Melvenė – elegancijos ir paprastumo simbolis sode. Iš jūsų dėmesio nedaug pareikalaus

Melvenė (Molinia) – tai daugiametė dekoratyvinė žolė, priklausanti miglinių šeimos (Poaceae) augalams. Natūraliose augimvietėse šios žolės auga Europos ir Azijos miškų pamiškėse, pelkėtose pievose ir durpynuose. Melvenės pasižymi ypatingai grakščia forma, lengvais, ore tarsi kybančiais žiedynais ir nuostabiu rudens spalvingumu. Dėl puikaus atsparumo šalčiui ir nepriekaištingos priežiūros jos tampa vis populiaresnės Lietuvos soduose.

Melvenės išvaizda

Melvenės yra kelmą formuojantys žoliniai augalai, kurie plinta šakniastiebiais. Šios žolės auga kuokštais, formuodamos tvirtus, vertikalius stiebus. Priklausomai nuo rūšies, augalų aukštis svyruoja nuo 40 cm iki 2,5 metro. Lapai siauri, linijiniai, ryškiai žalios spalvos vasarą, o rudenį įgauna šiltus auksinius ir gelsvai rudus atspalvius.

Žydi melvenės vasaros pabaigoje ir rudenį – nuo liepos iki spalio mėnesio. Žiedynai – šluotelės formos, lengvi, ažūriniai, purpurinės, violetinės ar gelsvos spalvos. Vėjuje švelniai siūbuojantys žiedynai sukuria unikalų dinamišką sodų vaizdą. Žiemą nudžiūvę žiedai taip pat išlieka dekoratyvūs, ypač padengti šerkšnu ar sniegu.

Populiariausios melvenės rūšys ir veislės

Lietuvoje auginamos dvi pagrindinės melvenių rūšys: melsvoji melvenė ir nendrinė melvenė.

Melsvoji melvenė (Molinia caerulea). Tai kompaktiška rūšis, užauganti iki 40–90 cm aukščio. Melsvoji melvenė natūraliai auga rūgščiose, drėgnose pievose ir pelkėse. Ji puikiai prisitaikiusi augti net ir skurdžiame dirvožemyje, todėl itin nereikli priežiūrai. Populiariausios veislės:

• Variegata – lapai su kreminėmis juostelėmis, rudenį įgaunantys gelsvą atspalvį. Užauga iki 50–60 cm aukščio.
• Moorhexe – kompaktiška veislė, siekianti 50–70 cm. Rudenį lapai nusidažo intensyvia geltona spalva.
• Heidebraut – lapai tamsiai žalios spalvos, rudenį tampa oranžiniai. Žiedynai violetiniai. Užauga iki 80 cm.
• Edith Dudszus – elegantiškas augalas su tamsiais žiedynais ir puikiu rudens spalvingumu. Siekia 70–80 cm aukštį.

Nendrinė melvenė (Molinia arundinacea). Tai aukštesnė rūšis, kurios ūgliai gali siekti 1,5–2,5 metro aukštį. Nendrinė melvenė formuoja stambesnį kuokštą, pasižymi itin įspūdingu rudens spalvingumu. Populiariausios veislės:

• Skyracer – viena aukščiausių veislių, siekianti 2–2,5 metrų aukštį. Žiedynai aukštai virš lapų, tarsi plaukiantys ore. Rudenį įgauna gelsvo žalią atspalvį.
• Transparent – ūgliai auga stačiai, žiedynai ažūriniai. Rudenį lapai tampa auksiniai. Užauga iki 2 metrų.
• Windspiel – veislė su labai lengvais, ore kybančiais žiedynais. Puikus rudens spalvingumas. Siekia 1,8 metro aukštį.
• Bergfreund – kompaktiškesnė veislė, užauganti iki 1,5 metro. Žiedynai violetiniai, lapai rudenį tampa geltonai oranžiniai.
• Fontäne – veislė su arkos formos ūgliais ir elegantiškai linkstančiais žiedynais. Pasiekia 2 metrų aukštį.

Kaip ir kur sodinama melvenė?

Melvenės geriausiai auga saulėtose ar lengvai pavėsingose vietose. Pakankamas apšvietimas užtikrina intensyvų augimą ir ryškų rudens spalvingumą. Pusiau šešėlyje augalai taip pat gerai auga, tačiau žiedų gali būti mažiau.

Sodinimui tinkamiausia vieta, kur bus pakankamai erdvės augalo kuokštui išsiskleisti ir pakaks vietos gerai oro cirkuliacijai tarp augalų. Melvenės puikiai auga vidutinio derlingumo, šiek tiek rūgščiame dirvožemyje (pH 5,5–6,5). Jos labiau mėgsta drėgnesnes sąlygas nei kiti dekoratyvūs žoliniai augalai, todėl puikiai tinka sodinti šalia vandens telkinių ar vietose, kur dirvožemis ilgiau išlaiko drėgmę. Tačiau nepakenčia stovinčio vandens – tokiomis sąlygomis augalų šaknys gali pradėti pūti.

Prieš sodinant melvenes, dirvožemį reikia tinkamai paruošti – sukasti, išpurenti ir praturtinti kompostu ar lapų perdirbimo produktais. Jei dirvožemis sunkus, molingas, rekomenduojama įmaišyti smėlio ar skaldos drenažui pagerinti.

Melvenės, parduodamos vazonuose, gali būti sodinamos visą augimo sezoną nuo pavasario iki rudens. Tačiau optimalus sodinimo laikas yra pavasaris – balandžio pabaiga ar gegužės mėnuo, kai žemė jau pakankamai įšilusi. Pavasarį pasodinti augalai per vasarą gerai įsišaknija ir sustiprėja, todėl žiemą pasitinka stipresni.

Atstumai tarp augalų priklauso nuo veislės dydžio:

• Mažos veislės (iki 60 cm) – sodinti 40–50 cm atstumu
• Vidutinės veislės (60–120 cm) – sodinti 60–80 cm atstumu
• Didelės veislės (virš 120 cm) – sodinti 80–100 cm atstumu

Pasodinus melvenes būtina gausiai palaistyti ir užtikrinti, kad pirmąsias savaites dirvožemis neišdžiūtų.

Melvenė: auginimas ir kita priežiūra

Melvenės yra ganėtinai nepretenzingos priežiūros atžvilgiu, tačiau tam tikrų reikalavimų laikymasis užtikrina geriausią augalų išvaizdą.

Melvenės laistymas. Skirtingai nuo daugelio kitų dekoratyvinių žolių, melvenės mėgsta drėgmę. Karštais, sausais vasaros mėnesiais jas reikėtų reguliariai laistyti, ypač jei jos auga saulėtose vietose. Tačiau būtina užtikrinti, kad vanduo neužsistovėtų – dirvožemis turi būti drėgnas, bet ne šlapias.

Jaunus, ką pasodintus augalus reikėtų laistyti dažniau, kol jie gerai įsišaknys. Senesni augalai yra atsparesni trumpalaikei sausrai, tačiau ilgesnį sausros periodą iškenčia sunkiau – pradeda džiūti lapai, o augalas tampa mažiau dekoratyvus.

Tręšimas. Melvenės nėra labai reiklios maisto medžiagoms. Pakanka kartą per metus pavasarį palaistyti kompostu ar įterpti į dirvožemį nedidelį kiekį organinių trąšų. Per daug tręšti nerekomenduojama – augalai gali tapti per daug vešlūs, silpnesni ir labiau linkę išvirsti į šonus.

Jei dirvožemis derlingas, tręšti visai nebūtina. Melvenės puikiai auga ir vidutinio derlingumo dirvožemyje.

Piktžolių kontrolė. Kol augalai jauni, patariama reguliariai šalinti piktžoles. Suaugę melvenių kuokštai patys slopina piktžolių augimą, nes tankūs lapai užgožia dirvožemį.

Melvenės genėjimas. Rudenį melvenės įgauna nuostabią geltoną, auksinę ar rusvai geltoną spalvinę gamą. Lapai ir žiedynai pamažu džiūsta, tačiau išlieka dekoratyvūs visą žiemą. Todėl melvenių nerekomenduojama kirpti rudenį – sausieji ūgliai žiemą atrodo labai efektingai, ypač padengti šerkšnu ar sniegu. Be to, sausieji ūgliai suteikia papildomą apsaugą augalo šaknų sistemai nuo šalčių.

Kirpti melvenes reikia pavasarį, prieš prasidedant naujam augimui – kovo pabaigoje ar balandžio mėnesį. Seni ūgliai nukerpami 5–10 cm nuo žemės paviršiaus. Nukirstas augalines atliekas galima kompostuoti arba naudoti kaip mulčią gėlynuose.

Kaip dauginama melvenė?

Paprasčiausias būdas dauginti melvenes – dalinti kuokštus. Tai turėtų būti daroma pavasarį, prieš prasidedant aktyviam augimui.

Dalinti rekomenduojama 4–5 metų augalus, kurie jau suformavo tvirtą, gerai išsivysčiusį kuokštą. Augalą reikia iškasti, o kuokštą atsargiai padalinti į kelias dalis, naudojant aštrų kastuvą ar peilį. Kiekviena dalis turėtų turėti sveikų šaknų ir kelias ūgliavietes.

Padalintus augalus turite nedelsiant pasodinti į paruoštą vietą ir gausiai palaistyti. Pirmaisiais metais po dalijimo melvenės auga lėčiau, tačiau vėliau greitai atsigauna.

Melvenės ligos ir kenkėjai

Melvenė yra labai atspari ligoms ir kenkėjams. Ji retai serga ir yra nepuolama daugumos sodo kenkėjų. Vienintelė galima problema – šaknų puvinys, jei augalas pasodintas į per sunkią, blogai drenuojamą dirvą, kurioje nuolat užsistovi vanduo.

Sausros metu lapai gali pamažu ruduoti ir džiūti, pradedant nuo galų, tačiau tai natūrali reakcija į vandens trūkumą. Gausus laistymas augalus greitai atgaivina.

Melvenė kraštovaizdžio dizaine

Melvenės yra universalios dekoratyvinės žolės, tinkančios įvairiems sodo stiliams – nuo natūralistinių iki šiuolaikinių minimalistinių sodo dizainų:

• Grupiniai sodiniai – keletas melvenių kuokštų sudaro efektingą kompoziciją. Ypač įspūdingai atrodo rudenį, kai įgauna auksinių atspalvių.
• Pavieniai akcentai – didelių veislių melvenės gali būti sodinamos kaip pavieniai, akcentiniai augalai vejose ar gėlynuose.
• Pamiškių augalai – natūraliose augimvietėse melvenės auga pamiškėse, todėl puikiai dera su medžiais ir krūmais.
• Vandens telkinių apželdinimas – melvenės mėgsta drėgmę, todėl idealiai tinka sodinti prie tvenkinių, upelių ar kitų vandens telkinių.
• Natūralistinio stiliaus gėlynai – melvenės puikiai dera su kitomis dekoratyvinėmis žolėmis ir daugiamečiais augalais.
• Sodo kraštai ir takai – aukštesnių veislių melvenės gali būti naudojamos kaip fono augalai ar natūralios pertvaros.

Džiovinti melvenių žiedynai tinka kompozicijoms vidaus erdvėse. Nupjauti rugsėjį ar spalį, kai žiedynai dar šviežios spalvos, jie puikiai išlaiko formą ir spalvą.

Melvenė – tai elegancijos ir paprastumo simbolis sode. Ji reikalauja minimalios priežiūros, puikiai prisitaiko prie Lietuvos klimato sąlygų ir džiugina akį visais metų laikais savo grakščia forma ir nuostabiu spalvingumu.

Šaltiniai:

1. https://hayloft.co.uk/how-to-grow-molinia
2. https://www.gardenersworld.com/plants/molinia-caerulea-subsp-arundinacea-bergfreund/
3. https://harvesttotable.com/how-to-grow-molinia/
4. https://www.gardenersworld.com/plants/molinia-caerulea-subsp-arundinacea-transparent/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.