Dirvožemis būtinas visiems sodo bei daržo augalams augti. Tačiau geram augalų vystymuisi netinka bet kokia dirva. Daugumai tinkamiausias neutralus dirvožemis ir tik nedaugeliui reikalinga rūgšti ar šarminė dirva. Deja, vis dažniau susiduriama su atvejais, kai dirvos rūgštingumas yra padidėjęs. Kaip nustatyti dirvos rūgštingumą? Tam padės dirvos ph matuoklis – sužinokite kaip pasigaminti pačiam. Ir ką daryti, jeigu dirvos rūgštingumas jūsų augalams netinkamas?
Kas yra dirvos rūgštingumas?
Dirvos rūgštingumas – tai dirvožemio ypatybė, nuo kurios priklauso dirvoje vykstantys cheminiai procesai. Nuo dirvos rūgštingumo tiesiogiai priklauso augalų galimybė pasisavinti maistines medžiagas ir sėkmingai vystytis, augti, duoti derlių.
Rūgštingumą dirvai suteikia joje esantys tirpalai ir koloidai. Dirvos rūgštingumas išreiškiamas pH vienetais, kurių skalė yra nuo 0 iki 14.
Pagal rūgštingumą dirvožemis gali būti:
- labai rūgštus (pH 4,5 ir mažiau);
- vidutiniškai rūgštus (pH 4,6–5);
- mažai rūgštus (pH 5,1–5,5);
- rūgštokas (pH 5,6–6);
- neutralus (pH 6–8);
- šarminis (pH daugiau nei 8).
Kuo augalams svarbus dirvožemio rūgštingumas?
Daugumai daržo bei sodo augalų optimalus pH yra 6–7. Kadangi tokiomis sąlygomis neblogai tirpsta beveik visos maistinės medžiagos ir augalai jas lengvai pasisavina. Kai dirvožemio pH svyruoja į vieną ar kitą pusę, maistinės medžiagos tirpsta sunkiau, kai kurios visai netirpsta. Augalas nepajėgia pasisavinti maistinių medžiagų kitaip negu tik ištirpusias dirvožemyje susiurbti per šaknis. Tad jeigu kažkuri medžiaga netirpsta, jos augalas ir negaus.
Pernelyg rūgščioje dirvoje (kai pH žemiau nei 5) augalams labai sunku pasisavinti naudingąsias medžiagas. Tokioje žemėje apskritai neprieinamas tampa fosforas, sunkiai pasisavinami kalcis ir magnis. Tačiau padidėja aliuminio ir mangano.
Kai dirva yra pernelyg šarminga (pH daugiau nei 8) augalams sunku pasisavinti varį, cinką, geležį, azotą. Tačiau molibdeno tokioje dirvoje būna per daug.
Be to, rūgščioje dirvoje tampa silpna bakterijų veikla, negali gyventi sliekai, vyrauja įvairūs grybai. Kitaip tariant, neužtikrinamas geras mikroorganizmų sugyvenimas.
Kodėl didėja dirvos rūgštingumas?
Natūraliai gamtos sutvarkyta, kad dauguma dirvožemių yra neutralūs arba jiems artimi. Tačiau natūraliai su laiku dirva rūgštėja. Ypač greitai rūgštėja smėlingi dirvožemiai. Be to, prie šio proceso labai prisideda ir žmogaus veikla:
- cheminių priemonių dirvoje ir aplink naudojimas;
- tręšimas rūgštinančiomis trąšomis (pvz., azotu);
- rūgštūs lietūs, kurie susiformuoja dėl aplinkos užterštumo;
- ilgai dirbama žemė taip pat rūgštėja (išskyrus kalkingus dirvožemius, kuriems įdirbimas įtakos beveik neturi).
Kaip nustatyti dirvos rūgštingumą?
Dirvos rūgštingumas gali būti nustatomas pagal natūraliai joje augančius augalus arba specialiais dirvos pH matuokliais.
Be abejo, dirvos rūgštingumą nustatinėti tik pagal augalus yra visiškai nepatikima priemonė. Tačiau bendros tendencijos tokios:
- rūgščioje dirvoje auga viržiai, samanos, gailiai, spanguolės, smulkiosios rūgštynės, našlaitės, svėrės, asiūkliai, dirviniai ridikai ir pan.;
- šarminėje – apyninės liucernos, dirvinės čiužutės, garstukai, dirviniai raguoliai, baltažiedžiai barkūnai, dirviniai vėdrynai, aguonos birulės ir kt.;
- neutralią dirvą mėgsta ankstyvieji šalpusniai, paprastosios jonažolės, pieviniai dobilai ir kt.
Dirvos pH matuoklis
Tai šiuolaikinis ir patikimas būdas patikrinti dirvos rūgštingumą. Jų rodmenimis galima pasikliauti kur kas labiau nei augalais. Arba dar geriau, jeigu sujungsime abu metodus ir patikrinsime ir pagal tai, kokie augalai auga dirvoje, ir pamatuosime dirvos pH matuokliu.
Priklausomai nuo poreikių galima įsigyti paprastas pH matavimui skirtas testų juosteles arba matuoklius. Turint kelias lysves, be abejo, gali nesinorėti mokėti šimto ar kelių šimtų eurų už matuoklį. Tačiau lakmuso juostelės tikrai prieinamos kiekvienam. O ir naudotis tiek vienais, tiek kitais nėra sudėtinga.
Dirvos pH matuokliai gali būti:
- pH lakmuso juostelės. Jos pigios, paprasta naudotis, rezultatas sužinomas iš karto. Tikrinant rūgštingumą pH matavimo juostelėmis tereikia šiek tiek dirvožemio sumaišyti su vandeniu, įkišti lakmuso juostelę ir pagal gautą jos spalvą nustatyti dirvos rūgštingumą.
- Tiesioginis dirvos pH matuoklis skirtas tikslesniam matavimui, didesnius sodus ar daržus turintiems žmonėms. Kainuoja toks matuoklis ženkliai daugiau, tačiau jo rodmenys patikimesni nei lakmuso juostelių. Tiesioginis dirvos pH matuoklis tikrina dirvos rūgštingumą tiesiogiai dirvoje. Naudoti ir pH vertinti reikia pagal pateiktas instrukcijas.
Savadarbis dirvos pH matuoklis
Galbūt reikia sodyboje žūtbūt pamatuoti dirvos rūgštingumą, o nei matuoklio nei juostelių neturite? O galbūt norite atlikti eksperimentą su vaikais? Tad šis naminis dirvos pH matuoklis bus idealus pasirinkimas.
Kaip pasigaminti? Raudonojo kopūsto sultyse kelias valandas išmirkyti filtrinį popierių (pvz., skirtą kavos aparatams). Po to labai gerai išdžiovinti. O išdžiūvusį naudoti kaip lakmuso popierėlį.
Kaip naudoti? Šiek tiek dirvos užpilti vandeniu nedideliame inde. Gerai išmaišyti ir leisti nusistovėti. Tuomet popierėlį mirkyti paviršiuje ir pagal tai, kokia spalva nusidažė, spręsti apie dirvos rūgštingumą.
Spalvos reikšmė. Jeigu popierėlis nusidažė raudona arba purpurine spalva, dirva rūgšti. Jeigu violetinė ar mėlyna – neutrali. Na, o žalsva spalva nusidažys šarminėje dirvoje (terpėje).
Kaip sureguliuoti dirvos rūgštingumą?
Priklausomai nuo to, kokius augalus planuojate auginti dirvą gali tekti rūgštinti, šarminti arba nieko nekeisti. Kokios dirvos reikia kuriems augalams, rasite dar žemiau. Čia pateikiame patarimus, kaip sureguliuoti ir pasiekti reikiamą dirvos pH.
Dirvos rūgštinimas turi būti atliekamas rudenį ar bent kelios savaitės iki augalų sodinimo toje dirvoje. Dirva rūgštinama naudojant:
- natūralias durpes;
- smulkintą žievę;
- spyglius;
- laistant rūgštesniu vandeniu;
- naudojant rūgščias trąšas;
- specialius dirvos rūgštintojus.
Kai dirva pernelyg rūgšti, daugumai augalų ji netinka ir reikia ją šarminti. Dirvos rūgštingumo mažinimui (kalkinimui) naudojamos tokios priemonės:
- klintmilčiai;
- trupintos klintys;
- degtos kalkės;
- dolomitmilčiai;
- cemento dulkės;
- defekatas;
- kreida;
- klintinis tufas.
Koks dirvos rūgštingumas tinka augalams?
Kaip minėta, daugumai sodo ir daržo augalų optimaliausias dirvos pH yra 6–7. Tačiau geriausias įmanomas derlius pasiekiamas bei augalas optimaliausiais vystosi esant skirtingam dirvos rūgštingumo lygiui. Keletas pavydžių, koks dirvožemio pH tinkamas kai kuriems augalams:
- dirvos pH 6–7: bulvės, morkos, petražolės, salierai, ridikai, salotos, česnakai, pupelės, žirniai, kopūstai, burokėliai, pomidorai, agurkai, patisonai, brokoliai, svogūnai ir dauguma kitų daržovių;
- pH 3,5–4,5 (labai rūgšti dirva) būtina bruknėms ir šilauogėms;
- pH 4,5–5,5: rododendrai, viržiai, azalijos, linai, paparčiai, ciklamenai, raktažolės, kalninės pušys, mahonijos, putinai;
- pH 5–6: lelijos, kalatėjos, stevijos, kukurūzai, pakalnutės, dauguma kambarinių gėlių;
- pH 6–8: ratiliai, kardeliai;
- pH 7: bijūnai, pentiniai, jurginai;
- pH 7–9 (neutrali ir mažai šarminė dirva): eglės, kadagiai, bukai, klevai, kukmedžiai, alyvos, forsitijos, jazminai, lanksvos, ligustrai, sausmedžiai, sedulos.
Šaltiniai:
- https://www.ag.ndsu.edu/publications/crops/what-is-soil-acidity
- https://extension.okstate.edu/fact-sheets/cause-and-effects-of-soil-acidity.html
- https://www.sciencedirect.com/topics/agricultural-and-biological-sciences/soil-acidity
- https://www.rhs.org.uk/soil-composts-mulches/ph-and-testing-soil
- https://www.thespruce.com/what-is-acidic-soil-p2-2130997
- https://www.agric.wa.gov.au/soil-acidity/causes-soil-acidity
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.