Skip to content

Vaisių, grybų, uogų, daržovių ir žolelių džiovinimas. Kaip išsaugoti vertingąsias maistines medžiagas?

Vaisių, uogų, žalumynų, vaistažolių džiovinimas
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Dažna šeimininkė susiduria su klausimu, kaip išsaugoti daugiau vaisių, uogų, daržovių ir žalumynų žiemai taip, kad jie išliktų naudingi. Yra būdas, leidžiantis išsaugoti iki 95-97% vitaminų. Tai – džiovinimas.

Džiovintus produktus galima saugoti gana ilgai. Net iki kelių metų. Taip yra dėl to, kad džiovinant iš produktų pašalinama drėgmė, o tai reiškia, kad susidaro nepalankios sąlygos mikroorganizmams daugintis. Beje, džiovinant išsaugoma natūrali ląstelės struktūra. Džiovinti produktus pamirkius, jie savo skoniu ir aromatu nedaug skiriasi nuo šviežių. Taip pat, džiovinti maisto produktai visada užima daug mažiau vietos nei šaldyti. Tai svarbu, nes  juk ne visi turi didelį šaldiklį.

Džiovintos daržovės ir prieskoninės žolelės padės paįvairinti patiekalus šaltuoju metų laiku. Jos išsaugo visas maistines medžiagas, turi nuostabų aromatą ir skonį. Džiovinti vaisiai ir uogos puikiai papildys košes arba pakeis saldumynus ir saldainius. Juos taip pat galima naudoti kaip įdarą kepiniams, kaip priedą prie troškinių ir kitų patiekalų. Verta paminėti, kad namuose paruošti džiovinti produktai savo išvaizda ir skoniu tikrai skirsis nuo pirktinių. Priežastis paprasta – jūs nenaudosite maisto dažiklių ir konservantų.

Džiovinimas elektrinėje džiovyklėje

Elektrinė džiovyklė yra patogus ir labai populiarus džiovinimo prietaisas. Šis prietaisas yra daugiafunkcinis: galite džiovinti vaisius, uogas, grybus ir įvairius žalumynus. Džiovinimo trukmė priklauso nuo keleto veiksnių:

  • drėgmės gausos produkte;
  • supjaustymo storio;
  • drėgmės patalpoje.

Prieš dedant į džiovyklę vaisius ar daržoves nuplaukite, išimkite sėklas, jei jų yra, nulupkite odelę ir supjaustykite vienodais griežinėliais . Elektrinės džiovyklės turi kelis padėklus, sudėtus keliais aukštais. Džiovinimui paruoštą produkciją į padėklus reikia sudėkite vienu sluoksniu, apipurkškite citrinos sultimis, kad džiūdamos jos neprarastų spalvos. Elektrinėje džiovyklėje visada džiovinkite tik tos pačios rūšies produktus (pvz., tik obuolius). Skirtinguose vaisiuose yra skirtingas vandens kiekis, todėl jiems išdžiovinti reikia nevienodai laiko.

Elektrinės džiovyklės lentynos yra permatomos, todėl pro jas galima matyti, kaip džiūsta jūsų vaisiai ar daržovės. Žemesnėse pakopose esanti produkcija greičiau išdžiūsta, nes oro srautas ten intensyvesnis.

Kiekvienai uogų, vaisių, daržovių ar žolelių rūšiai konkretus džiovinimo režimas nurodytas džiovyklės instrukcijoje. Praėjus nustatytam laikui, džiovyklė automatiškai išsijungia, todėl jums nereikia nuolat stebėti situacijos.

Optimali uogų ir vaisių džiovinimo temperatūra yra +40-60 °C. Taip išlieka daugiausiai vitaminų ir kitų naudingų junginių. Džiovinant aukštesnėje temperatūroje jie dingsta.

Džiovinimas džiovyklėje

Vaisių, daržovių, uogų ir žalumynų džiovinimas orkaitėje

Prieš pradedant džiovinti reikia išsiaiškinti kokia jūsų orkaitė. Jei ji konvekcinė – ji  džiovins greičiau ir tolygiau, nes oras pučiamas iš visų pusių. Jei orkaitė paprasta, išgaravusi drėgmė neturės kur pasišalinti, todėl orkaitės dureles džiovinant reikės laikyti šiek tiek pravertas.

Džiovinat orkaitėje taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad skardas su džiovinamais produktais turėsite keisti vietomis, o pačius produktus periodiškai maišyti. Tai daryti būtina, nes orkaitėje viskas džiūsta ne visai tolygiai. Griežinėliais supjaustytų produktų viršus jau gali būti išdžiūvęs, o apačia dar drėgna.

Griežinėliai turi būti dedami vienu sluoksniu, paliekant nedidelius tarpelius tarp jų. Kai džiūdami griežinėliai gerokai sumažėja, juos galima sudėti į vieną kepimo skardą, o ant kitos išdėlioti naują partiją.

Džiovinant geriau laikytis ne aukštesnės kaip  +80 °C temperatūros. Jei norite, kad produktų paviršius būtų kietas, pradėkite nuo didžiausios temperatūros, t. y. +70-80 °C, o paskui temperatūrą sumažinkite iki +40 °C. Taip džiovinti galite, pavyzdžiui, obuolių skilteles. Norėdami, kad paviršius būtų minkštas darykite atvirkščiai – pradėkite nuo +40 °C temperatūros paskui ją didindami iki +70 °C. Taip dažniausiai džiovinami grybai. Kartais temperatūros režimą tenka keisti kelis kartus. Taip, pavyzdžiui, daroma džiovinant serbentų uogas ar mėlynes. Iš pradžių nustatoma žema temperatūra, paskui aukštesnė ir galiausiai vėl žema. Taip daroma, kad uogos nesudegtų.

Visas džiovinimo procesas, kai produktai džiovinami orkaitėje, trunka apie 6-7 valandas.

Vaisių, uogų ir žalumynų džiovinimas lauke ar palėpėje

Ekologiškiausias, sveikas ir saugus vaisių, daržovių ir kitų produktų džiovinimo būdas – tai džiovinimas lauke. Šia galimybe galima pasinaudoti esant karštam ir sausam orui.

Veiksmų seka paprasta. Ant faneros lakšto ar medinės lentynos patieskite popieriaus lapą. Ant jo vienu sluoksniu sudėkite plonai supjaustytas vaisių skilteles. Paruoštą džiovinimui padėkliuką padėkite saulėje 3-15 dienų (viskas priklausys nuo oro sąlygų). Vaisių griežinėlius periodiškai apverskite, kad jie džiūtų tolygiai. Nakčiai viską uždenkite marle. Būtinai įsitikinkite, kad vaisiams negali pakenkti jokie vabzdžiai. Taip džiovinamus vaisius saugokite nuo drėgmės, nes tai pailgins džiovinimo laiką.

Jei oras nelepina, plonai supjaustytus obuolius, kriaušes ar grybus galite suverti ant virvutės ir pakabinti  po stogu ar palėpėje. Žinoma, tokio džiovinimo laikas bus gerokai ilgesnis.

Uogos atvirame lauke tik gerai padžiovinamos prieš dedant į orkaitę ar džiovyklę. Prieš tai, kaip ir kitus produktus, gerai nuplovus ir išėmus kauliukus, jei jų yra.

Išdžiovintus produktus geriausia laikyti sandariai uždarytus arba popieriniuose maišeliuose sausoje vietoje.

Obuolių džiovinimas

Obuolių džiovinimas

Tinkamiausios džiovinti yra rudeninės obuolių veislės. Obuoliai nuplaunami, iš jų pašalinama šerdis ir odelė (nebūtinai) ir jie supjaustomi plonomis skiltelėmis. Obuolius patogu džiovinti lauke, palėpėje arba  elektrinėje džiovyklėje.

Pirmuoju atveju vaisiai lygiu sluoksniu išdėliojami ant faneros lakšto, uždengiami marle ir paliekami šiltoje, vėdinamoje patalpoje arba saulėje 5-7 dienoms. Antruoju atveju, nustatomas +60 °C režimas ir džiovinimo laikas 6-10 valandų. Tinkamai išdžiovinti obuoliai išsiskiria šviesiai gelsva arba rausva spalva ir elastingumu.

Žinoma, galima obuolius džiovinti ir orkaitėje, tačiau tokiu atveju reikės daugiau priežiūros. Obuolius reikės pavartyti, kepimo skardas keisti vietomis, kad visos obuolių skiltelės džiūtų tolygiai.

Vyšnių ir trešnių džiovinimas

Sultingose vyšniose ir trešnėse yra daug skysčio, todėl jas geriausia džiovinti orkaitėje arba elektrinėje džiovyklėje. Pirmiausia uogos gerai nuplaunamos po tekančiu vandeniu ir blanširuojamos sodos tirpale (1 litrui vandens imama 15 gramų sodos). Kauliukai neišimami. Sudėjus uogas ant kepimo skardos pradedama džiovinti nuo +40 °C temperatūros, palaipsniui ją didinant iki +70 °C. Džiovinimas orkaitėje trunka iki 6 valandų ar ilgiau (priklausomai nuo uogų sultingumo).

Galima vyšnias ar trešnes džiovinti ir be kauliukų. Tokiu atveju uogas reikia perpjauti pusiau ir juos išimti. Džiovinant kiekvieną puselė dedama perpjauta puse į viršų. Kad džiovinimo metu uogos nesuliptų ir nesukeptų, reikia periodiškai išimti jas iš orkaitės ir leisti joms atvėsti. Atvėsusias uogas būtina apversti. Džiovintos šios uogos yra juodai rudos spalvos, elastingos. Sulčių jos jau nebeturi.

Slyvų džiovinimas

Slyvas galima džiovinti bet kuriuo būdu, bet dažniausiai šeimininkės tam renkasi elektrinę džiovyklę. Prieš džiovinimą uogos blanširuojamos verdančiame sodos tirpale (1 litrui vandens imama 15 gramų sodos). Kad geriau džiūtų uogos perpjaunamos pusiau ir pašalinami kauliukai. Ant džiovinimo padėkliukų uogos išskleidžiamos prapjauta dalimi į viršų. Džiovinama +50-60 °C temperatūroje, vėliau temperatūra padidinama iki +75 °C. Slyvos vidutiniškai džiovinamos 8-10 valandų.

Periodiškai, kas valandą, naudinga uogas iš džiovyklės išimti, apversti ir atvėsinti. Tai yra laiko užimantis  darbas, tačiau dėl to džiovintos slyvos nepraranda skonio ir būna elastingos.

Kriaušių džiovinimas

Kriaušių džiovinimas

Tinkamiausios džiovinimui yra šiek tiek nesubrendusios ir nelabai sultingos kriaušės. Taip pat pageidautina, kad jos turėtų nedaug sėklų.

Kadangi oro sąlygos ne visada suteikia galimybę džiovinti vaisius lauke, tai geriausia daryti orkaitėje arba elektrinėje džiovyklėje. Nuplautos ir supjaustytos kriaušės išdėliojamos ant padėklo vienu sluoksniu ir džiovinamos +55-60 °C temperatūroje. Po 2 valandų reikia kriaušes apversti ir temperatūrą padidinti iki +80 °C. Kai vaisių gabaliukai sumažėja, temperatūra sumažinama iki +55 °C. Džiovinimo proceso trukmė priklauso džiovinamų produktų dydžio: skiltelėms reikia 12-16 valandų, tik per pusę perpjautiems vaisiams – 18-24 valandų.

Elektrinė džiovyklė, kurioje įrengti keli padėklų aukštai, leidžia per naktį išdžiovinti nemažą produktų kiekį. Ši technologija užtikrina visišką proceso autonomiškumą: vyksta tolygi automatinė šilto oro cirkuliacija todėl vaisių vartyti nereikia.

Mangų džiovinimas

Džiovinimui būtina rinktis mangus su tvirtu minkštimu, be pažeidimų, lygia žievele, tik labai gerai sunokusius. Prieš džiovinimą vaisius reikia nuplauti, nulupti ir išimti kaulus. Mango minkštimas supjaustomas plonomis juostelėmis.

Šiltuosiuose kraštuose mangus galima džiovinti saulėje, bet mūsų kraštuose esančiomis oro sąlygomis to kokybiškai padaryti nepavyks. Todėl geriausia mangus džiovinti elektrinėje džiovyklėje arba orkaitėje. Norint džiovinti mangus elektrinėje džiovyklėje, pakanka į padėklus sudėti minkštimo griežinėlius, pasirinkti režimą arba savarankiškai nustatyti prietaiso veikimo laiką. Vidutiniškai mangų džiovinimui pakanka 4 valandų +60 °C temperatūroje.

Labai paprastas mangų džiovinimas orkaitėje. Tam reikės kepimo popieriumi išklotos skardos, ant kurios išdėliojami mangų griežinėliai. Orkaitė įkaitinama iki +50 °C temperatūros ir vaisiai joje paliekami maždaug 5 valandoms. Per šį laiką būtina mangus reguliariai pavartyti. Orkaitė visą džiovinimo laiką turėtų būti šiek tiek praverta.

Mangų džiovinimas

Graikinių riešutų džiovinimas

Jeigu jūsų sode auginamas graikinis riešutmedis apdovanojo jus gausiu derliumi, norėdami ilgiau išlaikyti riešutus, juos geriausia džiovinti orkaitėje. Elektrinėje džiovyklėje jie turi būti džiovinami ant +25 °C temperatūros, todėl džiovinimo procesas gali trukti iki 6 val. ar net gi ilgiau. Tokiu atveju susidaro didelės laiko ir elektros energijos sąnaudos.

Šie riešutai dažniausiai džiovinami su kevalu. Prieš džiovinimą riešutus reikia gerai nuplauti ir nusausinti. Džiovinami tik sveiki, nepažeisti ir tolygią spalvą turintys riešutai.

Džiovinant orkaitėje paruošti riešutai suberiami ant kepimo skardos ir džiovinami +40-45 °C  temperatūroje 2-3 valandas. Po to temperatūra pakeliama iki +70 °C ir džiovinama dar 30 minučių. Labai svarbu, kad visą džiovinimo laiką orkaitė būtų šiek tiek praverta. Taip pat svarbu laikytis temperatūros režimo. Nerekomenduojama iš karto nustatyti aukštos temperatūros. Tokiu atveju būtų galima sutrumpinti džiovinimo laiką, tačiau suprastėtų riešutų kokybė. Jie įgautų nemalonų skonį ir taptų aliejingi.

Išjungus orkaitę, reikėtų riešutus palikti ant skardos dar 30 minučių. Kokybiškai išdžiūvę išgliaudyti riešutai turi nesutrupėti, bet lengvai lūžti.

Galima džiovinti riešutus ir be kevalų. Tokiu atveju prieš tai reikėtų juos išlukštenti ir sudėti ant kepimo skardos į orkaitę, ją įkaitinus iki +50 °C temperatūros. Graikinių riešutų branduoliai džiovinami ne ilgiau kaip 30-40 minučių, periodiškai pamaišant, kad jie džiūtų tolygiai. Graikinių riešutų branduolių nerekomenduojama džiovinti aukštesnėje temperatūroje, kad jie nesudegtų.

Graikinių riešutų džiovinimas

Dumplainių džiovinimas

Dumplainius rekomenduojama džiovinti saulėje ar gerai vėdinamoje patalpoje. Džiovinimui tinka tik gerai prinokusios, saldžios, ryškiai oranžinės dumplainių uogos. Prieš džiovinimą jas reikia išlukštenti iš taurėlapių ir atrinkti tik sveikas ir gražias. Atrinktus džiovinimui dumplainius perliekite verdančiu vandeniu ir nuplaukite, stengdamiesi pašalinti visą aliejingą ir slidų uogų sluoksnį. Kad būtų greičiau, galima uogas kelioms sekundėms įdėti į verdantį vandenį, į kurį įberta šiek tiek valgomosios sodos. Po to uogos nušluostomos, paskleidžiamos ant popieriaus vienu sluoksniu ir paliekamos 5 dienoms saulėje, periodiškai pamaišant. Kai uogos šiek tiek apvysta, jos perkeliamos į pavėsį ar palėpę ir džiovinamos toliau 3-4 dienas kol visiškai sudžiūsta.

Moliūgų sėklų džiovinimas

Moliūgų sėklos dažniausiai džiovinamos orkaitėje arba vaisių ir daržovių džiovyklėje. Atrinkus džiovinimui sveikas ir gražias sėklas bei jas nuplovus patartina pirmiausia porą dienų jas padžiovinti natūraliu būdu, paskleidus ant popieriaus kambario temperatūroje.

Sėklų džiovinimas orkaitėje patrauklus tuo, kad vienu metu galima paruošti gana didelį jų kiekį. Sėklos laisvai paskleidžiamos ant kepimo skardos vienu sluoksniu ir dedamos į orkaitę maždaug valandai, nustatant +60-70 °C temperatūrą. Jei orkaitė turi įmontuotą ventiliatorių, džiovinimo procesą atidžiai stebėkite, nes džiovintos sėklos yra labai lengvos ir gali būti nupūstos nuo skardos ant kaitinimo elementų. Tai kelia gaisro pavojų. Patartina kas 10-15 minučių išjungti ventiliatorių, atidaryti dureles ir, išleidus karštą orą, atsargiai išmaišyti sėklas mentele. Džiovinimas elektrinėje arba dujinėje orkaitėje gali būti atliekamas keliais etapais, pakaitomis kaitinant ir vėsinant.

Džiovinimo elektrinėje džiovyklėje režimas ir trukmė nustatomi pagal įrangos instrukcijoje pateiktus nurodymus. Jokio papildomo įsikišimo į džiovinimo procesą čia nereikia.

Grybų džiovinimas

Grybų džiovinimas

Grybų džiovinimui dažniausiai pasirenkama elektrinėje džiovyklė, tačiau tikrai sėkmingai grybus galima išdžiovinti ir orkaitėje, saulės atokaitoje arba palėpėje.

Dažniausiai džiovinami šie miško grybai: baravykai, raudonviršiai ir lepšiai. Voveraičių džiovinti nerekomenduojama, nes jos praranda skonį. Džiovinimui ruošiamų grybų plauti nereikėtų. Užtenka juos kruopščiai nuvalyti ir supjaustyti griežinėliais. Džiovinami tik sveiki ir nesukirmiję grybai.

Džiovinant orkaitėje grybai sudedami ant kepimo skardos ir džiovinti pradedama nuo +40 °C temperatūros. Taip  džiovinkite apie 2 valandas. Po to grybus apverskite ir tokioje pat temperatūroje džiovinkite dar 2 valandas. Vėliau padidinkite temperatūrą iki +60-70 °C ir džiovinkite dar 1 valandą. Visą džiovinimo laiką būtina orkaitės dureles laikyti praviras. Kokybiškai išdžiovinti grybai yra švelnūs, tarsi aksominiai, lenkiami lenkiasi ir netrupa.

Labai panašiai džiovinami ir, vis populiarėjantys, šitake grybai. Džiovinant šiuos grybus orkaitėje jie sudedami vienu sluoksniu ant kepimo skardos taip, kad nesiliestų vieni su kitais. Temperatūra turi būti tik +45 °C. Joje grybai džiovinami 1 valandą. Tada temperatūra padidinama iki +75 °C ir džiovinama dar 30-45 minutes. Tikslus laikas priklauso nuo grybų dydžio. Kepurėlės visada džiūsta greičiau nei koteliai. Kokybiškai išdžiovinti šitake grybai nuo kitų džiovintų grybų skirias tuo, kad jie lenkiant lūžta.

Džiovinti pomidorai

Pomidorų džiovinimas

Geriausia ir paprasčiausia pomidorus džiovinti saulėje. Džiovinimui reikėtų išsirinkti pomidorus, turinčius daugiau minkštimo ir mažas sėklas. Nuplauti ir gerai nusausinti pomidorai perpjaunami skersai ir puselės padedamos džiūti saulėtoje vietoje. Taip jie džiovinami apie 5 dienas, periodiškai pavartant.

Pomidorus taip pat galima džiovinti orkaitėje. Perpjauti per pusę vertikaliai, pomidorai sudedami ant kepimo skardos perpjauta puse į viršų. Pradinė džiovinimo temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip +60 °C. Maždaug po 5-6 valandų, kai iš daržovių išgaruoja didžioji dalis vandens, temperatūra padidinama iki +70-80 °C. Jei temperatūra bus aukštesnė, pomidorai įgaus rusvą spalvą. Padidinus temperatūrą, pomidorai džiovinami dar 1 valandą, tada daroma pertrauka ir baigiama džiovinti kitą dieną +70-80 °C temperatūroje.

Žalumynų bei vaistažolių džiovinimas

Džiovinimui žalumynai turi būti surinkti tik sausu oru. Petražoles, čiobrelius, krapus, bazilikus, mėtas ir kitus, jums patinkančius žalumynus ar žoleles, reikia kelis kartus nuplauti šaltame vandenyje. Po to, lengvai nusausinus, atskiriami pageltę ir sausi lapai, nupjaunamos šaknys, jei jos yra. Taip paruoštos žolelės  supjaustomos 3-4 cm ilgio juostelėmis ir paskleidžiamos plonu sluoksniu ant kepimo skardos ir džiovinamos orkaitėje.

Norint išsaugoti vertingąsias ir aromatines medžiagas gatavame produkte, žalumynus būtina džiovinti žemoje temperatūroje. Džiovinimo metu žolelės kelis kartus švelniai pamaišomos, stengiantis, kad nesutrupėtų jau sudžiūvę jų lapai. Rekomenduojama žalumynus džiovinti su pertraukomis, iš viso 3-4 valandas, maždaug +40 °C temperatūroje.

Šiltu ir sausu oru žalumynus taip pat galima džiovinti lauke. Tereikia juos surišti į ryšulius ir pakabinti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje.

Žalumynų ir vaistažolių džiovinimas

Džiovinti daržovių mišiniai: sriuboms, troškiniams ir padažams

Labai patogu žiemą turėti jau paruoštų, džiovintų, mėgstamų daržovių mišinių, kuriuos galima naudoti įvairių patiekalų ruošimui. Mišiniams visas norimas daržoves reikia ruošti atskirai ir sumaišyti tik jau gerai išdžiovintas. Džiovintų daržovių mišinius reikia laikyti sausoje vietoje, geriausia stikliniuose, mediniuose ar metaliniuose indeliuose sandariai uždarytus. Geriausia tokius mišinius sunaudoti per 1 metus.

Žaliųjų žirnelių džiovinimas

Džiovinimui skinami tik jauni, neperaugę žirniai. Norint tolygiai išdžiovinti, juos reikėtų šiek tiek perrūšiuoti, nes būna labai skirtingų dydžių. Prieš džiovinimą žirniai blanširuojami šiek tiek pasūdytame verdančiame vandenyje (smulkūs – 1-2 minutes, stambūs – 2-3 minutes) ir greitai atvėsinami šaltame vandenyje. Po to jie suberiami ant kepimo skardos ir dedami į +40-45 °C temperatūros orkaitę. Džiovinimo pabaigoje temperatūra padidinama iki +55-60 °C. Rekomenduojama džiovinant po 1-2 valandų daryti pertraukas, leidžiant žirniams atvėsti. Tokias pertraukas reikėtų daryti 3 kartus. Džiovinimo trukmė, neskaičiuojant pertraukų, yra 5-6 valandos. Paruoštų žirnių paviršius būna tolygiai raukšlėtas, jie yra malonaus saldaus skonio, tamsiai žalios spalvos su alyvuogių atspalviu.

Džiovintos morkos
Džiovintos morkos

Bulvių, burokėlių ir morkų džiovinimas

Džiovinimui geriausia imti vidutinio dydžio, šviežias, be puvinio ar pelėsio bulves. Jas būtina kruopščiai nuplauti šaltame vandenyje nušveičiant šepetėliu. Po to jos nulupamos ir pašalinamos akutės. Mišinių gaminimui bulvės verdamos pasūdytame vandenyje, kol suminkštėja. Svarbu nepervirti! Išvirusios jos  supjaustomos arba sutarkuojamos ir plonu sluoksniu sudedamos ant kepimo skardos ar džiovyklės sietelio. Džiovyklėje temperatūra ir laikas pasirenkamas pagal prietaiso instrukciją, o orkaitėje bulvės džiovinamos +80-85 °C temperatūroje. Džiovinimo trukmė – apie 1-2 valandos, priklausomai kaip smulkiai bulvės supjaustytos. Tinkamai išdžiovintos bulvės yra gintarinės spalvos, pusiau permatomos, ant jų paviršiaus nesikaupia krakmolas ir jos netamsėja.

Džiovintiems mišiniams ruošti geriausi yra vidutinio dydžio burokėliai su tamsiai raudonu minkštimu, be gyslų ir šviesių žiedų. Burokėliai 20-30 minučių pamirkomi verdančiame vandenyje. Labai svarbu, kad burokėliai neišvirtų, o tik apvirtų. Po to jie dedami į šaltą vandenį, kad atvėstų ir nulupami. Supjaustyti burokėliai sudedami ant skardos arba sietelio ir dedami džiovinti ne žemesnėje kaip +80 °C temperatūroje maždaug 4-5 valandoms. Gerai išdžiovinti burokėliai yra tamsiai raudonos spalvos su rausvu ar violetiniu atspalviu.

Labai panašiai kaip burokėliai yra džiovinamos ir morkos. Džiovinimui imamos ryškiai oranžinės spalvos morkos su nedidele šerdimi. Jos nulupamos, nuplaunamos ir 20 minučių blanširuojamos verdančiame vandenyje, kol suminkštės. Atvėsintos blanširuotos morkos supjaustomos griežinėliais, plonu sluoksniu sudedamos ant kepimo skardos ir džiovinamos 5-6 valandas +70-80 °C temperatūros orkaitėje.

Džiovinti burokėliai
Džiovinti burokėliai

Kopūstų džiovinimas

Džiovinimui labiausiai tinka baltagūžiai kopūstai. Juos galima džiovinti šviežius, jų neblanširuojant. Kopūstai supjaustomi juostelėmis, sudedami lygiu sluoksniu ant padėklo ar sietelio ir dedami į orkaitę. Šios daržovės džiovinamos +50-60 °C laipsnių temperatūroje, kartkartėmis pamaišant.

Svogūnų ir česnakų džiovinimas

Geriausia džiovinimui tinka aštrių, karčiųjų veislių svogūnai, gerai subrendę ir, žinoma, be puvinio ar pelėsio. Svogūnai nulupami, supjaustomi 3-4 mm storio žiedais. Žiedus dar galima perpjaustyti į keturias dalis. Svogūnų nereikia blanširuoti. Prieš džiovinimą supjaustyti svogūnai 10 minučių pamirkomi pasūdytame vandenyje, nusausinami ir sudedami ant sietelio arba kepimo skardos. Orkaitėje, +60-65 °C temperatūroje taip paruošti svogūnai, išdžiūsta per 5-6 valandas.

Norint susidžiovinti česnakų, tam tinka visos jų rūšys. Svarbu, kad skiltelės nebūtų pažeistos ar supuvusios. Česnakai nulupami, skilteles supjaustomos griežinėliais, sudedamos ant sietelio ir džiovinamos taip pat, kaip ir svogūnai.

Džiovintus česnakus sumalus, galima pasigaminti miltelius įvairiems padažams ir kitiems patiekalams.

Krienų, petražolių, salierų ir pastarnokų šaknų džiovinimas

Prieš džiovinimą visos šaknys kruopščiai nuplaunamos šaltame vandenyje, nusausinamos ir susmulkinamos. Petražolių, salierų ir pastarnokų šaknis reikia 3 minutes blanširuoti verdančios sodos tirpale (2-3 šaukšteliai sodos 1 litrui vandens). Krienų šaknų blanširuoti nereikia. Po to visos kartu šaknys dedamos ant kepimo skardos arba ant sietelio ir 3 valandas džiovinamos orkaitėje +50-60 °C temperatūroje. Nerekomenduojama džiovinti šaknų ilgiau, nes jos patamsėja, o dedamos į įvairius patiekalus įgauna nemalonų degėsių skonį.

Džiovintos paprikos

Paprikų džiovinimas

Aštriųjų paprikų, paprastai, džiovinamos visos ankštys. Tik išdžiovinus išimamos sėklos ir paprikos sumalamos į miltelius, kurie naudojami kaip aštrus prieskonis įvairiems patiekalams, užkandžiams ar padažams.

Džiovinant saldžiąsias paprikas pirmiausia pašalinami jų koteliai ir sėklos. Paprikos nuplaunamos ir supjaustomos griežinėliais. Saldžiąsias paprikas patariama blanširuoti verdančiame pasūdytame vandenyje keletą minučių. Po to, atvėsintos ir susausintos, jos sudedamos ant kepimo skardos ir džiovinamos orkaitėje +70 °C temperatūroje apie 5 valandas.

Cukinijų džiovinimas

Džiovinimui tinka gerai subrendusios ir nepažeistos cukinijos. Jos nuplaunamos šaltame vandenyje, nulupamos, perpjaunamos per pusę, išimamos jų sėklos ir supjaustomos 0,5 cm storio griežinėliais. Kad cukinijos greičiau išdžiūtų, galima jas blanširuoti 1-2 minutes verdančiame ir greitai atvėsinti šaltame vandenyje. Po to griežinėliai sudedami ant sietelio ir džiovinami 5 valandas +50-60 °C temperatūros orkaitėje.

Džiovintų produktų nauda ir žala

Džiovintų produktų nauda tikrai didelė: tokiu būdu apdoroti vaisiai, uogos ir grybai turi daug mikroelementų, skaidulų ir antioksidantų bei yra labai maistingi. Pavyzdžiui, džiovintuose vaisiuose yra iki 3,5 karto daugiau skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų nei šviežiuose vaisiuose. Todėl viena porcija gali užtikrinti didelę dalį rekomenduojamos paros normos daugelio vitaminų ir mineralų.

Džiovinti vaisiai taip pat yra geras daugelio augalinių junginių, įskaitant polifenolius, skaidulines medžiagas ir galingus antioksidantus, šaltinis. Polifenoliniai antioksidantai siejami su sveikatai naudingomis savybėmis. Tai: geresnė kraujotaka, geresnė virškinimo sistemos būklė, mažesnė oksidacinė žala ir mažesnė daugelio ligų rizika.

Keletas tyrimų parodė, kad žmonės, kurie valgo džiovintus vaisius, sveria mažiau ir suvartoja daugiau maistinių medžiagų, palyginti su tais, kurie jų nevalgo.

Džiovinti vaisiai ir uogos gali būti kenksmingi tik tada, jei jų vartojama per daug. Persivalgius džiovintų vaisių ir uogų gali sutrikti skrandžio veikla, padidėti cukraus kiekis kraujyje ir padidėti kūno svoris.

Kai kurie džiovinti vaisiai naudojami dietinėse mitybos programose. Tačiau, dėl džiovinimo metu prarandamo vandens, jų kaloringumas gerokai padidėja, todėl viršsvorį turintys žmonės turėtų atsargiai vartoti džiovintus vaisius ir uogas. Pavyzdžiui, šviežių vynuogių kaloringumas yra 72 kcal, o razinų 100 g yra 273 kcal.

Daug kartų moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad pridėtinis cukrus daro žalingą poveikį sveikatai – padidina nutukimo, širdies ligų ir net vėžio riziką. Todėl labai svarbu namuose džiovinant produktus, jo nenaudoti.

Šaltiniai:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/15670984/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21229417/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22747081/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21745628/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23789930/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/9710848/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21622112/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21115094/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24493081/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23594708/
https://fructberry.com/frukty/sushka-fruktov
https://menunedeli.ru/2018/07/osobennosti-sushki-v-duxovke-i-elektrosushilke/

https://news.myseldon.com/ru/news/index/230009554
https://www.prosushka.ru/1612-sushka-fezalisa-v-domashnix-usloviyax.html
https://belhist.ru/kak-sushit-griby-shiitake/
https://ogorodum.ru/kak-sushit-semechki-tykvennye.html

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

1 thought on “Vaisių, grybų, uogų, daržovių ir žolelių džiovinimas. Kaip išsaugoti vertingąsias maistines medžiagas?”

  1. Pingback: Baravykas. Kur auga baravykai ir kas lemia sėkmingą grybavimą - Derlingas.lt Baravykas. Kur auga baravykai ir kas lemia sėkmingą grybavimą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *