Melasa augalams vis dažniau minima tarp priemonių, skirtų dirvožemio biologiniam aktyvumui skatinti, kompostui gerinti ar organinei sodininkystei stiprinti. Dalis augintojų ją naudoja kaip papildomą anglies šaltinį mikroorganizmams, maišo su komposto arbatomis, organinėmis trąšomis ar kitais dirvožemio aktyvatoriais. Kartu internete netrūksta ir perdėtų pažadų – melasa neretai pristatoma kaip universali priemonė augalų augimui, derliui ar net atsparumui ligoms gerinti. Vis dėlto jos poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių: dirvožemio būklės, organinės medžiagos kiekio, drėgmės režimo, naudojamų kiekių ir bendro augalų mitybos balanso. Netinkamai naudojama melasa gali skatinti nepageidaujamus mikrobiologinius procesus, vabzdžių plitimą ar dirvos disbalansą.
Vertinant melasos panaudojimą sode svarbu atsiriboti nuo stebuklingos priemonės idėjos ir suprasti, ką ji iš tikrųjų gali duoti augalams bei dirvožemiui.
Melasa augalams: kas tai iš tikrųjų yra ir kodėl ji atsidūrė sodininkystėje?
Melasa – tirštas, tamsus sirupas, susidarantis cukraus gamybos metu. Dažniausiai ji išgaunama perdirbant cukranendres arba cukrinius runkelius, kai po kelių virimo ir cukraus kristalizacijos etapų lieka mineralų, organinių junginių ir cukrų turtingas šalutinis produktas. Nors melasa pirmiausia siejama su maisto pramone, gyvulininkyste ar fermentacijos procesais, pastaraisiais metais ji vis dažniau aptariama ir sodininkystės kontekste.
Didžiausias dėmesys čia tenka ne pačiai melasai kaip trąšai, o jos ryšiui su dirvožemio mikroorganizmais. Melasoje esantys cukrūs gali tapti greitai prieinamu energijos šaltiniu bakterijoms ir daliai kitų dirvožemio mikroorganizmų, dalyvaujančių organinių medžiagų skaidyme bei maisto medžiagų apykaitoje. Dėl šios priežasties melasa dažnai naudojama komposto arbatose, dirvožemio aktyvinimo mišiniuose ar organinės kilmės tręšimo sistemose. Kai kuriuose šaltiniuose ji taip pat minima kaip priemonė, galinti padėti palaikyti aktyvesnę dirvožemio biologiją intensyviau naudojamose lysvėse ar šiltnamiuose.
Svarbu suprasti, kad melasa nėra pilnavertė trąša. Nors joje randama kalio, kalcio, magnio, geležies ir kitų mikroelementų, jų kiekiai dažniausiai nėra pakankami tam, kad melasa viena galėtų patenkinti augalų mitybos poreikius. Daug didesnę reikšmę sodininkystėje turi jos gebėjimas veikti kaip papildomas energijos šaltinis dirvožemio biologiniams procesams.
Sodininkystės šaltiniuose dažniausiai minima vadinamoji tamsioji (angl.blackstrap) melasa – tamsi, mažiau cukraus ir daugiau mineralų turinti melasos rūšis, susidarant po kelių cukraus išgavimo ciklų. Ji laikoma tinkamesne sodui nei šviesesnės ar stipriau perdirbtos melasos rūšys. Taip pat rekomenduojama vengti sierintos ar konservantų turinčios melasos, nes tokios medžiagos gali neigiamai veikti dalį dirvožemio mikroorganizmų.
Kartu vertus, nederėtų nepamiršti, kad dalis teiginių apie melasos naudą augalams internete yra stipriai supaprastinti. Vien cukrų ar organinių medžiagų papildymas savaime negarantuoja geresnio augimo, gausesnio derliaus ar sveikesnės dirvos. Melasos poveikis labai priklauso nuo bendros dirvožemio būklės, organinės medžiagos kiekio, drėgmės režimo ir to, ar dirvoje apskritai yra aktyvi mikroorganizmų bendrija, galinti panaudoti papildomą energijos šaltinį.
Rekomenduojamas video
Melasa augalams: kuri rūšis tinkamiausia naudoti sode?
Nors sodininkystės šaltiniuose melasa dažnai minima gana apibendrintai, skirtingos jos rūšys gali skirtis ne tik spalva ar tirštumu, bet ir mineraline sudėtimi, cukrų kiekiu bei perdirbimo lygiu. Dėl šios priežasties ne kiekviena melasa yra vienodai tinkama naudoti dirvožemiui ar augalams.
Dažniausiai sodo reikmėms rekomenduojama tamsioji (angl. blackstrap) melasa. Ji susidaro po kelių cukraus išgavimo etapų, todėl joje lieka mažiau cukraus, tačiau daugiau mineralų, ypač kalio, kalcio, magnio ir geležies. Būtent ši savybė dažniausiai minima kaip viena priežasčių, kodėl tamsioji melasa vertinama organinėje sodininkystėje ir komposto arbatų gamyboje. Kartu ji laikoma palankesne dirvožemio mikroorganizmams nei stipriai rafinuoti sirupai ar saldikliai.
Šviesesnės melasos rūšys paprastai turi daugiau cukrų, tačiau mažiau mineralinių medžiagų. Dėl to jos dažniau siejamos su maisto gamyba nei su dirvožemio gerinimu. Kai kuriuose šaltiniuose pabrėžiama, kad per didelis lengvai prieinamų cukrų kiekis dirvoje gali skatinti nepageidaujamus fermentacijos procesus ar laikiną mikrobiologinį disbalansą, ypač prastai aeruojamose, nuolat drėgnose dirvose.
Renkantis melasą sodui taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į jos sudėtį. Dalis komercinių produktų gali būti sierinti arba turėti papildomų konservantų. Tokios medžiagos naudojamos ilgesniam produkto stabilumui užtikrinti, tačiau jos ne visada palankios dirvožemio mikroorganizmams, kuriuos melasa ir turėtų skatinti.
Kartais sodininkai naudoja ir pašarinę melasą, kuri įprastai skirta gyvulininkystei. Ji dažnai kainuoja mažiau ir parduodama didesniais kiekiais, tačiau jos sudėtis gali būti mažiau stabili, o kai kuriuose produktuose pasitaiko papildomų priemaišų.
Melasos rūšys ir jų tinkamumas sodui
Melasa augalams: kokiems augalams ji dažniausiai naudojama?
Dažniausiai melasa minima daržininkystėje – ypač auginant pomidorus, paprikas, agurkus, cukinijas, moliūgus bei įvairias lapines daržoves. Tokioms kultūroms melasa dažniausiai naudojama kaip papildoma priemonė dirvožemio biologijai palaikyti vegetacijos metu arba komposto arbatose. Dalis augintojų ją sieja su aktyvesniu maisto medžiagų pasisavinimu ir stabilesniu dirvos mikroorganizmų aktyvumu intensyviau eksploatuojamose lysvėse ar šiltnamiuose.
Melasa taip pat kartais naudojama vaismedžių, uogakrūmių bei dekoratyvinių augalų priežiūroje, ypač dirvose, kuriose trūksta organinės medžiagos arba ilgą laiką naudotos mineralinės trąšos. Tokiose situacijose ji dažniau vertinama kaip papildoma priemonė dirvožemio gyvybingumui palaikyti.
Kambariniams augalams melasa paprastai rekomenduojama daug atsargiau. Uždaroje vazonų terpėje perteklinis cukrų kiekis gali greičiau skatinti pelėsių atsiradimą, substrato rūgimą ar smulkių vabzdžių plitimą. Dėl tos pačios priežasties melasos naudojimas ne visada tinka labai drėgnose, sunkiose ar prastai aeruojamose dirvose, kuriose organinės medžiagos skaidosi lėčiau ir lengviau susidaro anaerobinės sąlygos.
Kaip melasa veikia dirvožemio biologiją ir Brix rodiklius?
Melasos naudojimas sodininkystėje dažniausiai siejamas su papildomu anglies šaltiniu dirvožemio mikroorganizmams. Dirvoje esantys cukrūs gali trumpam suaktyvinti biologinius procesus, susijusius su organinių medžiagų skaidymu ir maisto medžiagų apykaita. Dėl šios priežasties melasa dažniau naudojama dirvose, kuriose gausu komposto, mulčio ar kitų organinių medžiagų, nes tokioje aplinkoje mikroorganizmų bendrijos paprastai būna aktyvesnės ir stabilesnės.
Svarbu suprasti, kad melasos poveikį stipriai lemia dirvos struktūra, aeracija, drėgmės režimas ir organinės medžiagos kiekis. Lengvuose, greitai išdžiūstančiuose dirvožemiuose cukrūs mikroorganizmų sunaudojami gana greitai, todėl poveikis dažniausiai būna trumpalaikis. Tuo tarpu sunkiose, prastai aeruojamose dirvose pertekliniai cukrūs gali skatinti anaerobinius procesus, rūgimo kvapus ar biologinį disbalansą.
Dalis augintojų melasą sieja ir su Brix rodikliais, kurie naudojami tirpių medžiagų koncentracijai augalo sultyse vertinti. Aukštesni Brix rodikliai kai kada siejami su intensyvesne fotosinteze, didesniu cukrų kaupimu ar brandesniu derliumi. Tačiau tiesioginis ryšys tarp melasos naudojimo ir Brix padidėjimo nėra aiškiai apibrėžtas. Šiuos rodiklius dažniausiai daug stipriau veikia šviesos kiekis, kalio prieinamumas, drėgmės balansas, temperatūrų svyravimai ir bendra augalo fiziologinė būklė.
Kaip paruošti melasą augalams ir kokiais būdais ją naudoti?
Melasa sode dažniausiai naudojama praskiedus ją vandeniu ir nedideliais kiekiais. Pagrindinis jos panaudojimas siejamas su dirvos biologinio aktyvumo palaikymu, komposto arbatomis bei organinių medžiagų skaidymo procesais. Didžiausia klaida – per koncentruoti tirpalai arba pernelyg dažnas naudojimas, ypač sunkesnėse, prastai aeruojamose dirvose ir šiltnamiuose.
Daugelyje šaltinių pabrėžiama, kad melasa geriausiai veikia ten, kur dirvoje jau yra pakankamai organinės medžiagos, komposto ar aktyvesnė mikroorganizmų veikla.
| Naudojimo būdas | Kur naudojama? | Kada gali būti naudinga? | Ką svarbu įvertinti? |
| Dirvos laistymas melasos tirpalu | Dažniausiai apie 1–2 v. š. melasos 4–5 l vandens | Aktyvaus augimo laikotarpiu, ypač organinės medžiagos turtingose dirvose | Koncentruotesni tirpalai gali skatinti rūgimo procesus ir biologinį disbalansą |
| Komposto arbatos | Apie 1 v. š. 4–5 l komposto arbatos mišinio | Fermentacijos metu, siekiant palaikyti mikroorganizmų aktyvumą | Perteklinis cukrų kiekis gali pakeisti mikroorganizmų pusiausvyrą |
| Komposto krūvos | Nedideli kiekiai paskirstomi tarp organinių sluoksnių arba praskiedžiami vandeniu | Kai siekiama paskatinti organinių medžiagų skaidymą | Svarbi gera komposto aeracija ir drėgmės balansas |
| Dirvos atkūrimo mišiniai | Apie 20–30 ml 10 l vandens kartu su kompostu ar humusu | Nualintose lysvėse ar intensyviai naudojamuose šiltnamiuose | Vien melasa neatkurs dirvos struktūros ar organinės medžiagos kiekio |
| Maišymas su jūros dumblių ekstraktais ar huminėmis medžiagomis | Naudojamos mažos koncentracijos pagal konkrečių produktų rekomendacijas | Kompleksinėse organinės sodininkystės sistemose | Kelių aktyvių priemonių maišymas apsunkina realaus poveikio vertinimą |
| Purškimas ant lapų | Dažniausiai labai silpnas tirpalas; apie 1 a. š. 4–5 l vandens | Naudojamas rečiau ir atsargiai | Lipnūs cukrų likučiai gali skatinti grybinę aplinką ir pritraukti vabzdžius |
| Naudojimas vazonuose | Maždaug 1 a. š. 4–5 l vandens | Tik gerai drenuojamuose substratuose | Uždaroje terpėje greičiau atsiranda pelėsiai ir rūgimo procesai |
Ar melasą galima naudoti kartu su kitomis priemonėmis?
Melasa gana dažnai naudojama ne viena, o kartu su kitomis dirvožemio biologiją palaikančiomis priemonėmis. Dažniausiai tokie deriniai siejami su komposto arbatomis, organinėmis trąšomis ar įvairiais mikrobiologiniais preparatais.
Vienas dažniausiai minimų derinių – melasa ir epsomo druska. Epsomo druskoje esantis magnis svarbus chlorofilo formavimuisi ir fotosintezės procesams, todėl kai kurie augintojai šį derinį naudoja intensyvesnio augimo laikotarpiu arba magnio trūkumui jautresniems augalams. Vis dėlto tai nėra universalus mišinys visiems augalams ar visoms dirvoms. Jei dirvoje magnio netrūksta, papildomas jo naudojimas gali išbalansuoti kitų maisto medžiagų pasisavinimą.
Melasa taip pat dažnai derinama su kompostu, sliekų humusu, huminėmis medžiagomis ar jūros dumblių ekstraktais. Tokie deriniai dažniausiai naudojami dirvos biologiniam aktyvumui palaikyti arba po intensyvesnio dirvos naudojimo. Dalis šių priemonių viena kitą papildo geriau nei atsitiktiniai universalūs mišiniai, kuriuose vienu metu naudojama daug skirtingų komponentų.
Atsargiau vertinami deriniai su stipresnėmis mineralinėmis trąšomis ar labai koncentruotais mikrobiologiniais produktais. Perteklinis organinių medžiagų, cukrų ir aktyvių mikroorganizmų kiekis kai kuriose dirvose gali skatinti nestabilius biologinius procesus, ypač jei dirvoje trūksta aeracijos arba ji nuolat išlieka drėgna.
Dažniausiai sodininkystėje minimi melasos deriniai ir svarbiausi jų niuansai pateikiami žemiau esančioje lentelėje.
Su kuo melasa dažniausiai derinama sode?
| Priemonė | Kodėl derinama su melasa? | Kada toks derinys gali būti naudingas? | Ką svarbu žinoti |
| Epsomo druska | Magnio šaltinis fotosintezei ir chlorofilo gamybai | Magnio trūkumui jautresniems augalams arba intensyvaus augimo metu | Magnio perteklius gali trikdyti kitų elementų pasisavinimą |
| Kompostas | Papildoma organinė medžiaga ir mikroorganizmų terpė | Dirvos biologiniam aktyvumui palaikyti | Geresni rezultatai dažniausiai pasiekiami dirvose, kuriose gausu komposto ar kitų organinių medžiagų |
| Sliekų humusas | Mikroorganizmų ir huminių junginių šaltinis | Komposto arbatose ar dirvos atkūrimo mišiniuose | Perteklinės koncentracijos nebūtinai duoda stipresnį efektą |
| Jūros dumblių ekstraktai | Aminorūgštys, mikroelementai ir biologiniai junginiai | Augalų stresinėmis sąlygomis ar intensyvesnio augimo metu | Svarbu neviršyti gamintojų rekomenduojamų normų |
| Huminės medžiagos | Dirvos struktūros ir maisto medžiagų apykaitos palaikymui | Nualintose ar ilgai intensyviai naudotose dirvose | Poveikis dažniausiai būna ilgalaikis, o ne greitas |
| Mikrobiniai preparatai | Mikroorganizmų aktyvumui palaikyti | Komposto arbatose ar biologinio aktyvumo sistemose | Per daug aktyvių komponentų viename mišinyje gali apsunkinti stabilų balansą |
| Mineralinės trąšos | Kartais naudojamos kartu mišriuose tręšimo planuose | Kai derinamas organinis ir mineralinis tręšimas | Ne visi deriniai tarpusavyje suderinami |
Melasa augalams: kaip dažnai ją naudoti ir kada sustoti?
Vienas dažniausių nesusipratimų naudojant melasą – požiūris, kad didesni kiekiai ar dažnesnis naudojimas automatiškai duos geresnį rezultatą. Kadangi melasa veikia kaip greitai prieinamas cukrų šaltinis, jos perteklius dirvoje gali gana greitai pakeisti biologinių procesų balansą, ypač šiltoje ir drėgnoje aplinkoje.
Daugelyje šaltinių melasą rekomenduojama naudoti saikingai ir ne nuolat. Dažniausiai ji naudojama aktyviausio augimo laikotarpiu, kai dirvoje pakanka šilumos ir biologinis aktyvumas būna intensyviausias. Tarp naudojimų paprastai paliekami kelių savaičių intervalai, o vazonuose ar šiltnamiuose rekomenduojamas dar didesnis atsargumas, nes uždaresnėje terpėje biologiniai procesai tampa mažiau stabilūs.
Į melasos kiekį ypač svarbu atsižvelgti sunkesnėse, ilgiau drėgmę išlaikančiose dirvose. Tokiose sąlygose cukrų perteklius gali skatinti rūgimo kvapus, gleivėtas dirvos apnašas, pelėsių atsiradimą ar smulkių vabzdžių plitimą. Dalis šių požymių rodo ne aktyvesnę biologiją, o pernelyg intensyvius ir mažiau stabilius mikrobiologinius procesus.
Melasa taip pat nėra priemonė, kurią verta naudoti viso sezono metu be aiškaus poreikio. Jei dirvoje pakanka organinės medžiagos, naudojamas kompostas, mulčias ir palaikoma stabili dirvos struktūra, papildomas cukrų šaltinis ne visada duoda pastebimą naudą. Dėl šios priežasties dalis augintojų melasą naudoja epizodiškai, pvz., po intensyvesnio dirvos naudojimo, aktyvesnio komposto ruošimo metu ar siekiant trumpam paskatinti biologinį aktyvumą šiltesniu laikotarpiu.
Kada melasos jau gali būti per daug?
Šaltiniai:
https://www.gardenerspantry.ca/blogs/news/use-of-molasses-in-the-garden
https://www.gardenmyths.com/molasses-for-plants
https://www.gardeningknowhow.com/garden-how-to/soil-fertilizers/feeding-plants-with-molasses.htm
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.