Sveiki atvykę į pasaulį, kuriame dominuoja spalvingas ir daugialypis augalas – ožerškis (Lycium)! Šis bulvinių šeimos krūmas, yra išsibarstęs po visą Rytų Europą, Aziją, Pietų Ameriką ir Pietų Afriką, turi apie 80 rūšių, tačiau didžiausią įvairovę aptiksime Pietų Amerikoje.
Kaip atrodo ožerškis
Ožerškis (Lycium) dažnai išauga iki 2–3 metrų aukščio, dygliuotomis šakomis ir linijiškais arba lancetiškais lapais. Jo žiedai, puošti rausvais arba violetiniais vainiklapiais, slepiasi lapų pažastyse, o vaisiai – sultingos goji uogos – būna raudonos, oranžinės, geltonos ar juodos spalvos.
Šviežios ar džiovintos goji uogos, ypač dygliuotojo (Lycium barbarum) ir kininio (Lycium chinense), yra ne tik skanios, bet ir maistingos. Kinijoje netgi naudojami troškinti jauni lapeliai ir ūgliai. Beje, būkite atsargūs – daugelio rūšių ožerškiai turi nuodingų alkaloidų.
Rytų Azijos liaudies medicinoje ožerškis vertinamas dėl gydomųjų savybių, ypač kraujagyslių, odos ir akių ligoms gydyti.
Ožerškio rūšys
Ožerškiai gana įdomūs augalai, kurie turi išties daug rūšių visame pasaulyje. Lietuvoje galima rasti keletą jų, kurios itin vertinamos dėl savo uogų ir kitų dalių. Jei turite sodą, galite pamėginti auginti savo ožerškį ir mėgautis šio nuostabaus augalo privalumais.
Dygliuotasis ožerškis (Lycium barbarum)
Dygliuotojo ožerškio šakos dažniausiai būna elegantiškai išlinkusios ir pasidengusios dygliukais, suteikiančiais papildomą apsaugą. Žiedai, kurie puošia šį augalą, užauga po 1-4 lapų pažastyse ir būna švelniai rausvai violetinės spalvos bei žydi nuo birželio iki pat rugsėjo.
Dygliuotasis ožerškis, dažniausiai žinomas dėl savo goji uogų, yra populiariausia rūšis Lietuvoje. Jo uogos labai naudingos tiek šviežios, tiek džiovintos. Šis augalas anksčiau buvo dažnai auginamas gėlynuose, prie sodybų ir parkuose, tačiau dabar šį augalą sutiksi tik kaip sulaukėjusį paupiuose, šlaituose ar dykvietėse. Be to, liaudies medicinoje dygliuotojo ožerškio preparatai naudojami gydant kraujagyslių, odos ir akių ligas.
Kininis ožerškis (Lycium chinense)
Kininis ožerškis – puikus pasirinkimas tiems, kas nori įnešti šiek tiek subtilumo į savo sodą. Šis augalas žydi nuo birželio iki rugpjūčio, tad visą vasarą džiugins jūsų akis. Jo žiedai – blyškios mėlynos ir purpurinės spalvos, sukuriantys švelnų ir elegantišką vaizdą. Šios rūšies augalo lapai būna matiniai, smulkūs ir šviesiai žali. Būtent jie ir suteikia augalui šviežumo ir lengvumo įspūdį.
Kininis ožerškis, nors ir retai auginamas Lietuvos soduose, taip pat ne mažiau vertingas. Jo uogos gali būti valgomos šviežios arba džiovintos, o sėklose gausu maistui tinkamo aliejaus. Rytų Azijoje šio augalo jauni lapai ir ūgliai naudojami maistui – dažniausiai troškinami. Kaip ir dygliuotasis ožerškis, kininis ožerškis naudojamas liaudies medicinoje kraujagyslių, odos ir akių ligoms gydyti.
Blyškusis ožerškis (Lycium pallidum)
Blyškusis ožerškis – įspūdingas krūmas, kuris gali užaugti nuo 1 iki 3 metrų aukščio. Jo tankios, dygliuotos šakos išsikeroja įvairiomis kryptimis, sudarydamos tankius krūmynus. Šio augalo lapai (kaip ir galima atspėti iš pavadinimo) yra blyškios spalvos, o žiedai – tikra gamtos puošmena. Pavieniai arba poromis augantys žiedai primena piltuvėlį ir gali būti kreminės geltonos, gelsvai žalios ar net žalsvai kreminės spalvos su violetiniu atspalviu.
Blyškusis ožerškis yra dar viena rūšis, kurios uogos yra valgomos šviežios arba džiovintos. Visi ožerškiai turi naudingų savybių, tačiau reikia nepamiršti, kad kai kurios rūšys turi ir nuodingų alkaloidų, todėl svarbu žinoti, ką valgote ar naudojate.
Ožerškio sodinimas
Tinkama vieta. Sodinkite ožerškį vietoje, kurioje daug saulės (nors nedidelį pavėsį jis taip pat toleruoja). Šie augalai gali atlaikyti gana sudėtingas sąlygas, todėl jie yra puikus pasirinkimas vietovėms, kuriose kiti tradiciniai vaisiai neauga. Karštu ir sausu oru vaisiai būna geriausios kokybės, o drėgnu ir vėsiu oru – jų kokybė ne tokia gera.
Dirvožemis. Ožerškis natūraliai auga šiek tiek šarminėje dirvoje (pH 7–8), todėl daugelio dirvų sąlygos yra tinkamos. Šie augalai mėgsta daugelį dirvožemio tipų, bet labiausiai – lengvą priesmėlį. Nors ožerškis gali augti ir molio dirvoje, jis prastai augs, jei šaknys nuolat bus šlapios, todėl svarbu pasirūpinti, kad sunkioje dirvoje būtų išvengta vandens pertekliaus.
Sodinukai. Kadangi ožerškis mūsų šalyje nėra labai populiarus, jį gali būti sunku rasti vietiniuose medelynuose. Bet juk gyvename XXI amžiuje ir panaršę po internetą tikrai rasite patikimų pardavėjų. Pavasarį sodinukus pasodinkite į du kartus platesnę nei šaknys duobę, kad jos galėtų lengvai plėstis. Organinio mulčio apdėjimas aplink augalą padės sureguliuoti šaknų temperatūrą ir sumažinti piktžoles.
Atstumai. Gera žinia, kad ožerškį galima sodinti įvairiose vietose, jei jos nėra per dideliame šešėlyje. Tačiau užtikrinkite, kad augalui liktų pakankamai vietos plėstis į visas puses ir kad būtų patogu skinti uogas (apie 1,2–1,5 metro į visas puses). Jei sodinate kelias eiles, palikite 0,6–1,2 metro tarp augalų eilėje ir 1,8–2,4 metro tarp eilių.
Ožerškio priežiūra
Laistymas. Nors įsitvirtinęs ožerškis yra gana atsparus sausroms, naujų augalų šaknims įsitvirtinti reikia daugiau vandens. Laistymo poreikiai gali skirtis, priklausomai nuo dirvožemio tipo ir metų laiko. Smėlio dirvoms reikia daugiau laistymo nei molio dirvoms, nes jos greitai nuteka. Paprastai šiam augalui reikia apie 2,5 cm vandens per savaitę.
Ožerškio laistymui galima naudoti paviršinį laistymą, mikro purkštuvus ar lašelinę drėkinimo sistemą. Lašelinis drėkinimas yra efektyviausias būdas bei padeda sumažinti piktžolių ir ligų atsiradimą. Jei lašelinio drėkinimo nėra, laistykite žarna prie pat augalo. Reikėtų žinoti, kad ožerškio vaisiai yra linkę į žiedų galiukų puvinį, kuris atsiranda dėl kalcio trūkumo. Paprastai tai ir sukelia netinkamas laistymas ar ekstremalūs drėgmės pokyčiai, todėl būkite atidūs.
Tiesa, ožerškio nepatartina dažnai persodinti iš vienos vietos į kitą, nes taip jie praranda daug šaknų (ypač giliųjų), kurios suteikia augalui atsparumą sausroms. Jei vis dėlto reikia persodinti augalą, kuris daugiau nei metus augo vienoje vietoje, persodinkite jį žiemos pabaigoje, kol ožerškis dar miega.
Ar ožerškis reikalauja tręšimo?
Su šiuo augalu viskas gana paprasta – per daug trąšų skatina naujų lapų augimą, dėl ko suprastėja vaisių kokybė. Nėra konkrečių trąšų rekomendacijų ožerškiams mūsų regione, tačiau kai kurie augintojai gerina dirvožemį pagal pomidorų tręšimo rekomendacijas.
Atminkite, kad vienmečiai augalai, tokie kaip pomidorai, paprastai reikalauja daugiau trąšų nei daugiamečiai augalai, ir trąšų naudojimas pagal pomidorų auginimo rekomendacijas gali būti tinkamas tik augalų įsitvirtinimo metu. Tiesa, užsienio sodininkai skelbia, kad ožerškis puikiai auga ir be jokių trąšų.
Ožerškio genėjimo ypatumai
Pirmaisiais metais genėjimas dažniausiai nereikalingas. Tačiau vėlesniais metais būtinas intensyvesnis genėjimas, siekiant išlaikyti augimą.
Pradėkite genėti pašalindami silpnas, pažeistas ar susikertančias šakas. Tada trumpinkite šonines šakas, nupjaudami jų galus 15-45 cm. Ribokite augalo aukštį, kad derlius būtų lengviau pasiekiamas. Vasaros pradžioje nupjaukite viršutinius 5-7 cm ūglius. Ši praktika, vadinama viršūnių trumpinimu ir skatina šakas augti į šoną, o tai duoda daugiau vaisių nei tiesiai augančios šakos.
Po maždaug 3 metų (o kartais ir anksčiau) augalas dažniausiai pradeda leisti papildomus ūglius iš šaknų. Jei jų nekontroliuosite, augalas gali tapti sunkiai valdomas. Iškaskite ūglius ir išmeskite arba persodinkite.
Su kokiais iššūkiais galite susidurti auginant ožerškį?
Piktžolės. Jei norite sumažinti piktžolių kiekį aplink savo augalus, storas mulčio sluoksnis yra puiki išeitis. Palaikant švarą aplink augalus, sumažinsite konkurenciją ir pagerinsite ožerškio augimą. Pavasarį galite panaudoti herbicidus, kurie padės kovoti su vienmetėmis piktžolėmis.
Kenkėjai ir ligos. Kadangi ožerškis mūsų šalyje vis dar svečias, informacijos apie kenkėjus nėra daug. Jutoje pastebėta tik viena kenkėjų rūšis – goji guzelinė erkė. Kitose valstijose buvo pranešta apie kolorado vabalus, tripsus, amarus ir voratinklinės erkes, todėl verta reguliariai tikrinti augalus ir stebėti ar nėra panašių kenkėjų.
Ožerškio derlius: kaip skinamos ir naudojamos goji uogos?
Goji uogas skinkite, kai jos visiškai sunoksta (praėjus maždaug 35 dienoms po žydėjimo). Skirtingai nuo kai kurių uogų, kurias nuo augalų galima nupurtyti ar nuplauti mechaniniais įrankiais, goji uogas reikia skinti rankomis, nes vaisiai sunkiai atsiskiria nuo stiebo, o sutrenktos uogos tampa juodos. Be to, augalai nuolat skleidžia naujus žiedus, todėl vaisiai noksta ilgą laiką. Jie mezga vaisius nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens.
Skindami, uogas patraukite šiek tiek į šoną, o ne tiesiai į viršų, kad sumažintumėte kartu su uogomis nuplėšiamų kotelių skaičių. Lapus taip pat galima skinti visus metus ir naudoti šviežius arba džiovintus. Iš jų galima pasigaminti arbatos arba juos sumalti į miltelius ir naudoti kaip maisto papildą. Goji uogomis gardinama tiek mėsa, tiek gaminamos įvairios dribsnių košės, desertai.
Ar galima ožerškį auginti vazone?
Tikrai taip! Kad pasiektumėte geriausių rezultatų, būtinai naudokite aukščiausios kokybės vazonų substratą. Augalą pradėkite auginti 30 cm pločio vazone, į kurį telpa apie 13,5 l vazonų mišinio. Kitais metais persodinkite į didesnį 42 cm pločio vazoną, kuriame telpa 28 l dirvožemio. Trečiais metais teks dar kartą persodinti į 50 cm pločio vazoną, kuriame telpa 52 l mišinio. Šiame vazone ožerškis jau gali ir likti, nebent norėsite dar didesnio vazono.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/ozerskis/
https://www.sgln.net.au/wp-content/uploads/2017/03/Boxthorn.pdf
https://www.weedbusters.org.nz/what-are-weeds/weed-list/boxthorn/
https://extension.usu.edu/yardandgarden/research/goji-in-the-garden
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.