Makaronų vanduo trąšai: nauda, kurią perdeda internetas

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Jei nors kartą ieškojote sodo patarimų internete, tikriausiai teko susidurti su idealu, kuris skamba kone per gerai: supilkite makaronų vandenį ant augalų ir jie suklestės. Idėja iš pirmo žvilgsnio protinga – vanduo, kuriame virė makaronai, tikrai nėra tuščias. Jame ištirpsta krakmolas, o kai kurie gamintojai net teigia, kad jų produktai išskiria papildomų mineralų. Tačiau iš tikrųjų makaronų vanduo trąšai yra labiau mitų nei naudos produktas.

Lietuvos sodininkų bendruomenė šią tendenciją perėmė iš anglosaksiškų sodų forumų ir socialinių tinklų. Tačiau verta sustoti ir pagalvoti: ar tai, kas tinka Kalifornijos šiltnamio augalams, automatiškai tinka mūsų daržovėms ir kambariniams augalams? Atsakymas, kaip dažnai nutinka, yra sudėtingesnis nei paprastas „taip“ arba „ne“.

Kodėl makaronų vanduo trąšai visai nėra tobulas sprendimas?

Pagrindinis ir neretai nutylimas makaronų virimo vandens trūkumas – druska. Lietuvos šeimininkas ar šeimininkė paprastai pasūdo vandenį gausiai, dar prieš supilant makaronus. Net ir naudojant mažai druskos, jos koncentracija lieka pakankamai aukšta, kad ilgainiui pakenktų augalams. Druska niekur nedingsta – ji kaupiasi dirvos viršutiniame sluoksnyje ir palaipsniui sukuria aplinką, kurioje augalų šaknims vis sunkiau įsiurbti drėgmę. Tai vadinama dirvos druskėjimu, o jo padariniai – nudegę lapų krašteliai, sustojęs augimas, o sunkesniais atvejais – žūstančios šaknys.

Įdomūs faktai apie tai, kodėl italai makaronų vandenį vadina „skystuoju auksu“ (l'oro liquido) Kulinarai makaronų vandenį vertina ne dėl maistinės vertės, o dėl krakmolo – tas drumstas vanduo yra stebuklingas ingredientas, kuris suriša padažą su makaronais į vientisą, aksominę emulsiją. Be šio „krakmolingo“ vandens tikro restorano lygio karbonara ar cacio e pepe padažas tiesiog nebūtų toks tobulas!

Ar nori sužinoti įdomų faktą apie tai, kodėl italai makaronų vandenį vadina „skystuoju auksu“ (l'oro liquido)? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Antrasis trūkumas – krakmolas. Kai makaronų vanduo išpilamas ant vazoninio augalo dirvos paviršiaus, krakmolas, atvėsęs, suformuoja plėvelę. Ši plėvelė tampa puikia terpe pelėsiams ir grybams, o drėgmei ji taip pat nėra draugiška – sausu oru kietėja į plutą, trukdančią vandeniui normaliai prasiskverbti. Sodo augalams atvirame grunte pavojus mažesnis, tačiau vazoniniams augalams ar šiltnamio daržovių daigams makaronų vanduo yra aiškiai žalingesnis nei naudingas.

Trečiasis aspektas – ribota maistinė vertė. Taip, krakmolingo vandens sudėtyje yra tam tikras kiekis mineralų. Tačiau jų koncentracija yra tokia maža, kad lyginti šį skystį su organinėmis trąšomis ar bent kompostu būtų pernelyg drąsu. Jei norima augalus pamaitinti, tam yra daug efektyvesnių ir saugesnių būdų.

Kodėl makaronų vanduo trąšai visai nėra tobulas sprendimas?

Makaronų vandeniui – kitoks likimas

Makaronų vanduo nebūtinai turi keliauti į kanalizaciją. Visiškai nesūdytas ir atvėsintas, jis gali praversti keliais atvejais. Kai kurie sodininkai jį naudoja komposto krūvai drėkinti – šiuo atveju krakmolas nesukelia jokių problemų, nes komposto mikroorganizmai jį greitai suskaido. Taip pat galima juo palaistyti taką ar žvyrą, jei reikia atgrasyti skruzdėles – krakmolingas vanduo joms nepatinka.

Tačiau tiems, kurie iš virtuvės atliekų tikrai norėtų išspausti naudos augalams, makaronų vanduo – ne geriausias pasirinkimas. Geriau pasižiūrėkime, kas iš tikrųjų veikia.

Rekomenduojamas video

Virtuvės vanduo, kuris tikrai naudingas augalams

Jei visgi ieškote būdų, kaip prasmingai panaudoti maisto gaminimo likučius, tam yra kur kas racionalesnių ir augalams naudingesnių būdų. Kai kurie virtuvėje susidarantys skysčiai, tinkamai paruošti, gali tapti puikia papildoma priemone jūsų augalų mitybai praturtinti.

Daržovių virimo vanduo (be druskos). Vanduo, likęs po bulvių, morkų, brokolių ar kitų daržovių virimo be druskos, yra nepalyginamai vertingesnis nei makaronų vanduo. Virimo metu iš daržovių išsiskiria vandenyje tirpūs mineralai: kalis, magnis, fosforas, o lapinės daržovės papildomai praturtina vandenį azoto junginiais. Šias medžiagas augalai įsisavina lengvai, nes jos jau ištirpusios.
Naudojimas: vanduo turi visiškai atvėsti iki kambario temperatūros ir būti panaudotas per dvi dienas, kol nespėjo atsirasti bakterijų.
Ryžių skalavimo vanduo. Tai viena populiariausių alternatyvų visoje Azijoje, kur ryžiai verdami kasdien. Vanduo, kuriame mirkyti ar skalaujami ryžiai, yra drumstas, balsvos spalvos – jame gausu baltymų, B grupės vitaminų ir mineralų. Tyrimai rodo, kad ryžių skalavimo vanduo skatina dirvos mikroorganizmų veiklą ir gali pagerinti augalų atsparumą stresui. Jis nėra universalios trąšos, tačiau kaip periodinis papildas – puikus. Jei vanduo per tirštas, praskieskite santykiu 1:2 su paprastu vandeniu.
Kiaušinių virimo vanduo. Kai verdami kiaušiniai, iš lukštų į vandenį išsiskiria nedidelis kiekis kalcio. Kalcis stiprina augalų ląstelių sieneles ir yra ypač svarbus pomidorų, paprikų ir agurkų kultūroms – jo trūkumas yra viena pagrindinių žiedų puvinio priežasčių. Koncentracija nėra didelė, tačiau kaip reguliarus papildas, ypač ruošiant vazonines daržoves žydėjimui, kiaušinių vanduo veikia geriau nei nieko.

Virtuvės vanduo, kuris tikrai naudingas augalams

Virtuvės vanduo trąšai: palyginimas

Prieš renkantis, kurį virtuvės vandenį naudoti ir kaip dažnai, verta žinoti kiekvieno privalumus ir riziką.

Praktiniai patarimai: kaip teisingai naudoti virtuvės vandenį

Norint pasiekti geriausių rezultatų ir nepakenkti augalams, svarbu laikytis kelių esminių taisyklių. Štai trys praktiniai patarimai, kaip teisingai naudoti virtuvės vandenį:

Pirmiausia – temperatūra. Bet koks virimo vanduo turi visiškai atvėsti iki kambario temperatūros. Karštas skystis akimirksniu nudegina šaknis, o šaltas – sukelia stresą subtiliems šilumamėgiams augalams. Ypač tai svarbu kambariniams augalams, kurių šaknys yra tiesioginiame sąlytyje su substratu.
Antra – dažnumas. Joks virimo vanduo nėra pilnavertės trąšos, kuriomis galima visiškai pakeisti trąšas ar organinius priedus. Tai papildymas, ne pakaitalas. Druskingo vandens (makaronų, sūdytų daržovių ar sultinių) naudoti niekada nereikėtų – šios kategorijos skystis neturi vietos šalia augalų.
Trečia – kur pilti. Lauko daržovių lysvėse daržovių virimo vanduo gali būti naudojamas drąsiau ir dažniau – atviras gruntas turi natūralų druskų nusausinimo mechanizmą ir aktyvesnę mikrobinę veiklą, kuri apdoroja organines medžiagas. Vazonuose ir šiltnamiuose reikia didesnio atsargumo: substrato kiekis ribotas, o kenksmingos medžiagos kaupiasi greičiau.

Makaronų vanduo trąšai: kas geriau nei šis mitas?

Jei kyla klausimas, kaip pagerinti augalų mitybą leidžiant sau šiek tiek eksperimentuoti, verta žengti žingsnį toliau. Dilgėlių arbata, savadarbės komposto ištraukos ar tiesiog kokybiškas humusas duos kur kas labiau apčiuopiamą efektą nei bet koks virtuvės vanduo. Dilgėlių arbata paruošiama nemokamai: saujelė šviežių arba džiovintų dilgėlių, panardintų į vandenį dešimčiai dienų, išleidžia azotą ir kitus augalams reikalingus junginius. Rezultatas – sočiai žalia, stipri ištrauka.

Makaronų vanduo trąšai nėra žalingas pasirinkimas tik tuo atveju, jei vanduo nėra sūdytas ir naudojamas komposto krūvoje. Tačiau tiesiogiai ant augalų, ypač vazoninių, jis yra geriausiu atveju nenaudingas, blogiausiu – žalingas. Virtuvės vanduo gali praversti – tačiau ir tai ne bet koks.

Šaltiniai: