Agurkų nauda sveikatai. Kaip gydytis agurkais bei jų sultimis?

Nors agurkai nėra labai maistingi, tačiau jie tikrai populiarūs jau nuo senų laikų. Indijoje juos augino jau keletą tūkstančių metų prieš mūsų erą. Šventyklų freskos liudija, kad agurkus taip pat žinojo senovės egiptiečiai ir graikai. Iš Viduržemio pajūrio jie pasklido po visas Europos šalis. Dabar agurkai – tai viena labiausiai paplitusių daržovių visame pasaulyje. Agurkus galima marinuoti, rauginti ar valgyti tiesiog žalius. Nepaisant šios daržovės populiarumo dėl skoninių savybių, agurkų nauda sveikatai – didžiulė.

Sodinti agurkus savo šiltnamyje, lauke ar namuose be jokios abejonės verta – taip užsiauginsite išties ekologiškų natūralių daržovių. Apie agurkų sodinimą, auginimą, bei jų priežiūra plačiau skaitykite kitame mūsų straipsnyje. O čia toliau aptarsime kaip plačiai galite panaudoti naudingąsias agurkų savybes.

Agurkų vaistinės savybės

Agurkai yra prastesni už daugelį daržovių vitaminų kiekiu, nes juos sudaro praktiškai vanduo. Tačiau juose  gausu mineralinių druskų ir biologiškai aktyvių medžiagų.

• Agurkų vaisiuose yra fermentų, kurie skatina baltymų ir B grupės vitaminų įsisavinimą. Be to, agurkuose yra į insuliną panašaus fermento, todėl jie yra labai svarbūs diabetikų mityboje.
• Žinoma, kad agurkų vanduo padeda išvalyti organizmą, tirpdydamas toksinus. Jis neturėtų būti vartojamas  kaip atskiras maistas, nes jis vaidina svarbų vaidmenį įsisavinant kitą maistą, pavyzdžiui, mėsą.
• Dėl mažo kaloringumo ši daržovė rekomenduojama žmonėms, linkusiems į nutukimą. Nors ir nedideliais kiekiais, agurkuose yra fosforo, kalio, kalcio, sieros, magnio, natrio, geležies, cinko ir net gi jodo (lengvai virškinama forma).
• Agurkai turi choleretinių ir diuretikų savybių, padeda gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, rekomenduojami sergantiems skydliaukės ligomis. Be to, agurkuose esantis mikroelementų rinkinys gerina nagų, plaukų, žmogaus dantų būklę ir mažina skrandžio sulčių rūgštingumą.
• Lengvas vidurius laisvinantis poveikis padeda atsikratyti vidurių užkietėjimo.
• Vis tik kalbant apie vitaminus, agurkų sudėtyje yra karotino, tiamino, riboflavino ir folatų. Pastarieji aktyviai dalyvauja reguliuojant homocisteino – aminorūgšties, kuri organizme susidaro vykstant medžiagų apykaitai – lygį. Mažina aterosklerozinio kraujagyslių pažeidimo bei trombozės riziką.
•  Kitas naudingas agurkų komponentas yra fitosterolis (fitosterolis) – steroidinis alkoholis, netirpus  vandenyje. Tai augalinis cholesterolio atitikmuo. Jo pranašumas yra tas, kad jis yra saugus žmogui ir neprovokuoja aterosklerozės išsivystymo. Patekęs į organizmą, fitosterolis slopina iki 10% cholesterolio pasisavinimą ir vietoj to patenka į kraują nepadarydamas jokios žalos žmogaus organizmui.

Akurkų naudojimas medicinoje

Pirmas, paprasčiausias, populiarus agurkų naudojimas medicinoje yra išorinis. Nesmarkiai nusideginus, nusibrozdinus ar atsiradus nedidelei žaizdai, rekomenduojama prie pažeistos vietos pritvirtinti perpjautą agurką arba patepti šią vietą šviežiomis agurkų sultimis. Tai garantuoja stiprų antimikrobinį poveikį (net esant pūliavimui).

Agurkų pagrindu ruošiami įvairūs nuovirai, užpilai, spaudžiamos sultys. Be to, jau populiarėja ne tik patys vaisiai ir sultys, bet ir augalo žiedai, lapai ir ūsai (dažniausiai džiovinti).

Agurkai taip pat naudojami ir kosmetikos gamyboje. Pavyzdžiui namuose galite pasigaminti vėsinantį ir raminantį žaliosios arbatos ir agurkų toniką.

Agurkų nuovirai

Agurkų nuoviras gali padėti atsikratyti edemos, atsiradusios dėl širdies patologijų ar venų varikozės. Jam reikės: smulkiai supjaustytų 100 g nuplautų žalių agurkų, užpiltų 200 ml verdančio vandens. Viską reikia pavirti ant silpnos ugnies 5 minutes. Šio nuoviro reikėtų gerti po pusę stiklinės prieš valgį, tris kartus per dieną. Iš viso 7-10 dienų.

Sergant gelta, rekomenduojama sumalti 50 g prinokusių agurkų ir 20 g sausų agurko lapų. Viską užpilti 500 ml vandens ir virti vandens vonelėje 20 min. Gautą nuovirą reikia nukošti ir gerti 4 kartus per dieną, 14 dienų.

Norint sumažinti kraujavimą iš gimdos, patariama 70 g sausų agurkų stiebų užpilti 500 ml vandens ir virti vandens vonelėje 20 minučių. Po to reikia leisti nuovirui 2 valandas pastovėti ir tada nukošti. Gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną, 5 dienas.

Agurkų užpilai

Gydytojai mano, kad agurkai yra naudingi sergant hemorojumi. Pacientų būklei palengvinti žalias daržoves  rekomenduojama užpilti lengvai pasūdytu vandeniu ir palikti šaldytuve. 14 dienų šį sūrymą reikėtų gerti po vieną stiklinę tarp valgymų (3 kartus per dieną).

Galiausiai, agurkų tinktūra laikoma labai veiksminga priemone, kovojant su trofinėmis opomis. Norėdami ją paruošti, reikia sutrinti 100 g agurkų sėklų (iš prinokusių vaisių) ir užpilti stikline vandens. Mišinį palaikyti  tamsoje 10 dienų, reguliariai papurtant. Prieš naudojimą – nukošti. Tinktūroje sudrėkintus marlės tamponus uždėti ant opos ir palaikyti 30 min.

Agurkų sėklos taip pat gali būti naudingos skausmui malšinti šlapinantis. Šaukštą maltų sėklų reikia užpilti 600 ml karšto vandens ir palaikyti termose 2 valandas. Galite pagardinti medumi. Šią tinktūrą reikėtų gerti tris kartus per dieną, visą savaitę.

Agurkų sultys

Agurkų sultys laikomos organizmo valymo priemone, kuri padeda ištirpinti organizme toksiškas medžiagas. Taip pat tradicinės medicinos atstovai teigia, kad agurkas veiksmingas kovojant su smulkiais inkstų akmenimis ir šlapimo rūgšties kristalais. Manoma, kad agurkų sultys gerai numalšina troškulį, teigiamai veikia nervų sistemą ir stiprina atmintį. Agurkų sultys taip pat turi diuretikų ir vidurius laisvinančių savybių. Tokiems tikslams sulčių reikia gerti po 3 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.

Agurkų ir morkų sulčių mišinys rekomenduojamas sergant reumatinėmis ligomis.

O kartu su medumi agurkų sultys gali būti vartojamos nuo kosulio ir skrandžio skausmų. Į 100 ml sulčių  įdėkite 1 valgomąjį šaukštą medaus ir gerai išmaišykite, kad medus ištirptų. Tokią priemonę reikia gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.

Akurkai rytų medicinoje

Pagal produkto poveikį organizmui, rytų medicina agurką priskiria šaltų maisto produktų kategorijai. Šalčio savybių turintis maistas turi karščiavimą mažinančių savybių, valo organizmą, lėtina energijos apykaitą.

Rytuose produktai taip pat skirstomi pagal spalvą, kurių kiekviena atitinka tam tikrą organą. Žalios daržovės aktyviai sąveikauja su kepenimis, valydamos jas. Be to, manoma, kad agurkai padeda sumažinti tiek fizinę, tiek psichinę įtampą ir išvengti galvos skausmų. Indijos Ajurvedoje agurkai taip pat labai vertinami dėl savo vėsinančių savybių. Net ir tropinio klimato sąlygomis ši daržovė gali išlaikyti iki 20 laipsnių vėsesnę temperatūrą nei aplinkoje.

Senovėje agurkais buvo gydomas silpnas regėjimas ir diabetas. Agurko pagalba mažindavo spaudimą, taip pat išsigelbėdavo po skorpiono įkandimo.

Dabar Indijoje iš agurkų gaminamas aliejus, kurio panaudojimo galimybės yra labai įvairios. Toks aliejus gydo vidurių užkietėjimą ir šlapimo sistemos ligas, dvylikapirštės žarnos opą ir reumatą, erekcijos sutrikimus ir makšties infekcijas. Be to, teigiama, kad jis veiksmingas nuo pleiskanų, saulės nudegimo ir tamsių ratilų po akimis.

Agurkai dietologijoje

Atsižvelgiant į tai, kad agurkas beveik visas susideda iš vandens, jis, žinoma, laikomas dietiniu produktu. Pagrindinė jo vertė – mažas kalorijų kiekis, tačiau kartu jis lėtina angliavandenių pavertimo riebalais procesą ir padeda suvirškinti baltymus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad agurkuose yra naudingų mineralinių elementų ir vitaminų, kurie teigiamai veikia inkstų, kepenų, širdies veiklą, padeda stiprinti kraujagysles. Kai kurie mitybos specialistai žmonėms, norintiems sulieknėti ar išvalyti organizmą nuo toksinų, rekomenduoja vasarą rengti agurkų iškrovos dienas. Tai turėtų būti daroma ne dažniau kaip 1 kartą per savaitę ir tą dieną reikėtų, kiek įmanoma, sumažinti fizinį aktyvumą. Per iškrovos dieną reikia suvalgyti apie 2 kg šviežių agurkų.

Su sūdytais ar raugintais agurkais reikia būti atsargiems. Per didelis jų vartojimas sukelia druskos perteklių  organizme.

Agurkai kulinarijoje

Agurkai dažniausiai naudojami gaminant maistą: salotas, sriubas, įvairius užkandžius ir padažus. Jie taip pat sėkmingai sūdomi, konservuojami ir marinuojami. Norėdami pasirinkti tinkamus agurkus pagal paskirtį, turėtumėte žinoti, kad selekcininkai juos atskiria pagal „marškinius“ – agurko paviršių. Yra 3 pagrindiniai agurkų „marškinių“ tipai:

• slaviški – su retais spygliukais paviršiuje (į juos marinatas prasiskverbia gana lėtai, todėl daržovė tampa elastinga ir traški);
• vokiški – su tankiai išdėstytais spygliukais (marinatas greitai patenka į agurko vidų);
• azijietiškas – paviršius be spygliukų (oda stora – tinka salotoms).

Iš agurkų taip pat galite pasigaminti įvairių kokteilų, šias daržoves derindami su kitomis daržovėmis, pavyzdžiui – detoksikuojantį gėrimą kepenims iš agurko, citrinų ir petražolių.

Šeimininkės, dėdamos agurkus į salotas, neretai susiduria su tuo, kad ši daržovė būna karti. Tokį kartumą išprovokuoja glikozidas, kuris agurke atsiranda dėl stresinių situacijų augimo metu (vandens trūkumas, saulės perteklius ar per aukšta aplinkos temperatūra). Kartus agurkas nedaro jokios žalos organizmui. Kaip tik manoma, kad glikozidas dalyvauja slopinant vėžinių ląstelių funkcionavimą. Tačiau norint vis tiek nepirkti karčių daržovių, nereikia imti per storų agurkų tamsiais žaliais kraštais, kurių odelė stora.

Įdomu tai, kad gamindami maistą vietoj agurkų galite naudoti agurkų žolę – agurklę. Ši žolė turi didelę maistinę vertę bei labai daug vitaminų.

Kam agurkų reikėtų atsisakyti

Agurkai yra dietinis produktas, tačiau net ir jie kartais gali pakenkti mūsų organizmui. Rekomenduojama jų atsisakyti tokiais atvejais: turint paūmėjusią skrandžio opą, esant ūminiam ir lėtiniam gastritui ir enterokolitui, ūminiam ir lėtiniam nefritui ir pielonefritui, taip pat hepatitui ir cholecistitui (turėtumėte vengti valgyti marinuotų agurkų). Maitinant kūdikį taip pat rekomenduojama atsisakyti agurkų (gali sukelti kūdikio virškinimo trakto sutrikimus ir pilvo dieglius).

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.