Atvėsus orams iš daržo dingę šliužai gali sukurti apgaulingą ramybės jausmą. Nebematyti apgraužtų salotų, vakarais takais nebešliaužioja dešimtys rudų kenkėjų – atrodo, kad problema bent iki kitų metų išspręsta. Tačiau būtent rudenį galima padaryti labai daug, kad pavasarį jų būtų mažiau.
Invaziniai šliužai, ypač Lietuvoje paplitęs ispaninis arionas (Arion vulgaris), šaltąjį sezoną gali pasitikti ne tik kiaušinėlio stadijoje. Peržiemoti gali ir rudenį jau išsiritę jaunikliai. Todėl dabar verta ieškoti ne tiek pačių didžiųjų šliužų, kiek vietų, kuriose slepiasi nauja jų karta.
Kas nutinka invaziniams šliužams rudenį?
Ispaninio ariono gyvenimo ciklas paprastai trunka apie metus. Vasaros pabaigoje šliužai poruojasi, o rudenį deda balkšvus, apvalius kiaušinėlius. Dauguma suaugusių šliužų, padėję kiaušinius, nugaišta, todėl vėlyvą rudenį jų sklype natūraliai pastebime vis mažiau.
Tačiau tai nereiškia, kad išnyko visa populiacija. Žiemą gali išgyventi kiaušinėliai ir jau išsiritę jaunikliai, jeigu jie randa pakankamai drėgną ir nuo didžiausių temperatūros svyravimų apsaugotą vietą.
Būtent todėl vien šalčiu pasikliauti neverta. Plačiau apie tai, ar šliužai išmiršta per žiemą ir kaip juos veikia stiprūs šalčiai, jau esame rašę anksčiau.
Kur žiemoja invaziniai šliužai? Patikrinkite šias vietas
Ieškoti verta ten, kur drėgna, tamsu ir aplinka mažiau veikiama šalčio. Viena svarbiausių tokių vietų – kompostas. Aplinkos ministerijos pateikiamoje informacijoje nurodoma, kad ispaninio ariono kiaušinėliai ir jaunikliai ypač dažnai žiemoja būtent komposto krūvose.
Tačiau kompostas – tikrai ne vienintelė vieta. Rudenį verta patikrinti:
Rekomenduojamas video
- po ant žemės paliktomis lentomis, plytomis ir kitais daiktais;
- po vazonais, dėžėmis ir jų padėklais;
- po storesniu drėgnų augalinių liekanų ar mulčio sluoksniu;
- komposto krūvos pakraščius ir apatinį sluoksnį;
- pavėsingus, nuolat drėgnus daržo ir sodo kampus;
- vietas po tankiais augalais bei krūmais;
- dirvos ertmes ir vietas po pūvančiomis augalų liekanomis.
Šliužams tokios vietos patinka neatsitiktinai. Jie neturi nuo išdžiūvimo saugančios kriauklės, todėl jų kūnas labai jautrus drėgmės praradimui. Vasarą čia slepiasi nuo saulės, o rudenį tos pačios vietos yra tinkamos kiaušinėliams dėti ir jaunikliams slėptis.
Rudenį padarykite vieną „šliužų reviziją“
Jeigu vasarą sklype buvo gausu invazinių šliužų, rudeninis tvarkymas neturėtų apsiriboti vien lapų sugrėbimu. Pravartu sąmoningai apeiti sklypą ir panaikinti vietas, kuriose kenkėjai galėtų saugiai sulaukti pavasario.
- Pakelkite ant žemės gulinčius daiktus. Senos lentos, plėvelės, plytelės, vazonai ar dėžės sukuria drėgną mikroklimatą. Pakėlus juos galima rasti tiek šliužų, tiek kiaušinėlių.
- Sutvarkykite augalines liekanas. Pūvantys lapai, nupjauti augalai ir stora drėgna organinių atliekų masė suteikia ir slėptuvę, ir maisto. Tačiau tai nereiškia, kad sodas rudenį turi būti steriliai „nušluotas“ – dėmesį pirmiausia verta skirti vietoms, kuriose šliužų problema jau buvo didelė.
- Apžiūrėkite kompostą. Komposto atsisakyti tikrai nereikia, tačiau verta palaikyti tvarkingą kompostavimo vietą, reguliariai ją apžiūrėti ir nepalikti aplinkui padrikų pūvančių atliekų.
- Nušienaukite užžėlusius plotus. Aukšta, tanki žolė padeda ilgiau išsilaikyti drėgmei ir suteikia šliužams slėptuvių. Tai ypač aktualu sklypo pakraščiuose, prie komposto ar kitose pavėsingose vietose.
Jeigu problema labai didelė, vien rudeninio tvarkymo nepakaks. Apie mechaninius, biologinius ir kitus kontrolės būdus plačiau skaitykite straipsnyje apie priemones nuo šliužų.
Radote baltų rutuliukų? Tai gali būti šliužų kiaušinėliai
Tvarkydami drėgnas sodo vietas galite aptikti mažų balkšvų ar beveik permatomų rutuliukų sankaupų. Ispaninio ariono kiaušinėliai yra maždaug kelių milimetrų skersmens ir paprastai dedami grupėmis drėgnose, apsaugotose vietose.
Vis dėlto vien iš baltos spalvos spręsti nereikėtų – dirvoje galima aptikti ir kitų panašiai atrodančių darinių. Kaip atrodo šliužų kiaušinėliai ir kaip juos atpažinti, plačiau aptarėme atskirame straipsnyje.
Radus kiaušinėlius vietoje, kurioje vasarą buvo gausu invazinių šliužų, jos nereikėtų tiesiog užkasti giliau ar perkelti į kitą sklypo vietą. Taip problema gali būti tik paslėpta iki pavasario.
Vien šalnos šliužų problemos neišspręs
Atrodytų logiška: jeigu žiemą temperatūra nukrenta gerokai žemiau nulio, šliužai turėtų iššalti. Tačiau realiame sode temperatūra nėra vienoda.
Komposto krūvos viduje, po organinių medžiagų sluoksniu ar kitose apsaugotose mikrobuveinėse sąlygos gali gerokai skirtis nuo oro temperatūros. Todėl net šalta žiema negarantuoja, kad pavasarį invazinių šliužų nebebus.
Su kitų metų šliužais kovokite dar šį rudenį
Didžiausia klaida – apie šliužus vėl prisiminti tik pavasarį, kai darže jau pasirodo pirmieji daigai. Jeigu vasarą jų sklype buvo daug, rugsėjis ir spalis yra tinkamas laikas sumažinti vietų, kuriose gali išlikti jų kiaušinėliai ir jaunikliai.
Pakelkite senas lentas ir vazonus, apžiūrėkite kompostą, sutvarkykite drėgnas augalines liekanas ir probleminius užžėlusius kampus. O jeigu norite išsamiau susipažinti su pačiais kenkėjais ir jų kontrole, skaitykite mūsų išsamų gidą apie sraiges ir šliužus sode.
Informacijos šaltiniai:
https://am.lrv.lt/lt/naujienos/kaip-kovoti-su-invaziniais-sliuzais-budai
https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/invazines-rusys/porubrikes-informacija
https://am.lrv.lt/lt/naujienos/savivaldybes-raginamos-imtis-iniciatyvos-naikinti-darzus-ir-gelynus-atakuojancius-invazinius-sliuzus
Nuotraukos asociatyvinės.