Kas gi laukia nesulaukia rudens ar žiemos meto, kai į mūsų parduotuves iš svetur plūsta persimonai? Šie saldūs, kiek glitūs, bet vertingi vaisiai Lietuvoje jau nebėra egzotiški, nes persimonų auginimas įmanomas ir mūsų šalyje! Tiksliau, reikėtų sakyti – juodmedžio auginimas ir šio augalo vaisių raškymas. Tad jeigu jau įsisvajojote apie tai, kaip juodmedis auga ir dera jūsų sode, toliau papasakosime, kaip įgyvendinti šią svajonę, pradedant nuo tinkamos šio vaismedžio rūšies pasirinkimo, baigiant šiokia tokia augalo priežiūra.
Kaip atrodo juodmedis – persimonus vedantis medis?
Persimonus veda ne kas kita, o juodmedinių (Ebenaceae) šeimai priklausantys juodmedžiai (Diospyrus). Tai medžiai ar krūmai, kurie natūralioje aplinkoje gali užaugti iki 10-20 m aukščio, o auginami svetur tesiekia 2–4 metrus. Persimonų medžiai pasižymi ilgaamžiškumu, kai kurie ir atsparumu šalčiams (viena kita rūšis auga 4–8 atšiaurumo zonose). Populiariausios ir komerciškai auginamos rūšys turi lancetiškus, nedantytus ir paprastus lapus. Medžiai žydi gegužės–birželio mėnesiais nedideliais kremiškos spalvos varpelio formos žiedeliais, o oranžiniai apvalūs vaisiai (botanikoje – uogos) sunoksta spalio–lapkričio mėnesį.
Šioje gentyje žinoma daugiau nei 700 rūšių juodmedžių, kurie geriausiai jaučiasi augdami tropikuose. Yra rūšių ir augančių vidutinio klimato zonoje, ar dėl komercinių paskatų į šią zoną introdukuotos (pavyzdžiui, pietinė Europos dalis).
Juodmedis Lietuvoje – tinka tik kelios rūšys…
Nors persimono vaisius veda visi juodmedžiai, Lietuvoje pasirinkti auginamą rūšį gana sudėtinga, nes pasiūla menka. Prekyboje siūloma tik kelių rūšių juodmedžių sodinukų, bet nenustebkite, jeigu atrasite ir persimonų hibridų. Pavyzdžiui, hibridas D. virginiana x kaki pasižymi dideliu atsparumu šalčiams ir ligoms, bet sodinukų kaina jus gali nemaloniai nustebinti.
Rytinis juodmedis
Rytinis juodmedis (Diospyros kaki) – liaudyje dar vadinamas japoniniu ar azijiniu juodmedžiu, nes rūšis kilusi iš Azijos Rytų (Kinijos, Japonijos). Lietuvoje jo veislės užauga iki 3,5 metrų, bet tėvinės formos gali siekti ir 20 m. Medžiai žydi gegužės–birželio mėnesiais 2,0–2,5 cm skersmens, kremiškai baltos spalvos žiedais, o vaisiai sunoksta spalio–lapkričio mėnesį. Vaisių galima tikėtis po 3–6 metų nuo medelio pasodinimo. Visgi šią rūšį auginti lauke gali kilti keblumų, nes natūraliai jis prisitaikęs augti 7–10 atšiaurumo zonose, tačiau kai kurios veislės ištveria ir -25 °C. Geriausiai šią problemą išspręsite pasirinkdami rytinį juodmedį, įskiepytą į virgininį juodmedį.
Kaukazinis juodmedis
Kaukazinis juodmedis (Diospyros lotus) – tai 7–9 atsparumo zonose augantis medis, siekiantis 9 metrų aukštį, bet Lietuvoje nesiekiantis nei pusės tiek. Jis kilęs iš Kinijos, Japonijos, Himalajų, t. y. šiltų kraštų, todėl mūsų šalyje šį medelį teks auginti oranžerijoje ar šiltnamyje. Rūšis veda nedidelius slyvos dydžio vaisius, todėl augalas kartais vadinamas datuline slyva.
Virgininis juodmedis
Virgininis juodmedis (Diospyros virginiana) – tai Šiaurės Amerikos palikuonis (todėl dar vadinamas amerikiniu juodmedžiu), galintis siekti net 20 m aukštį. Nesijaudinkite, Lietuvoje toks gigantas neišaugs, bet pasieks kelis metrus. Šios rūšies vaisiai kiek neįprasti persimonams, nes esti 2–6 cm skersmens, todėl dydžiu gali būti supainiojami su slyvomis. Vaisius pradeda vesti sulaukęs 6 metų. Ši rūšis tinkamiausia Lietuvos klimatui, nes ištveria 4–8 atsparumo zonas.
Juodmedžio auginimas
Vieta. Juodmedžiams augti reikalinga pilnai saulės apšviesta vieta, teikiant pirmenybę apsaugotai nuo vėjo ir šalčio vietai. Vazoninėms šiltamėgėms rūšims ir veislėms taip pat reikės šviesios vietos oranžerijoje ar šiltnamyje. O jeigu juodmedį auginsite ne tik dėl dekoratyvumo, bet ir dėl vaisių, tai jam reikia užtikrinti didelį šilumos kiekį. Kitu atveju (esant vėsioms vasaroms) išaugs neskanūs ir daug taninų turintys persimonai.
Dirva. Augalus auginkite labai gerai drenuojamoje, bet drėgnoje dirvoje, kurios pH apie 6,0–7,5. Tinka įvairios sudėties dirvožemis (smėlis, priesmėlis, priemolis), bet geriausiai juodmedis jausis giliai įdirbtoje, lengvoje priemolio dirvoje su komposto ir smėlio priemaiša.
Sodinimas. Šalčiui atsparius persimonų medžius sodinti lauke geriausia pavasarį ar rudenį, iškasus plačią duobę su 40–60 cm gyliu. Sodindami daugiau juodmedžių, palikite apie 4 metrų atstumus vieną nuo kito. Be to, patartina sodinti daugiau medžių, nes dėl kryžmadulkos didesnė tikimybė sulaukti daugiau vaisių.
Auginimas vazone. Persimonai vazonuose nesijaučia itin gerai, todėl neveda vaisių, bet juos auginti dideliame konteineryje įmanoma dėl žiedų ar bendrai suteikiamo dekoratyvumo. Vazoną statykite rytinėje ar vakarinėje namų dalyje prie lango.
Temperatūra. Geriausiai, jeigu juodmedžiams neteks kentėti žemesnės nei 0 °C temperatūrą. Kambarinėms rūšims tinkamiausia temperatūra apie 15–38 °C, o kai kurie lauke augantys persimonai ištvers ir maksimalius šalčius (apie –29 °C).
Kokios priežiūros reikalauja juodmedis?
Kadangi Lietuvoje auginti galima kelias persimonų rūšis, jiems prireikia kiek skirtingos priežiūros, tad pateikiame detales.
Laistymas. Juodmedžiams labai svarbi drėgmė, tad laistyti juodmedžius reikia reguliariai, bet saikingai. Jei tik augalas pajunta per mažą drėgmę, jis numeta vaisius. Šiltuoju laikotarpiu puikus sprendimas būtų juodmedžius mulčiuoti arba įrengti lašelinę laistymo sistemą. Nors augalas mėgsta drėgmę, tačiau mirkstančios šaknys (esant blogam drenažui) augalą gali pražudyti.
Mulčiavimas. Drėgmei išlaikyti panaudokite mulčią iš šiaudų, lapų ar žolės ir negailėdami dėkite storą sluoksnį, vengiant sąlyčio su kamienu.
Tręšimas. Jaunų medelių tręšti tikrai nereikia, bet jau paaugusius ir vedančius vaisius medžius tręšti galite 10-10-10 NPK trąšomis ankstyvą pavasarį. Venkite azoto pertekliaus, o naudokite subalansuotas granuliuotas trąšas ar trąšų lazdeles.
Genėjimas. Medelius genėti reikėtų taip, kad būtų suteikti vazos forma, užtikrinanti saulės apšviestumą visoms šakelėms ir gerą oro cirkuliaciją. Be abejo, pašalinkite visas ligotas, pažeistas, susikryžiavusias ar nepageidaujamas šakas. Genėkite žiemą, augalui esant ramybėje.
Kaip teisingai nuimti persimonų derlių?
Tikrai esate girdėję, kad persimono vaisius galima neskubėti raškyti net šalčiams atėjus. Tačiau ekspertai pataria nelaukti, kol vaisiai visiškai subręs ir juos nuskinti dar šalnoms neprasidėjus. Nors dėl šalčio įtakos vaisiai akimirksniu tampa saldūs, tačiau tokie jie netampa geresni ilgesniam laikymui.
Iš tikrųjų, persimonai nėra ištvermingi ilgam sandėliavimui, o tik suminkštėję ir įgavę brandžią odelės spalvą turi būti nedelsiant suvartoti per kelias dienas. Pratęsti galiojimo terminą galima persimonus laikant šaldytuve, išdžiovinant ar šaldant šaldiklyje.
Be to, galite pasiskinti ir susidžiovinti juodmedžio lapų, iš kurių pasigaminsite arbatos.
Kaip dauginamas juodmedis
Juodmedžius dauginti galima keliais būdais, bet dažniausiai pasirenkama auginti iš sėklų ir auginių.
Nors dauginimas sėklomis išlieka populiarus būdas dauginti juodmedžius, jis yra gana nepatikimas, sunkiai nuspėjamas. Sėkloms dygti reikalinga stratifikacija, specialios ir tolygios sąlygos, bet tai ne visada garantuos jų dygimą. Joms daiginti reikia drėgno, daigams skirto laidaus žemės substrato, šiltos aplinkos.
Apie 12–15 cm ilgio auginius paimti nuo augalo reikia vasarą, atkirpus juos nuo vienmetės vidutiniškai sumedėjusios šakelės. Auginiams leidžiama įsišaknyti dėžutėje ar vazonėlyje su drėgna dirva, uždengiant indą plėvele ar dangčiu ir pastatant šviesioje vietoje.
Kokios juodmedžių ligos ir kenkėjai pasitaiko Lietuvoje?
Juodmedžius pulti gali daugybė nespecifinių kenkėjų ir ligų, bet gera žinia ta, kad tai nutinka retai ir sukelia minimalią žalą.
Persimonai yra labai skanūs vaisiai, todėl pritraukia paukščius, graužikus, voveres, elninius gyvūnus (jeigu gyvenate pamiškėje). Žinomi ir keli vabzdžiai, pavyzdžiui, skydamariai, blizgiavabaliai, miltuotieji skydamariai, vapsvos.
Juodmedžius galimai gali susargdinti ir tokie sukėlėjai ar ligos, kaip vėžys, grybiniai šaknų puviniai, fitoftoros sukelti puviniai, lapų dėmėtligės.
Persimonų nauda
Persimonai slepia nemažą kiekį naudingųjų medžiagų ir savybių. Mokslininkai įtikino, kad vaisiai pasižymi antioksidaciniu aktyvumu, hipertenzijos prevencija, antidiabetinėmis, priešvėžinėmis, antiaterosklerozinėmis, antimutageninėmis, priešalerginėmis savybėmis. O tokias panaudojimo galimybes suteikia tam tikrų biologiškai aktyvių molekulių buvimas:
- proantocianidinas, karotinoidai, taninai, flavonoidai, antocianidinas, katechinas, gleivinės ir rauginės medžiagos.
- mineralai: Kalis, fosforas, kalcis, magnis, geležis, varis, manganas.
- vitaminai: A, C, riboflavinas (B2), niacinas (B3), kriptoksantinas (provitaminas A).
- maistinės medžiagos 100 g neapdoroto persimono (70 kcal): angliavandeniai (apie 19 g), skaidulos (3,6 g), baltymai (apie 0,6 g), riebalai (apie 0,2),
Kur naudojamas juodmedis?
Kaip jau žinote, juodmedis turi savo reputaciją kaip prabangos akcentas. Tik nereikia tikėtis, kad visos juodmedžio rūšys tinkamos prabangiai juodos spalvos medienai išgauti, nes iš tiesų tam naudojami tik kelios. Geriausiai žinoma, kad iš juodmedžio gaminami pianino ir vargonų klavišai, golfo lazdos, styginių muzikos instrumentų dalys, šachmatų lentos, įvairūs drožiniai.
Šaltiniai
- https://www.vle.lt/straipsnis/persimonai/
- https://www.picturethisai.com/care/Diospyros.html
- https://plants.sc.egov.usda.gov/home/plantProfile?symbol=DIVI5
- https://pfaf.org/user/plant.aspx?latinname=Diospyros+kaki
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4817420/
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7284415/
- https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27047315/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
