Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Cukrus – „baltasis auksas“, dėl kurio vergai liejo kraują, o karaliai prarado protą. Kaip ji panaudoti sode ir buityje?

Cukrus – „baltasis auksas“, dėl kurio vergai liejo kraują, o karaliai prarado protą
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Šiandien cukrus yra toks įprastas, kad jį laikome pigia kasdienybe. Tačiau jei atsuktume laikrodį kelis šimtmečius atgal, pamatytume pasaulį, kuriame šie balti kristalai buvo prabangos simbolis, vadinamas „baltuoju auksu“. Tai produktas, kuris perbraižė valstybių sienas, išprovokavo karus ir tapo vienu pagrindinių variklių, suformavusių šiuolaikinę globalią ekonomiką. O šiandien? Tas pats cukrus gali padėti jūsų sode, virtuvėje ir buityje tokiais būdais, apie kuriuos nė nenuspėjote!

Laikai, kai cukrus buvo brangesnis už auksą

Sunku patikėti, bet dar XV amžiuje cukrus buvo tokia brangi prekė, kad jį laikydavo užrakintose dėžutėse, o raktą nešiodavo tik namų šeimininkė. Viduramžių Europoje už kilogramą cukraus galėjai nusipirkti gerą arklį! Šis saldiklis buvo laikomas prieskoniu ir net vaistais – gydytojai jį pardavinėdavo vaistinėse kaip gydymo priemonę nuo kosulio, skrandžio dieglių ar net maro.

Anglijos karalienė Elžbieta I taip dievino cukrų, kad jos dantys visiškai pajuodavo. Tuo metu pajuodę dantys aukštuomenėje netgi tapo mados reikalu – tai buvo ženklas, kad žmogus yra pakankamai turtingas leisti sau vartoti neįtikėtinai brangų saldumyną. Per prabangias puotas iš cukraus masės būdavo gaminamos pilnos skulptūros, pilys ir net valgomos lėkštės!

Įdomūs faktai apie „saldainių kurą“ Cukrus gali būti naudojamas kaip raketinis kuras. Savamoksliai raketų konstruktoriai naudoja vadinamąjį „saldainių kurą“, gaminamą iš cukraus ir kalio nitrato mišinio. Degdamas cukrus išskiria milžinišką energijos kiekį, kurio pakanka mažoms raketoms iškelti į kelių kilometrų aukštį. Nors skamba kaip virtuvės eksperimentas, tai tikras mokslinis įrodymas, kokią sprogstamą galią slepia šie saldūs kristalai!
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie „saldainių kurą“? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Viskas pasikeitė XVII–XVIII amžiuje, kai Europos kolonijose Karibuose prasidėjo intensyvus cukranendrių auginimas. Tai pradėjo tamsiausią cukraus istorijos puslapį – masinę vergiją. Milžiniškos plantacijos reikalavo begalės darbo jėgos, todėl milijonai žmonių iš Afrikos buvo gabenami per vandenyną vien tam, kad Europos aristokratai galėtų mėgautis saldinta arbata.

Laikai, kai cukrus buvo brangesnis už auksą

Kaip Napoleonas padovanojo cukrų Europai?

Ilgą laiką cukrus buvo išskirtinai tropikų produktas, kol į istoriją įsikišo Napoleonas Bonapartas. Kai britų laivynas blokavo Prancūziją, nutraukdamas cukranendrių tiekimą iš kolonijų, imperatorius įniršo. Jis negalėjo leisti savo tautai likti be saldumynų, todėl paskelbė milžinišką premiją tam, kas ras alternatyvą.

Sprendimas buvo rastas paprastame daržo augale – cukriniame runkelyje. Nors vokiečių mokslininkai jau žinojo, kad runkelyje yra sacharozės, būtent Napoleono investicijos padėjo sukurti pramoninį gavybos būdą. Taip Europa tapo nepriklausoma nuo tolimų kraštų, o Lietuvos laukuose atsirado kultūra, kuri iki šiol maitina mūsų cukraus pramonę.

Įdomu tai, kad pirmasis cukraus gabalėlis buvo sukurtas tik 1843 metais Čekijoje. Moravijos fabriko savininko Jakub Rad žmona, pjaudama didžiulį gabalą cukraus, smarkiai įsipjovė pirštą. Vyras, norėdamas apsaugoti mylimąją nuo panašių traumų, sukūrė specialią formą cukrui presuoti į mažus gabalėlius. Taip iš meilės gimė cukraus gabalėlis!

Rekomenduojamas video

Baltasis ar rudasis: cukraus spalvos paslaptis

Daugelis pirkėjų prie lentynų pasimeta: ar rudasis cukrus tikrai sveikesnis už baltąjį? Atsakymas gali nustebinti. Iš tiesų, tiek cukranendrių, tiek runkelių cukrus natūraliai yra rudas dėl jame esančios melasos (sirupo). Baltasis cukrus – tai tiesiog pilnai išvalytas (rafinuotas) produktas.

Rudas cukrus parduotuvėse būna dviejų rūšių: „nerafinuotas“, kuriame išsaugota natūrali melasa, ir „dažytas“, kai į paprastą baltą cukrų tiesiog vėl įmaišomas šlakelis sirupo. Nors rudasis cukrus turi šiek tiek daugiau mineralų (kalcio, geležies, kalio), jų kiekiai yra tokie maži, kad organizmui tai neturi apčiuopiamos įtakos. Tad pagrindinis skirtumas – karamelinis skonis ir drėgnumas, o ne stebuklinga nauda sveikatai.

Baltasis ar rudasis: cukraus spalvos paslaptis

Kodėl mums taip sunku pasakyti „ne“ saldumynams?

Atsakymas slypi evoliucijoje. Mūsų smegenys sudaro tik 2 % kūno masės, tačiau sunaudoja apie 20 % visos organizmo energijos gliukozės pavidalu. Protėviams rasti saldų vaisių reiškė gauti greitos energijos dozę, kuri padėdavo išgyventi.

Kai cukrus patenka ant liežuvio, smegenyse įvyksta tikras fejerverkas – išsiskiria dopaminas, laimės hormonas. Tai tas pats mechanizmas, kuris veikia lošiant azartinius lošimus ar vartojant priklausomybes sukeliančias medžiagas. Gamta mus užprogramavo mėgti saldumą, tačiau ji nenumatė, kad cukrus bus ranka pasiekiamas kiekvienoje parduotuvėje 24 valandas per parą.

Cukrus ten, kur nesitikėjote: nuo kino iki medicinos

Nors esame pratę cukrų matyti tik cukrinėse ar desertų lėkštėse, jo fizinės ir cheminės savybės paverčia šį produktą tikru „superherojumi“ už virtuvės ribų. Jei manote, kad saldūs kristalai skirti tik skoniui, pasiruoškite nustebti: šis angliavandenis tūkstantmečius tarnavo kaip vaistas, statybinė medžiaga ir net apgaulės įrankis didžiausiose Holivudo scenose.

Cukrus kino industrijoje

Ar žinojote, kad cukrus buvo naudojamas kaip pirmasis „specialusis efektas“ kine? Stiklas, kuris dūžta veiksmo filmuose virš aktorių galvų, ilgą laiką buvo gaminamas iš cukraus (vadinamas „cukriniu stiklu“), kad niekas nesusižeistų. Aktoriai juokaudavo, kad po tokių scenų visa filmavimo aikštelė tapdavo labai lipni!

Cukrus statybose ir pramonėje

Statybų pramonėje cukrus pridedamas į betoną kaip lėtinantis stingimą. Jis neleidžia betonui per greitai sustingti transportavimo metu, ypač karštomis dienomis. O parfumerijoje cukrus naudojamas kaip kvapo fiksatorius, padedantis kvepalams ilgiau išlikti ant odos.

Šiandien iš cukranendrių gaminamas net bioplastikas ir kuras (etanolis), kuris padeda mažinti naftos poreikį pasaulyje. Kas būtų pagalvojęs, kad cukranendrės plantacijos gali tapti ekologijos dalimi?

Cukrus medicinoje

Kadaise žmonės cukrų naudojo net žaizdų gydymui! Skamba keistai, bet moksliškai tai pagrįsta. Cukrus sukuria hiperosmotinę aplinką, kurioje bakterijos negali daugintis – joms tiesiog ištraukiamas vanduo iš ląstelių. Šiuolaikinėje medicinoje net egzistuoja specialūs cukraus pagrindu padaryti tvarsčiai sunkioms žaizdoms gydyti!

Cukrus ten, kur nesitikėjote: nuo kino iki medicinos

Cukrus virtuvėje – netikėti triukai

Cukrus ir druska – garsiausias kulinarijos duetas. Netikėta, bet kartais virėjai į saldžius patiekalus įberia žiupsnelį druskos, o į sūrius – šiek tiek cukraus. Kodėl? Nes šios dvi medžiagos sustiprina viena kitos skonį! Druska saldžiuose pyragaičiuose ar šokolade sukuria kontrastą, dėl kurio saldumas atrodo dar intensyvesnis.

O cukrus pomidorų padaže ar mėsos marinate sušvelnina rūgštumą ir išryškina natūralų produktų skonį. Šis principas veikia ir atvirkščiai – jei per sūriai pasūdėte sriubą, įberkite žiupsnelį cukraus. Jis nepadarys patiekalo saldaus, bet subalansuos skonį.

Cukraus nauda sode ir buityje

Baigdami kelionę per imperijų istorijas ir technologijų laboratorijas, grįžkime ten, kur cukrus yra lengviausiai pasiekiamas – į mūsų namų virtuvės spinteles. Pasirodo, šie balti kristalai yra ne tik saldiklis, bet ir universalus, ekologiškas bei pigus pagalbininkas sprendžiant kasdienes problemas. Nuo vešlesnio gėlyno iki nepriekaištingos švaros po sodo darbų – štai kaip galite panaudoti cukraus galią savo naudai

Cukrus sodui ir daržui

  • Gėlių gyvybės pratęsimas. Norite, kad skintos gėlės vazoje išliktų ilgiau? Litrui vandens įpilkite 3 šaukštelius cukraus ir 2 šaukštus acto. Cukrus tiekia gėlėms papildomos energijos, o actas neleidžia daugintis bakterijoms. Tulpėms ir rožėms šis metodas – tikra dovana!
  • Kompostui – greitesnis skilimas. Kai į kompostą įmaišote šiek tiek cukraus, jūs faktiškai „pamaitinate“ naudingąsias bakterijas, kurios skaido organinę medžiagą. Mikroorganizmai plūsta į kompostą kaip bičių spiečius į medų! Pakanka kelių šaukštų visam kompostinės dėžės tūriui kartą per mėnesį.
  • Kova su nematodais. Jei daržą puola šios kirmėlės, pabarstykite dirvą cukrumi. Jis paskatins naudingųjų mikroorganizmų augimą, kurie natūraliai sunaikins parazitus.

Cukrus buityje

  • Švarios rankos po sodo darbų. Sumaišykite cukrų su alyvuogių aliejumi – tai geriausias natūralus šveitiklis, kuris nuvalys net didžiausią purvą bei tepalus, kartu drėkindamas odą. Cukraus kristalai geriau tinka jautriai odai nei druska, nes jie tirpsta drėgmėje ir tampa švelnesni.
  • Vabzdžių gaudyklė. Musės ir vapsvos tiesiog pamišusios dėl cukraus! Į stiklinę įpilkite vandens, įmaišykite kelis šaukštus cukraus ir lašelį indų ploviklio. Ploviklis sumažina paviršiaus įtempimą – vabzdžiai, nutūpę ant vandens, paskęsta.
  • Dėmių šalinimas. Užberkite šviežią alyvos ar kitą riebalų dėmę cukrumi ir palikite 15–20 minučių. Cukraus kristalai absorbuos dalį riebalų, o likusią dalį bus lengviau išplauti.
Cukraus nauda sode ir buityje

Cukrus – tikrai daugiau nei tik saldiklis kavai. Tai produktas su nepaprastai turtinga istorija ir universalus pagalbininkas, kuris gali pasitarnauti sode, virtuvėje, buityje ir netgi pirmosios pagalbos vaistinėlėje. Kas būtų pagalvojęs, kad tas paprastas baltų kristalų maišelis, dėl kurio kadaise vyko karai, šiandien gali padėti pratęsti gėlių gyvybę ar išvalyti rankas po darbo?

Šaltiniai:

  1. https://www.sugar.org/sugar/history/
  2. https://www.mentalfloss.com/food/15-sweet-facts-about-sugar
  3. https://www.sugarnutrition.org.uk/history-of-sugar/
  4. https://www.agiboo.com/10-interesting-facts-about-sugar/
  5. https://www.britannica.com/science/sugar-chemical-compound

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Naujienos iš interneto

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *