnis, o ne gilesnis vazonas. Jei kalbame apie gylį, šakniastiebiams ir šaknims užaugti užteks ir apie 20–30 cm gylio vazono. tačiau didesnį derlių gausite pasodinę jį į platų, mažiausiai 30 cm skersmens vazoną. Indas turi būti su drenažo angomis dugne. Turėkite omenyje, kad iš nykščio dydžio imbieriuko galite užauginti iki 1 metro dydžio augalą, tad tvirtas, didelis, gilus ir platus indas bus idealiausias.
Kaip sodinamas imbieras?
Dažniausiai imbieras dauginamas iš šakniastiebio, nes jį lengviausia įsigyti. Žaliavą galite nusipirkti iš paprasčiausios maisto prekių parduotuvės, tik svarbu šakniastiebį atidžiai apžiūrėti. Šio augalo šakniastiebių siūlo įsigyti ir kai kurie Lietuvos medelynai ar specializuotos prekybos vietos, netgi rekomenduoja atskiras veisles. Tik žinokite, kad imbiero „sodinukas“ turėtų būti šviežias, sveikas, tvirtas, be pažeidimų, su aiškiai matomais pumpurais.
Pirmiausiai imbierą išmirkykite vandenyje kelioms valandoms ar per naktį atskirai sudaiginkite, sekliai pasodinę jį į kompostu pripildytą sėklų daiginimo dėžutę. Šakniastiebį apiberkite plonu žemės sluoksniu (apie 2–3 cm) taip, kad akutės būtų atviros ir būtų nukreipti į viršų. Tuomet daiginimo metu palaikykite drėgmę, šilumą ir dalinį apšviestumą. Maždaug po 2–3 savaičių šakniastiebis ims rodyti gyvybės ženklus ir išaugins kelis ūglius bei šakneles, o po 6 savaičių galėsite jį persodinti į didesnį vazoną su laidžiu dirvožemiu.
Pasiruošę atitinkamo dydžio vazoną, imbiero šakniastiebį taip pat sodinkite sekliai, minimaliai apiberdami 5 cm komposto sluoksniu. O toliau tik atitinkamai prižiūrėkite ir mylėkite savo augalą.
Imbiero auginimas: kaip šį augalą prižiūrėti?
Norint palaikyti imbiero gyvastį, privalu atlikti esminius priežiūros darbus, kurie nėra varginantys, tačiau privalomi.
Laistymas. Imbierui patinka drėgmė, todėl augalą reikia laistyti taip dažnai, kad dirva išliktų nors kiek drėgna, bet niekada nepermirkusi ir prisisunkusi vandens. Laistykite reguliariai, tačiau leiskite dirvožemiui šiek tiek pradžiūti tarp laistymų. Daugiau laistymo reikės iki kol prasikala ūgliai, o vėliau imbieras tampa gana atsparus vandens trūkumui.
Tręšimas. Tręšti imbierą galima skystomis organinėmis daržovių trąšomis kas 2–3 savaites arba naudokite natūralias trąšas iš dilgėlių, žuvų miltais. Taip pat augalui augant reikia reguliariai papildyti komposto, kad šakniastiebis nekyšotų virš žemės.
Imbiero auginimas: ligos ir kenkėjai?
Nors pasaulyje žinoma ne viena dešimtis imbiero ligų ir kenkėjų, laimei, Lietuvoje ši „daržovė“ neturi žinomų natūralių ir specifinių priešų. Tokiai prielaidai gali būti kelios priežastys. Šis augalas Lietuvoje daugiausia auginamas kambariuose, o čia susiduriama su mažesniu kiekiu blogybių. Kita vertus, dar nėra patikimų ir gausių duomenų, galinčių atsakyti į šį klausimą, nes imbiero auginimas Lietuvoje nepopuliarus ir dar tik žengiantis pirmus žingsniu bandymas.
Kol kas žinoma, kad imbierą Lietuvoje gali atakuoti voratinklinės erkės, o papelijusią šaknį taip pat yra matęs ne vienas pirkėjas. Anot užsienio šaltinių, imbierą gali užklupti vytimą ar nekrozę skatinančios bakterijos, Fusarium genties grybeliai, nematodai ir kiti negalavimai.
Imbiero dauginimo būdai
Imbierui dauginti praktiškai nebelieka kitų efektyvių vegetatyvinių būdų, kaip šakniastiebio sodinimas. Žinoma, keliems augalams iš karto išauginti galite savo turimą imbiero šakniastiebį supjaustyti mažesniais gabaliukais – svarbu, kad kiekviena dalis turėtų po 2 pumpurus. Prieš sodindami šiuos gabaliukus, leiskite bent dvi dienas apdžiūti pjautinėms žaizdoms.
Kadangi padauginti imbierą geriausia taip vadinamais rizomais (šakniastiebiais), tai ir dauginimas sėklomis pasaulyje jau nebepraktikuojamas.
Imbiero derlius: nuėmimas, saugojimas ir panaudojimas
Kai tik imbiero lapai ims gelsti – tai vienas esminių ženklų, kad augalas jau atitarnavo savo laiką ir ruošiasi derliui. Šviežius šakniastiebius galite pradėti kasti praėjus 4–5 mėnesiams nuo pasodinimo, tačiau tikroji branda pasiekiama po 8–10 mėnesių.
Derlius renkamas paprastai – tiesiog ištraukiant šakniastiebius iš dirvos, juos išvalant nuo žemių ir išdžiovinant saulėje. Subrendę imbiero šakniastiebiai yra netaisyklingos formos, šakoti, o spalva įvairuoja nuo tamsiai geltonos iki šviesiai rusvos. Kadangi imbieras linkęs džiūti ir prarasti drėgmę, jį reikėtų saugoti žemoje temperatūroje (3–5 °C), kur palaikoma 80 % drėgmė, arba dar geriau – drėgname smėlyje ar pjuvenose, kaip kitas šakniavaisines daržoves (morkas, pastarnokus).
O ką daryti su visu šiuo derliumi? Taigi, dalį vartokite iš karto, kol šviežia, dar vieną dalį – užšaldykite, o trečiąją dalį – džiovinkite ar net išsispauskite imbiero sulčių.
Šaltiniai
- https://www.vle.lt/straipsnis/imbieras
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-ginger
- https://www.gardeningknowhow.com/edible/herbs/ginger/growing-ginger-in-containers.htm
- https://plantvillage.psu.edu/topics/ginger/infos
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
