Anksčiau niokodavę tik šiltnamių augalus, dabar voratinklinės erkės tiek išplitę, kad gali apimti tiek sodo, daržo, šiltnamio ir net kambarinius augalus. Remiantis lietuvių mokslininkų tyrimais, teigiama, kad voratinklinės erkės gali pažeisti daugiau nei 200 rūšių augalų. Kitose šalyse skaičiuojama dar daugiau rūšių – daugiau nei 1200. Taigi nuo šių kenkėjų nėra apsaugotas nei vienas augalas. Todėl žemiau dalinamės patarimais, kaip atpažinti voratinklines erkes ir kaip nuo jų apsiginti.
Voratinklinės erkės: kaip atpažinti šiuos kenkėjus?
Jau pats kenkėjų pavadinimas voratinklinės erkės (Tetranychus urticae) nurodo, kad tai kažkas tarp erkių ir vorų. Iš tiesų tai vos 0,4–0,5 mm ilgio erkutės, audžiančios voratinklius, kurie jas puikiai apsaugo nuo pavojų: lietaus, vėjo ir net nuo insekticidų.
Paprastosios voratinklinės erkės pirmą kartą pasaulyje aprašytos tik 1836 metais kaip vidutinių platumų klimato zonos kenkėjos. Manoma, kad Lietuvą jos pasiekė iš Turkijos. Iš pradžių apimdavo tik šiltnamiuose auginamus augalus, tačiau šiuo metu gali pakenkti beveik bet kurios rūšies augalams: moliūgams, cukinijoms, pupelėms, braškėms, obelims, net dekoratyviniams augalams.
Kaip minėta, voratinklinės erkės audžia voratinklius, kuriuos pirmiausia mezga ant apatinės lapo pusės. Dėl voratinklio apsaugos ir dėl to, kad dažniausiai įsikuria apatinėje lapo pusėje šias kenkėjas labai sunku naikinti netgi insekticidais, be to, jų negali pasiekti ir natūralūs priešai.
Voratinklinės erkės ne tik saugosi voratinklio pagalba, tačiau jo dėka ir juda. Kai kolonija pasidaro pernelyg didelė ir apniktas augalas visų išmaitinti nebepajėgia, voratinklio pagalba persikelia ant kitų, gretimų augalų. Be to, jos iš voratinklio suformuoja kamuolį, kuriame įsikuria augalo viršuje ir laukia palankaus vėjo, kad būtų nuskraidintos ant kito augalo. Taip gali būti pernešamos net keliasdešimt kilometrų. Pernešti voratinklines erkes gali ir žmogus ar gyvūnas.
Lauke voratinklinės erkės pasirodo birželio antroje pusėje. Vasarą būna žalsvai gelsvos. Dienoms trumpėjant, maždaug rugpjūčio pradžioje, jau ima ruoštis žiemojimui. Šie kenkėjai žiemoja po lapais ar kitomis augalų liekanomis, plyšiuose ar po žeme. Žiemoti pasiruošę voratinklinės erkės tampa oranžiniai raudonos spalvos.
Optimaliausia temperatūra voratinklinėms erkėms yra +25–30 °C, tad apnikę kambarinius augalus gali sėkmingai gyvuoti ir daugintis ištisus metus. Per metus gali subrandinti 12–20 vadų, kurių kiekvienoje apie 100 naujų kenkėjų.
Kokią žalą voratinklinės erkės daro augalams?
Voratinklinės erkės maitinasi augalo ląstelių turiniu, išsiurbia iš jų maistines medžiagas ir taip nualina augalą, kad šis gali net žūti. Be to, besimaitindamos šios kenkėjos išskiria fermentus, kurie sutrikdo augalo medžiagų apykaitą ir sunaikina ląsteles.
Dėl savo dydžio nedidelės kolonijos gali būti pradžioje nepastebimos, tačiau tai, kad augalą užpuolė voratinklinės erkės, išduoda šie požymiai:
- lapų defoliacija, bronziškumas, chlorozė;
- lapai atrodo tarsi subadyti adatomis;
- vėliau lapai pasidengia blyškiai gelsvomis, raudonomis ar sidabrinėmis dėmėmis;
- dar vėliau juos aptraukia voratinklis ir voratinklinių erkių egzistavimas tampa akivaizdus.
Lapuose mažėja chlorofilo lygis, sulėtėja fotosintezė, iš įtrūkimų garuoja drėgmė, todėl lapai ima džiūti, kristi. Taip pat gali nukristi žiedai, vaisiai, nes augalas nebeturi pakankamai maistinių medžiagų jiems išauginti. Smarkiai apimtas voratinklinių erkių žūsta ir visas augalas.
Labiausiai voratinklinių erkių paveikiami augalai
Kaip minėta, skaičiuojama, kad Lietuvoje voratinklinės erkės gali paveikti daugiau nei 200 rūšių augalus. Iš esmės rizika yra visiems augalams. Voratinklinės erkės nepuola tik vandens augalų.
Iš dažniausiai puolamų galima paminėti šiuos:
- daržovės: moliūgai, baklažanai, arbūzai, melionai, svogūnai, agurkai, paprikos, rabarbarai, burokėliai, salierai, pomidorai, pupelės, špinatai, apyniai;
- vaisiai: obuoliai, kriaušės;
- uogos: slyvos, serbentai, agrastai, avietės, gervuogės, žemuogės, braškės, vyšnios, vynuogės;
- dekoratyviniai augalai: verbenos, hortenzijos, jurginai, gvazdikai, kardeliai, jazminai, rožės, rododendrai, kaktusai, fikusai, frezijos, įvairių rūšių palmės, fuksijos, gebenės, pentiniai ir kt.
- laukiniai augalai: vijokliai, dilgėlės.
Palankiausios sąlygos voratinklinių erkių dauginimuisi ir gyvavimui yra šiluma ir sausra. Taigi šiltos ir sausos vasaros dienos yra idealiausias metas joms pasirodyti.
Voratinklinės erkės: prevencija
Kadangi užpuolus voratinklinėms erkėms, jų atsikratyti yra nelengva, reikėtų bandyti užkirsti joms kelią dar iki įsikuriant ant augalų.
Prevencinės priemonės, kuriomis galima sumažinti riziką šių kenkėjų atsiradimui:
- reguliarus augalų laistymas bei tręšimas;
- piktžolių šalia daržo, šiltnamio, sodo ir juose ravėjimas ir šalinimas;
- rudenį piktžolių, augalinių atliekų naikinimas, dirvos dezinfekcija;
- naujai nusipirktiems augalams taikomas karantino laikotarpis, kai kelias dienas laikomi atskirai nuo kitų augalų, siekiant įsitikinti, ar nėra užkrėsti voratinklinėmis erkėmis;
- augalus, kurie vasarą leido lauke, prieš parnešant į kambarį žiemos sezonui, patariama labai kruopščiai apžiūrėti;
- oro drėkintuvų naudojimas šaltuoju sezonu padidina patalpų drėgmę, kuri tampa nebepalanki voratinklinių erkių gyvavimui;
- visus augalus rekomenduojama retkarčiais nupurkšti, taip tiesiog fiziškai pašalinami šie kenkėjai, net jei jų dar nesimato;
- reguliarus palangių valymas su šiek tiek ūkinio muilo ar kito ploviklio.
Voratinklinių erkių naikinimas
Atsikratyti šių nepageidaujamų kenkėjų nėra lengva užduotis. Viena vertus, jos dažniausiai slepiasi apatinėse lapo pusėse, kur yra saugomos voratinklio. Kita vertus, gana greitai įgauna atsparumą įvairioms insekticidų veikliosioms dalims, todėl sunkiai pasiduoda net ir cheminiam naikinimui.
Liaudiškos priemonės voratinklinių erkių naikinimui
Iš tiesų voratinklinės erkės gana veiksmingai naikinamos naminėmis priemonėmis. Tačiau tam prireiks kiek kantrybės ir laiko. Tikėtina, kad iš pirmo karto nepavyks, tad procesą teks pakartoti keletą kartų. Tačiau visos siūlomos liaudiškos priemonės yra natūralios ir nekenksmingos net ir valgomiems augalams.
Vanduo. Galima nupurkšti apatinę lapų pusę vandeniu arba nuvalyti juos šluoste. Dar veiksmingesnis yra vanduo, kuriame ištirpdyta ūkinio muilo ar šiek tiek indų ploviklio. Tik šių medžiagų nereikėtų dėti daug, vos kelis lašus. Kitaip galima nudeginti augalus.
Alkoholis. Voratinklinių erkių naikinimui galima išbandyti alkoholio (geriausiai degtinės) ir vandens mišinį. 1 puodelis alkoholio sumaišomas su 4 puodeliais vandens ir tokiu mišiniu purškiami arba nuvalomi augalo lapai. Alkoholis išdžiovina erkes ir šios žūsta. Tačiau prieš purškiant visą augalą, rekomenduojama išbandyti ant vieno lapo. Kai kurie augalai labai jautrūs alkoholiui ir galima pridaryti dar daugiau žalos.
Nimbamedžio aliejus yra saugus žmonėms ir daugumai gyvūnų, tačiau jame yra junginių, kurie sutrikdo vabzdžių, tame tarpe ir voratinklinių erkių, maitinimosi ir dauginimosi ciklus. Keletą lašų nimbamedžio aliejaus reikia ištirpdyti didesniame kiekyje vandens ir gautu mišiniu purkšti augalus. Tačiau pradžioje taip pat rekomenduojama išbandyti ant vieno lapo. Negalima nimbamedžio aliejaus naudoti netoli vandens telkinių, nes jis yra toksiškas žuvims ir kitiems vandens gyvūnams.
Karštas vanduo. Kai kuriuos augalus, pavyzdžiui braškių lapus, galima apdoroti karštu vandeniu. Paprasčiausiai lapai yra nupilami apie +55 °C vandeniu. Tačiau ir su šiuo metodu reikėtų elgtis atsargiai, nes neaišku, kaip sureaguos augalas į tokius temperatūros pokyčius.
Svogūnų antpilas gaminamas iš 20 g smulkiai pjaustyto svogūno ir 1 l vandens. Indas su antpilu uždengiamas ir paliekamas 5–7 valandoms. Po to nukošiamas ir nupurškiami pažeisti augalo lapai.
Česnako antpilas gaminamas iš 150 g pertrintų česnakų ir 1 l vandens. Indas su antpilu uždengiamas ir paliekamas nusistovėti 5 paroms. Po to perkošiamas. Naudojamas tik skiestas: 5 ml antpilo skiedžiama 1 litru vandens. Juo nupurškiami pažeisti augalo lapai.
Natūralūs plėšrūnai. Kovai su voratinklinėmis erkėmis galima pasitelkti ir plėšriąsias erkes (pvz., Phytoseiulus erkes). Tokios erkės nepavojingos nei gyvūnams, nei žmonėms, nes minta būtent voratinklinėmis erkėmis. Ypač veiksminga didesniems plotams, kai sunku tinkamai apdoroti insekticidais ar kitomis priemonėmis. Naudojamos lauke, o įsigyti galima sodo prekių parduotuvėse.
Insekticidai voratinklinių erkių naikinimui
Yra nemažai cheminių preparatų, skirtų voratinklinių erkių naikinimui. Jie naudojami, vadovaujantis instrukcijomis, pridėtomis prie gaminio. Tačiau bendra taisyklė, kad negalima to paties insekticido naudoti kelis kartus iš eilės: t. y. jeigu nepadėjo vienas preparatas, kitam purškimui reikia rinktis kitokį ir t. t. Voratinklinės erkės labai greitai įgauna atsparumą insekticidams, tad šie tampa neveiksmingi.
Taip pat prieš naudojant chemines priemones, rekomenduojama jas išbandyti vienam augalui. Jeigu per kelias paras augalui nepablogės, galima drąsiai purkšti ir kitiems tos paties rūšies augalams.
Gana veiksminga priemonė nuo voratinklinių erkių – sieros tirpalas. Jam paruošti naudojama 50 g sieros ir 1 v. š. skalbimo miltelių (ar skysto skalbiklio), kurie ištirpdomi 10 l vandens.
Šaltiniai:
- https://www.thespruce.com/controlling-spider-mites-3269371
- https://www.planetnatural.com/pest-problem-solver/houseplant-pests/spider-mite-control/
- https://gardeningsg.nparks.gov.sg/page-index/pests/spider-mites/
- https://extension.umn.edu/yard-and-garden-insects/spider-mites
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.