Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Lapų pudinys iš to, ką rudenį sugrėbiate. Kaip jį pasigaminti ir kur sode jis vertingiausias?

Pudinys
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Rudenį nukritę medžių lapai dažnai laikomi sodo atliekomis, nors iš jų galima pasigaminti vieną paprasčiausių natūralių dirvožemio gerinimo priemonių. Lapų pudinys – tai ilgainiui suirę lapai, virstantys tamsia, puria, miško paklotę primenančia organine medžiaga. Skirtingai nei įprastam kompostui, jam paruošti nereikia įvairių organinių atliekų mišinio ar sudėtingos priežiūros. Tinkamai paruoštas pudinys padeda gerinti dirvožemio struktūrą, išlaikyti drėgmę ir sudaryti palankesnes sąlygas dirvožemio organizmams.

Kas yra lapų pudinys ir kuo jis skiriasi nuo įprasto komposto?

Lapų pudinys – tai natūraliai suirusių medžių lapų organinė medžiaga, savo struktūra primenanti purią, tamsią miško paklotę. Jis susidaro lapams palaipsniui skaidantis drėgnoje aplinkoje, daugiausia veikiant grybams ir kitiems mikroorganizmams. Šis procesas vyksta ir gamtoje, tačiau sode jį galima kontroliuoti, surinktus lapus kaupiant specialiuose aptvaruose, dėžėse ar maišuose.

Skirtingai nei įprasto kompostavimo metu, kai skaidomas įvairių organinių atliekų mišinys, lapų pudinio gamybai naudojami beveik vien nukritę medžių lapai. Juose gausu anglies turinčių junginių, įskaitant celiuliozę ir ligniną, todėl jų skaidymasis paprastai vyksta lėčiau. Procesas dažniausiai trunka nuo vienų iki dvejų metų, priklausomai nuo lapų rūšies, drėgmės, temperatūros ir jų paruošimo.

Įdomūs faktai apie lapų „ledą“ ant traukinio bėgių Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse kiekvieną rudenį geležinkelių bendrovės susiduria su reiškiniu, kuris keleiviams skamba kaip prastas pasiteisinimas – „lapai ant bėgių“. Iš tiesų tai rimta fizikinė problema. Kai traukinys dideliu greičiu pervažiuoja per šlapius nukritusius lapus, milžiniškas svoris ir karštis juos sutrina į slidžią, į tefloną panašią pastą, kuri tvirtai prikimba prie plieninių bėgių. Trintis sumažėja taip stipriai, kad traukinių ratai pradeda slysti lyg ant ledo, stabdymo kelias pailgėja kelis kartus, o traukinys gali net privažiuoti stotį ir sustoti tik už jos. Norėdamos to išvengti, geležinkelių tarnybos naudoja specialius traukinius su aukšto slėgio vandens patrankomis ir lazeriais, kurie garina lapų pūdinio sluoksnį nuo bėgių.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie lapų „ledą“ ant traukinio bėgių? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Svarbu suprasti, kad lapų pudinys nėra visavertis komposto pakaitalas. Jame paprastai yra mažiau augalams lengvai prieinamų maistinių medžiagų, todėl pagrindinė jo paskirtis – ne tiesiogiai tręšti augalus, o gerinti dirvožemio struktūrą, drėgmės režimą ir organinių medžiagų kiekį.

Lapų pudinio nereikėtų painioti ir su lapų mulčiu. Mulčiavimui naudojami nesuirę arba tik iš dalies suirę lapai, kuriais dengiamas dirvos paviršius. Lapų pudinys yra labiau susiskaidžiusi, vientisesnės struktūros medžiaga, kurią galima naudoti tiek dirvos paviršiui dengti, tiek dirvožemiui gerinti.

Pudinys

Kuo lapų pudinys naudingas dirvožemiui ir augalams?

Lapų pudinys vertinamas pirmiausia dėl gebėjimo pagerinti dirvožemio fizines savybes ir sudaryti palankesnes sąlygas augalų šaknims vystytis. Skirtingai nei įprastos trąšos, jis nėra greitai prieinamų maistinių medžiagų šaltinis. Didžiausia jo nauda atsiskleidžia palaipsniui, kai į dirvožemį įterpta arba jo paviršiuje paskleista organinė medžiaga gerina dirvos struktūrą, drėgmės režimą ir palaiko biologinius procesus.

NaudaKaip lapų pudinys veikia dirvožemį?
Gerina dirvožemio struktūrąOrganinė medžiaga padeda formuotis stabilesniems dirvožemio agregatams, didina poringumą, gerina aeraciją ir sudaro palankesnes sąlygas šaknims vystytis.
Padeda išlaikyti drėgmęPuri organinė medžiaga sugeria ir sulaiko vandenį, todėl dirvožemis gali ilgiau išlikti drėgnas. Tai ypač naudinga smėlingose, greitai išdžiūstančiose dirvose.
Gerina vandens įsigėrimąIlgainiui gerėjanti dirvožemio struktūra palengvina vandens skverbimąsi į gilesnius sluoksnius. Tai aktualu sunkiems, molingiems dirvožemiams.
Palaiko biologinį aktyvumąOrganinė anglis tampa energijos šaltiniu dirvožemio mikroorganizmams ir kitiems skaidytojams, dalyvaujantiems organinių medžiagų skaidymo bei maistinių medžiagų apytakos procesuose.
Apsaugo dirvos paviršiųNaudojamas kaip mulčias, mažina drėgmės garavimą, švelnina dirvos temperatūros svyravimus ir gali slopinti piktžolių dygimą.
Pagrindinė lapų pudinio nauda dirvožemiui

Lapų pudinio poveikis priklauso ir nuo dirvožemio tipo. Smėlingose dirvose jis ypač naudingas dėl gebėjimo padidinti vandens sulaikymą, o molingose – dėl ilgainiui gerėjančios struktūros ir aeracijos. Tačiau šie pokyčiai nėra momentiniai: geriausių rezultatų galima tikėtis organinę medžiagą naudojant reguliariai.

Rekomenduojamas video

Nors lapų pudinyje yra azoto, fosforo, kalio ir kitų mineralinių elementų, jų kiekis bei prieinamumas augalams priklauso nuo naudotų lapų ir suirimo laipsnio. Todėl lapų pudinys neturėtų būti laikomas visaverčiu trąšų pakaitalu, ypač auginant daug maistinių medžiagų reikalaujančias daržoves. Jį tikslingiausia derinti su kompostu ar kitomis pagal augalų poreikius parinktomis tręšimo priemonėmis.

Kada geriausia gaminti lapų pudinį ir kokių medžių lapai tinkamiausi?

Geriausias metas pradėti gaminti lapų pudinį – ruduo, kai lapuočiai medžiai natūraliai numeta lapus. Lietuvoje daugiausia tinkamos žaliavos galima surinkti spalio–lapkričio mėn., nors tikslus laikas priklauso nuo oro sąlygų ir medžių rūšies. Rudeniniai lapai jau būna užbaigę vegetacijos ciklą, o dėl sezoninės drėgmės susidaro palankios sąlygos jų skaidymuisi. Tačiau lapų pudinio gamybą galima pradėti ir kitu metų laiku, jei turima tinkamos žaliavos. Pvz., pavasarį galima panaudoti per žiemą išgulėjusius lapus, jeigu jie nėra užteršti ar sumaišyti su šiukšlėmis.

Ne visų medžių lapai suyra vienodai greitai. Skaidymosi trukmę lemia jų storis, cheminė sudėtis, lignino ir kitų sunkiau skaidomų junginių kiekis, taip pat drėgmė bei lapų susmulkinimas. Plonesni, minkštesni lapai paprastai suyra greičiau, o storesniems, odiškiems lapams gali prireikti daugiau laiko.

Medžių lapaiSkaidymosi ypatumai ir rekomendacijos 
BeržųPloni, palyginti greitai suyrantys lapai. Tinka tiek atskirai, tiek maišyti su kitų medžių lapais.
LiepųMinkšti lapai, palankiomis sąlygomis gana greitai suyrantys. Tinka įprastai lapų pudinio gamybai.
KlevųDažniausiai tinkami lapų pudiniui, tačiau stambius lapus verta susmulkinti, kad jie nesuliptų į tankius sluoksnius.
ĄžuolųDėl rūšies, lapų struktūros ir didesnio sunkiau skaidomų junginių kiekio gali irti lėčiau. Smulkinimas padeda paspartinti procesą.
BukųTinka kokybiškam lapų pudiniui gaminti, tačiau standesni lapai gali skaidytis ilgiau. Rekomenduojama juos susmulkinti.
Vaismedžių (obelų, kriaušių)Tinka gamybai, jeigu lapai nėra stipriai pažeisti ligų. Galima maišyti su kitų lapuočių lapais.
Spygliuočių spygliaiSkaidosi lėčiau nei dauguma lapuočių lapų. Geriau kompostuoti atskirai arba įmaišyti nedidelę jų dalį į bendrą masę.
Kokių medžių lapai tinkamiausi lapų pudiniui gaminti?

Lapų pudiniui galima naudoti skirtingų medžių lapų mišinį. Tai patogus pasirinkimas soduose, kuriuose auga kelios lapuočių rūšys. Jei surinktoje masėje daug stambių, standžių lapų, juos naudinga susmulkinti vejapjove ar lapų smulkintuvu. Taip padidinamas mikroorganizmams prieinamas lapų paviršiaus plotas ir sumažinama tankių, prastai vėdinamų sluoksnių susidarymo tikimybė.

Renkant žaliavą svarbu atsižvelgti ir į jos švarą. Nerekomenduojama naudoti lapų, surinktų intensyvaus eismo kelių pakraščiuose ar galimai cheminėmis medžiagomis užterštose vietose. Stipriai ligų pažeistus lapus, ypač jei juose gali išlikti augalų patogenų, taip pat saugiau tvarkyti atskirai. Kadangi lapų pudinio gamybos metu paprastai nesusidaro aukšta temperatūra, ligų sukėlėjų sunaikinimas nėra užtikrinamas.

Pudinys

Kaip pasigaminti lapų pudinį? Lėtasis metodas

Lėtasis lapų pudinio gaminimo metodas – paprasčiausias būdas nukritusius medžių lapus paversti vertinga dirvožemį gerinančia organine medžiaga. Jam nereikia specialios įrangos ar sudėtingos priežiūros. Pakanka surinktų lapų, tinkamos drėgmės ir vietos, kurioje jie galėtų natūraliai skaidytis. Tradiciniu būdu lapų pudinys dažniausiai subręsta per 12–24 mėn., priklausomai nuo lapų rūšies ir aplinkos sąlygų.

Lapus geriausia kaupti pavėsingoje arba pusiau pavėsingoje sodo vietoje, kur jie ne taip greitai išdžiūsta. Tam tinka maždaug 1 × 1 m pločio ir 1 m aukščio vielinio tinklo aptvaras, medinė dėžė su tarpais oro cirkuliacijai arba tvirti plastikiniai maišai su ventiliacijos ir vandens nutekėjimo angomis. Į pasirinktą talpą sudedami švarūs, natūraliai nukritę lapai. Jų smulkinti nebūtina, tačiau stambesnius ar standesnius lapus galima susmulkinti, kad jie greičiau suirtų.

Svarbiausia lėtojo metodo sąlyga – tinkama drėgmė. Lapai turi būti drėgni, bet ne permirkę, todėl sausą masę reikėtų palaistyti, o užmirkusią – supurenti ir užtikrinti geresnį vandens nutekėjimą. Reguliariai vartyti lapų nereikia, pakanka retkarčiais patikrinti jų būklę.

Maždaug po metų iš dalies suiręs lapų pudinys jau gali būti naudojamas kaip mulčias. Norint gauti smulkesnę, tamsią ir purią organinę medžiagą, tinkamą dirvožemiui gerinti ar naudoti kaip vieną iš substrato komponentų, dažniausiai verta palaukti apie dvejus metus. Žiemą skaidymosi procesas sulėtėja, tačiau atšilus orams vėl suaktyvėja.

Greitasis lapų pudinio gaminimo metodas: kaip sutrumpinti laukimo laiką?

Nors tradiciniu būdu lapų pudinys gali bręsti iki dvejų metų, tinkamai paruošus žaliavą ir palaikant palankias skaidymosi sąlygas, šį procesą galima paspartinti. Greitojo metodo pagrindas – lapų smulkinimas, pastovi drėgmė ir pakankamas oro patekimas į skaidomą masę. Taip sudaromos palankesnės sąlygos mikroorganizmams skaidyti organines medžiagas, todėl pirmuosius rezultatus galima gauti greičiau.

Surinktus lapus pirmiausia rekomenduojama susmulkinti vejapjove arba specialiu lapų smulkintuvu. Susmulkinus padidėja mikroorganizmams prieinamas lapų paviršiaus plotas, todėl skaidymasis spartėja. Paruošta žaliava sudedama į orui laidų aptvarą arba talpą su ventiliacijos angomis ir tolygiai sudrėkinama. Lapų masė turi išlikti drėgna, tačiau nepermirkusi. Skirtingai nei taikant lėtąjį metodą, greitesniam skaidymuisi palaikyti naudinga lapus periodiškai supurenti arba permaišyti, ypač jei jie susispaudžia į tankius sluoksnius.

Palankiomis sąlygomis susmulkinti lapai gali pastebimai suirti per 6–12 mėn., tačiau tai nereiškia, kad per tokį laiką visada susidarys visiškai subrendęs pudinys. Gautos medžiagos tinkamumas priklauso nuo jos struktūros ir suirimo laipsnio: iš dalies suirę lapai gali būti naudojami mulčiavimui, o smulkiam, vientisam pudiniui susidaryti gali prireikti ilgesnio brandinimo.

Svarbu nepainioti pagreitinto lapų pudinio gaminimo su karštuoju kompostavimu. Pastarajam būdinga intensyvi mikroorganizmų veikla ir aukštesnė temperatūra, o lapų pudinio gamyboje paprastai vyrauja lėtesnis, daugiausia grybų vykdomas organinių medžiagų skaidymas.

Kaip atpažinti, kad lapų pudinys jau tinkamas naudoti?

Lapų pudinio brandą geriausia vertinti ne pagal praėjusį laiką, o pagal jo išvaizdą, struktūrą ir kvapą. Visiškai subrendęs lapų pudinys yra tamsiai rudos arba beveik juodos spalvos, purus, birus ir malonaus, miško žemę primenančio kvapo. Pradinė lapų forma jame beveik nebeatpažįstama, nors gali pasitaikyti pavienių smulkesnių lapų gyslų ar kitų sunkiau suyrančių fragmentų.

Lapų pudinio brandumo požymiai priklauso ir nuo jo paskirties. Maždaug po metų, kai lapai jau būna suminkštėję, patamsėję ir iš dalies suirę, tokią medžiagą galima naudoti kaip mulčią aplink medžius, krūmus ar daugiamečius augalus. Smulkesnis, vientisesnės struktūros pudinys, paprastai susidarantis po 18–24 mėn. ar ilgesnio brandinimo, labiau tinka įmaišyti į dirvožemį. Gerai subrendusį ir persijotą pudinį galima naudoti ir kaip vieną iš auginimo substrato komponentų.

Jeigu lapų masėje vis dar gausu nesuirusių, standžių lapų, ji nėra visiškai subrendusi, tačiau gali būti tinkama mulčiavimui. Tuo tarpu stiprus puvėsių ar rūgimo kvapas, gleivėta, pernelyg šlapia masė rodo ne brandą, o nepalankias skaidymosi sąlygas. Tokiu atveju lapus reikėtų supurenti, pagerinti oro patekimą ir pašalinti perteklinę drėgmę.

Svarbu: net ir visiškai subrendęs lapų pudinys nėra sterilus. Todėl ruošiant substratus jautriems daigams būtina įvertinti jo švarą ir kokybę, o ne vien suirimo laipsnį.

Pudinys

Kur ir kaip panaudoti lapų pudinį sode bei darže?

Subrendęs lapų pudinys yra universali organinė medžiaga, tinkama įvairiems sodo ir daržo darbams – nuo dirvožemio gerinimo iki mulčiavimo ar auginimo substratų ruošimo. Jo panaudojimas priklauso nuo suirimo laipsnio: iš dalies suirę lapai labiau tinka dirvos paviršiui dengti, o smulkus, gerai subrendęs pudinys – įmaišyti į dirvožemį ar substratų mišinius. Svarbu pasirinkti ne tik tinkamą naudojimo būdą, bet ir medžiagos brandumą bei kiekį.

Panaudojimo būdasKaip naudoti lapų pudinį?
Dirvožemio gerinimasPaskleisti maždaug 2–5 cm subrendusio pudinio sluoksnį ir negiliai įmaišyti į viršutinį 10–15 cm dirvos sluoksnį. Galima palikti ir paviršiuje, kad organinė medžiaga palaipsniui įsiterptų į dirvą. 
MulčiavimasAplink daržoves, daugiamečius augalus, krūmus ir medžius paskleisti apie 3–5 cm iš dalies arba visiškai subrendusio pudinio sluoksnį. Mulčio nereikėtų glausti prie augalų stiebų ar medžių kamienų.
Pakeltos lysvėsSubrendusį pudinį įmaišyti į viršutinį lysvės dirvožemio sluoksnį arba naudoti kaip paviršinį mulčią. Jis padeda gerinti dirvos struktūrą ir drėgmės išlaikymą, tačiau neturėtų sudaryti pagrindinės lysvės užpildo dalies.
Vazoninių augalų substrataiGerai subrendusį, persijotą pudinį galima naudoti kaip vieną iš substrato komponentų, pvz., sudarant apie 10–20 % mišinio tūrio. Kiti komponentai turi užtikrinti tinkamą drenažą, aeraciją ir augalų mitybą. 
Sėja ir daigų auginimasTik visiškai subrendusį, smulkiai persijotą ir kokybišką pudinį galima naudoti kaip nedidelę substrato mišinio dalį. Jis neturėtų pakeisti specializuoto sėjos substrato, ypač auginant jautrius daigus.

Pastaba dėl normų: lentelėje pateikti sluoksnių storiai ir substratų proporcijos yra orientacinės praktinės rekomendacijos, o ne visoms dirvoms ir augalams universaliai patvirtintos normos. Ypač ruošiant vazoninius substratus, tinkamas pudinio kiekis priklauso nuo jo struktūros ir kitų mišinio komponentų.

Lapų pudinį galima naudoti tiek rudenį, tiek pavasarį, kai dirvožemis nėra įšalęs ar permirkęs. Rudenį paskleista organinė medžiaga padeda apsaugoti dirvos paviršių, o pavasarį gali būti naudojama ruošiant lysves naujam auginimo sezonui. Mulčiuojant svarbu palikti nedidelį tarpą aplink augalų stiebus ir kamienus, kad prie jų nesikauptų perteklinė drėgmė.

Lapų pudinys ypač naudingas kaip ilgalaikė dirvožemio gerinimo priemonė, tačiau jį naudojant būtina atsižvelgti į auginamų augalų poreikius. Kadangi jame palyginti mažai lengvai prieinamų maistinių medžiagų, intensyviai auginamoms daržovėms ar vazoniniams augalams papildomai gali prireikti komposto arba kitų trąšų. Taip pat svarbu nepersistengti su pudinio kiekiu substratuose – per didelė smulkios organinės medžiagos dalis gali pabloginti oro patekimą prie šaknų.

Šaltiniai:
https://www.treehugger.com/use-homemade-leaf-mold-in-garden-7966538
https://www.rhs.org.uk/soil-composts-mulches/leaf-mould
https://www.gardenersworld.com/plants/the-best-leaves-for-leaf-mould/
https://www.rspb.org.uk/helping-nature/what-you-can-do/activities/create-a-leaf-mould-cage

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *