Morkos, tai bene kasdien vartojamos lietuviškos daržovės, apie kurių sėją, auginimą, priežiūrą ir naudą daugelis žino labai daug. Visgi neįprastos auginimo tendencijos (pavyzdžiui, sėja ant sniego), naujos morkų veislės (juodos morkos) ir nenuilstamai pribloškianti morkų nauda išmuša iš vėžių net sodininkus „veteranus“. Tad šiame straipsnyje ne tik priminsime ir nurodysime bazinius morkų auginimo aspektus, bet pasidomėsime ir naujomis su morkomis susijusiomis įdomybėmis.
Morkos – visų atpažįstamos daržovės
Daugelis pažįstate paprastosios morkos kultūrinę versiją (Daucus carota subsp. sativus var. sativus), kuri patogumo dėlei vadinama paprasčiausiai valgomąja morka (Daucus sativus). Šis augalas yra dvimetis salierinių (Apiaceae) šeimos atstovas. Morka pirmaisiais metais turi iš skrotelės išaugusius plunksniškus žalius lapus ir sultingą šakniavaisį (dažniausiai oranžinį). Antrais metais užauga stiebas su skėtišku, tankiu ir į vidų kiek išvirtusiu baltų žiedelių žiedynu.
Morkos yra itin senovinės daržovės, kurių kultivavimas minimas jau 3000 m. pr. Kr. Natūraliai morkos kilusios iš Vidurio Europos, o Lietuvoje pradėtos auginti XVI a. Be to, gamtoje labai dažnai galima aptikti ir paprastosios morkos pirmtakių, augančių pievose, pakelėse.
Morkų veislės – didelė įvairovė
Ko jau ko, o asortimento geriausiai morkų veislei išsirinkti tikrai netrūksta. Jų būna nuo mažyčių pirštelių, apvalių rutuliukų iki didelių kūgio formos šakniavaisių. Taip pat įvairių spalvų ar skirtingo subrendimo laikotarpio. Skiriami keli pagrindiniai morkų veislių tipai, paminint plonas, cilindriškas Amsterdam, įprastąsias Nanto, mažytes ir trumputes Chantenes ar stambiąsias Berlicum.
Jeigu jus domina kiek neįprastos spalvotos morkos, tai galite auginti violetinės spalvos hibridą „Purple Sun H“, bordo spalvos – „Rubyprince H“, baltas –„White Satin F1“ ar juodos morkos veislę „Black Nebula“. O kas norite viso spalvų gamos mišinio (baltos, geltonos, oranžinės ir violetinės), rinkitės „Harlekin F1“.
O besirenkančius įdomesnių formų morkas, rinka siūlo įsigyti apvalių rutuliukų formos morkų veisles „Rondo“, „Paris Market“.
Geriausios morkų veislės
„Amsterdam“ – viena įprasčiausių morkų veislių, kuri pasižymi cilindro formos vidutinio ilgio šakniavaisiu (15–17 cm), greita vegetacija (apie 70–80 dienų), saldžiu skoniu, bet trumpu laikymo tarpsniu.
„Aron“ – itin ankstyvų, trumpavaisių (5–12 cm) morkų bukais galais hibridas, kurių vegetacija trunka apie 90 dienų. Dėl kompaktiško dydžio, šias morkas galima auginti net molingame dirvožemyje arba vazonuose.
„Bangor H“ – itin derlingus ir didelius vaisius (iki 25 cm ilgio ir iki 350 g) užderantis hibridas, kurio vidutiniškai ankstyva vegetacija užtrunka apie 100–110 dienų. Vaisiai tinka tiek vartoti vasarą, tiek laikyti per žiemą.
„Berlicum 2 (Romosa)“ cviena derlingiausių vėlyvųjų morkų veislių, derlių duodančių po 127 dienų vegetacijos. Šakniavaisis esti buko cilindro formos, iki 25 cm ilgio.
„Flakkee“ – vienos populiariausių morkų tipų ir veislių duodančių lengvai auginamas, stambiavaises ir ilgas (iki 25 cm ilgio) morkas, be to, veislė nereikli dirvai. Flakkee yra vėlyva veislė, morkos subręsta per 85 dienas.
„Imperator“ – šios vėlyvos veislės šakniavaisiai pasižymi vienais iš ilgiausių šakniavaisių (apie 25 cm ilgio). Ši veislė pasižymi plačiu pritaikymu, iš jų galima užsiauginti vasarinių mažyčių morkų, dar turinčių baby carrots atitikmenį. Pastarųjų derlių rinkite jau po 75 dienų.
„Karlena“ – tai stambius, cilindriškus, 18–24 cm ilgio šakniavaisius užauginanti morkų veislė, kuriai subręsti reikia apie 140–150 dienų. Sultingo ir saldaus skonio morkos puikiai laikosi per žiemą ir idealiai tinka morkų sulčių gamybai.
„Karotina“ – tai ankstyvos cilindro formos ir 16–18 cm ilgio morkos, kurių vegetacija užtrunka apie 95 dienas. Šios morkos yra su padidintu karotinų kiekiu, todėl turi sodrią oranžinę spalvą.
„Nantes“ – dar viena pripažinta įprastos cilindro formos buku galu morkos veislė ir tipas, kurios ilgio siekia apie 20 cm. Tai vidutinio ankstyvumo veislė, derlių užauginanti per maždaug 115 dienų, todėl labiau tinkanti rudeniniam vartojimui ir trumpam laikymui.
Morkų auginimas
Vieta. Saulėta vieta darže ar dideliame lauke morkoms augti tinka labiausiai. Joms nekenkia ir salotų ar ridikėlių draugija, tad šias daržoves verta pasisėti morkų dygimo laikotarpiu. Labai svarbu atsižvelgti į sėjomainą, vadinasi, morkas toje pačioje vietoje vėl auginti galėsite ne anksčiau nei po 4–5 metų.
Dirva. Dideliems ir sultingiems morkų šakniavaisiams išaugti labai svarbi dirvos būklė, struktūra ir derlingumas. Ji turi būti giliai įdirbta (bent 30 cm gylyje), be akmenų ir didelių grumstų, nesuplukusi, puri, humusinga, trąši. Geriausiai, jeigu dirvožemio struktūra sudaryta iš lengvo priemolio ar priesmėlio, gerai praleidžianti vandenį, vidutinio drėgnumo ir maždaug 6,0–7,0 pH rūgštingumo.
Morkų sėja. Sėjos laikas labai priklauso ir nuo morkų veislės pasirinkimo (ankstyva, vėlyva ar vidutinio ankstyvumo), bei derliaus poreikio. Vienas veisles galima sėti iš rudens, kitas anksti pavasarį (net ant sniego), dar vienas – pavasario viduryje ir pabaigoje. Morkų sėklas reikia sėti negiliai ir netankiai eilutėse, tarp kurių paliekamas 20–30 cm atstumas. Išdygusius daigus reikia retinti kas kelis centimetrus.
Kaip prižiūrimos morkos nuo daigų iki derliaus?
Laistymas. Jau kiek paaugusios morkos apsirūpinti vandeniu gali pačios gana nesunkiai, bet labai svarbu dar bedygstančius daigus aprūpinti gausesne drėgme. Sausu periodu morkas reikia lieti, išlaikant 70–75 % dirvos drėgnumą. Likus mėnesiui iki derliaus nuėmimo papildomą laistymą reikia nutraukti.
Mulčiavimas. Morkoms kenkia suplukusi paviršinio sluoksnio dirva, tad stabiliam dirvos drėgniui ir mažesniam piktžolėtumui palaikyti mulčiuokite šias daržoves. Taip pat, mulčias apsaugos išsikišusias morkų viršūnėles nuo pažaliavimo.
Tręšimas. Dažnai morkų tręšti papildomai visai neprireikia, nes jas sėjame jau į gana derlią dirvą. Kita vertus, pasėtos vargingesniame dirvožemyje morkos gali augti silpnesnės, tad jas patręšti galima mažai azoto kiekiu turinčiomis subalansuotomis trąšomis (NPK 0-10-10 arba 5-15-15). Tai galima daryti morkų viršūnėlėms pasiekus 7–9 cm aukštį.
Morkų dauginimas
Pats įprasčiausias būdas padauginti morkas yra sėklos. Kadangi šakniavaisiai nepakelia persodinimų, sėja rekomenduojama tiesiai į lauko dirvą.
Panašiai, kaip pastarnokus, namų sąlygomis galima išsiauginti naują šakniavaisį ir iš morkos viršūnėlės. Ta morkos dalis, iš kurios auga lapai, virtuvėje dažnai nepanaudojama ir tampa atlieka, tad kam ją išmesti, jeigu galima pabandyti užsiauginti naują morką? Nupjautą viršūnėlę pasodinkite į vazonėlį su žeme ar į lėkštelę su vandeniu, palaikykite drėgmę bei apšvietimą ir laukite derliaus.
Morkų derliaus nuėmimas ir saugojimas
Morkos subręsta maždaug po 12–16 savaičių, tad planuokite, kada nuimsite pagrindinį morkų derlių. Iš esmės, yra įprasta morkų derlių nuimti spalio mėnesį (kai morkos pasėtos pavasarį), nes šakniavaisiai jau pasiekia įprastą veislei dydį, sultingumą, traškumą, sukauptą vandens kiekį ir kitas savybes. Vasarą taip pat galite išsirauti kelias vėlyvų veislių morkas šviežiam vartojimui, nes šakniavaisiai jau būna skanūs, tik dar gana smulkūs.
Na ir kai pagaliau ateina momentas nuimti morkų derlių, jas lengviausia išrauti truputį papurenant žemę šakėmis ar kastuvu. Tada belieka ištraukti morkas, nubarstyti žemes, nupjauti lapus (paliekant 1–3 cm uodegėlę) padžiovinti ore ir paruošti sandėliuoti. Morkoms nieko nenutiks, jeigu dalį šakniavaisių paliksite žemėje išbūti ir toliau. Taip turėsite natūralų „rūsį“ čia pat darže, o išsikasti morkas galėsite pagal poreikį, net žiemą.
Na, o jau iškastas ir paruoštas morkas sudėkite sluoksniais į didelius maišus ar dėžes. Berkite sluoksnį smėlio, tada sudėkite morkas, jas užžerkite smėliu ir taip toliau sluoksniuokite. Tas pats morkų laikymo metodas pasiteisina ir naudojant medžio pjuvenas. Dėžes ar maišus laikykite vėsiai tamsioje patalpoje, pavyzdžiui, rūsyje, kur vyrauja 90–95 % drėgmė ir 0,5–4,5 °C temperatūra.
Jeigu nespėjate morkų suvartoti šviežių, bandykite jas paruošti, marinuoti, konservuoti žiemai, šaldyti. Šaldytuve morkos ištvers tik kelias dienas, nes vaisiai greitai praranda drėgmę ir traškumą, nebent daržoves dėsite į vakuumuotus ar užtraukiamus maišelius.
Morkos: su kokiomis ligomis ir kenkėjais jos susiduria?
Ši daugelio mėgstama ir auginama daržovė turi daugybę natūralių priešų: tiek ligų sukėlėjų, tiek skraidančių ar ropojančių kenkėjų.
Dažniausiai morkų ligas sukelia įvairūs puvimą sukeliantys grybeliai, pavyzdžiui, Botrytis sp. yra kekerinio (pilkojo) puvinio šaltinis, Phoma rostrupii – morkų fomozės sukėlėjas ar Sclerotinia sclerotiorum, kurio rezultatas morkų sklerotinis (baltasis) puvinys, Rhizoctonia violacea – morkų rizoktoniozės sukėlėjas. Dar žinomos ligos alternariozė, juodasis ir šlapiasis puvinys
O štai kokie kenkėjai puola morkas labiausiai: morkinė musė, morkinė kandis, drugelis blyškusis pieninis ugniukas, morkinė blakutė, amarai.
Morkų nauda ir panaudojimas
Kad morkos yra laikomos vienos TOP daržovių virtuvėje – niekam ne paslaptis. Receptų su morkomis galima vardinti ir vardinti, apimant saldžius patiekalus (pavyzdžiui, morkų pyragus), baigiant salotomis, garnyrais ar konservais. Šios unikalios daržovės neapsiriboja kulinariniu panaudojimu, nes morkų nauda yra kone beribė.
Alternatyvių gėrimų ieškotojai išbando ir morkų kavą, kurios nauda galimai atsikartoja ir įprastuose morkų produktuose (pavyzdžiui, morkų sultyse). Liaudies medicina nurodo ir morkų lapų arbatos naudą bendrai organizmai sveikatai palaikyti, atskirų sistemų ar organų veiklai pagerinti.
Šaltiniai
- https://sowtrueseed.com/blogs/gardening/types-of-carrots
- https://www.vle.lt/straipsnis/morkos/
- https://www.rhs.org.uk/vegetables/carrots/grow-your-own
- https://www.westcoastseeds.com/blogs/wcs-academy/how-to-store-carrots
- https://www.health.com/nutrition/health-benefits-of-carrots
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
